Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ministras su Vokietijos federaline užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Berbok) atidarys Berlyno užsienio politikos forumą.

G. Landsbergis su Vokietijos diplomatijos vadove taip pat aptars saugumo ir gynybos, įskaitant Vokietijos brigados Lietuvoje, klausimus, paramą Ukrainai, ES plėtrą ir kitas temas.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Lietuva tarptautiniuose formatuose nuolat reiškia paramą Ukrainos narystei ES. Europos Komisija lapkričio viduryje rekomendavo ES pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti kandidatės statusą, tam dar turės pritarti Bendrijos šalių vadovai.

Šiam Vokietijos generolui majorui yra pavaldi Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės 41-oji brigada.

Taip pat Lietuvos kariuomenės vadas dalyvaus Vokietijos kariuomenės dienos minėjimo renginiuose Oldenburge, kur yra įsikūręs Vokietijos pirmosios divizijos štabas, nurodoma penktadienį išplatintame pranešime.

Kartu su Vokietijos pareigūnais V. Rupšys sveikins susirinkusiuosius šventės proga.

Renginio svečiams bus pristatytos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir šarvuotieji kovinės paramos visureigiai JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle).

V. Rupšiui lankantis Vokietijoje, į Lietuvą pratyboms bus perdislokuojama dalis priskirtos brigados karių. Jie dalyvaus pratybose „Griffin Storm“ (liet. „Grifonų audra“).

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.

Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, tačiau kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra – Lietuvoje šiuo metu dislokuotas tik vieneto štabas.

„Tai, kad karalius Charlesas pasirinko Vokietiją ir Prancūziją kaip pirmuosius savo kelionės tikslus prieš karūnavimą, taip pat yra svarbus europietiškas gestas“, – sakoma Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) kanceliarijos pareiškime, kuriame pranešama, kad britų karalius Vokietijoje lankysis kovo 29–31 dienomis.

Jis planuoja susitikti su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), Gynybos komiteto pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Anjes Štrak-Cimerman), Vokietijos kanclerio patarėju užsienio politikai Jensu Plotneriu, Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos frakcijos Bundestage atstovais, pagrindinių Vokietijos politinės minties institutų atstovais.

„Susitikimo metu ketinama aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, saugumo situaciją regione, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, visokeriopą pagalbą Ukrainai, santykius su Kinija, kitus aktualius ES ir tarptautinės darbotvarkės klausimus“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vienas aktualiausių šiuo metu dvišalių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo klausimų – Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas.

Lietuva siekia, kad įrengus priimančios šalies infrastruktūrą vokiečių kariai Lietuvoje būtų dislokuoti nuolatinei rotacijai.

Tuo metu Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrech (Kristin Lambrecht) žadėjo užtikrinti, kad didžioji dalis Lietuvai priskirtų karių būtų dislokuoti Vokietijoje, tačiau, esant reikalui, brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per dešimt dienų.

Šis pasitarimas rengiamas amerikiečių iniciatyva, jis vyks Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine.

Pentagonas į Vokietiją sukvietė gynybos ministrus ir aukšto rango kariuomenių atstovus iš 40 sąjungininkių šalių, tiek NATO, tiek ir kitų su JAV artimai bendradarbiaujančių valstybių.

Susitikimo metu bus aptarta, kaip geriausia stiprinti Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos karinius pajėgumus šiuo metu, taip pat – karui pasibaigus.

Susitikimo metu bus aptariami ir vertinami pastarieji okupacinės Rusijos kariuomenės puolamieji veiksmai Ukrainos rytuose.

Prieš susitikimą dėl tolesnio ginkluotės siuntimo į karo draskomą Ukrainą Maskva įspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.

„Tai realu, negalima to nuvertinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tarp į susitikimą pakviestųjų šalių yra ne tik JAV sąjungininkės Europoje, bet ir Australija bei Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje taptų precedentu ir paskatintų Kinijos teritorines ambicijas.

„Pagrindinė tema yra Ukraina ir pagalba Ukrainai“, – prieš vizitą BNS sakė parlamento vadovė.

„Prieš kelias dienas grįžau iš moterų parlamentų pirmininkių susitikimo Lenkijoje ir būtent noriu nuvežti žinią Vokietijos parlamento pirmininkei apie tai, kokia situacija yra pasienyje, apie tai, kokia svarbi yra Vokietijos pozicija, ir apie tai, kad mes raginame – ne tik Lietuva, bet, sakyčiau šalių koalicija – kad kuo greičiau būtų suteiktas Ukrainai labai konkretus kelias į Europos Sąjungą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.

Pagrindinė tema yra Ukraina ir pagalba Ukrainai.

Anot Seimo vadovės, taip pat bus kalbama apie ginkluotės tiekimą Ukrainai, naujas sankcijas Rusijai.

„Vokietija yra kertinė valstybė visais šiais klausimas ir jos pozicija yra ypač svarbi. Tikiuosi, kad šis vizitas pasitarnaus tam, kad kolegos Vokietijoje žinotų, kokia yra situacija“, – sakė Lietuvos politikė.

Ji teigė taip pat kelsianti klausimą dėl didesnio Vokietijos karių buvimo Lietuvoje ir Baltijos regione.

„Pasikeitus drastiškai saugumo situacijai regione jų buvimas čia, Lietuvoje, Baltijos šalyse, yra kertinis užtikrinant mūsų saugumą, užtikrinant NATO rytinio flango saugumą ir atsparumą bet kokioms grėsmės“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dviejų dienų darbo vizito programoje – darbo pusryčiai su Bundestago Vokietijos-Baltijos šalių draugystės grupės nariais, susitikimas su Vokietijos Bundestago pirmininke Barbel Bas, taip pat – liberalų frakcijos atstovais, Friedricho Naumanno fondo vadovybe, lietuvių bendruomene.

G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) ir kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), pranešė Prezidentūra.

Lietuvos prezidentas su Latvijos ir Estijos premjerais bei Vokietijos kancleriu aptars saugumo situaciją regione, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje bei poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybinius pajėgumus rytiniame NATO flange. 

Su Vokietijos prezidentu ketinama kalbėti apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo, gynybos, ekonomikos ir mokslo srityse.

Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakiniam batalionui. Šią savaitę pranešta, kad dėl karinio konflikto grėsmės tarp Rusijos ir Ukrainos Berlynas papildomai į Lietuvą atsiųs iki 350 karių.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Be to, Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti NATO narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ar atvirų durų politika.

G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) ir kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), antradienį pranešė Prezidentūra.

Lietuvos prezidentas su Latvijos ir Estijos premjerais bei Vokietijos kancleriu aptars saugumo situaciją regione, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje bei poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybinius pajėgumus rytiniame NATO flange. 

Su Vokietijos prezidentu ketinama aptarti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo, gynybos, ekonomikos ir mokslo srityse.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti NATO narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ar atvirų durų politika.

Nuo 2005 metų šalį valdanti A. Merkel dar prieš kelerius metus pranešė, kad nebesieks penktos kadencijos kanclerės poste.

Pareigas ji paliks po rugsėjo pabaigoje vyksiančių Vokietijos parlamento rinkimų paskyrus naują Vyriausybės vadovą.

G. Nausėda taip pat dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.

Šiuose susitikimuose planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, nelegalios migracijos suvaldymo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Mūsų ryšys pagrįstas bendromis demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir vieningos Europos idėja.

Vokietijos kanclerė savaitgalį viešėdama Lenkijoje kreipėsi į Baltarusiją su raginimu padėti migrantams, o ne siųsti juos per sieną į Lietuvą ar kitas šalis. Tokius veiksmus ji pavadino hibridine ataka.

Lietuvos prezidentūros pranešime pažymima, kad Vokietija yra strateginė Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje, sąjungininkė NATO, bendramintė tarptautinėse organizacijose.

„Mūsų ryšys pagrįstas bendromis demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir vieningos Europos idėja“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot jo, pasauliniu mastu vykstantys politiniai įvykiai reikalauja išlaikyti nuolatinį aktyvų politinį dialogą tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu formatu.

„Tikiu, kad, nepaisant to, kaip baigtųsi rinkimai Vokietijoje, mūsų šalių bendradarbiavimas tik stiprės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Už užsienio politiką atsakingi Lietuvos pareigūnai stebi, kaip baigsis rugsėjo 26 dieną Vokietijoje vyksiantys rinkimai ir kas formuos šalies Vyriausybę.

Realiausiais kandidatais tapti Vokietijos kancleriu įvardijami socialdemokratas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) bei dešiniųjų kandidatas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas).

Voketija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, šalis taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui iš daugiau nei tūkstančio karių.

Tačiau šalių santykius kiek temdė nesutarimai dėl Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“.

Per vizitą G. Nausėda taip pat susitiks su Konrado Adenauerio fondo vadovais ir Vokietijos lietuvių bendruomene.

Vizito metu šalies vadovas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Šiuose susitikimuose, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, nelegalios migracijos suvaldymo klausimus.

„Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje, sąjungininkė NATO, bendramintė tarptautinėse organizacijose. Mūsų ryšys pagrįstas bendromis demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir vieningos Europos idėja. Dabar pasauliniu mastu vykstantys politiniai įvykiai reikalauja išlaikyti nuolatinį aktyvų politinį dialogą tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu formatu. Tikiu, kad, nepaisant to, kaip baigtųsi rinkimai Vokietijoje, mūsų šalių bendradarbiavimas tik stiprės“, – pranešime cituojamas prezidentas G. Nausėda.

Per vizitą šalies vadovas taip pat susitiks su Konrado Adenauerio fondo vadovais ir Vokietijos lietuvių bendruomene.