Šių teisės aktų šalininkai šį žingsnį pavadino svarbiu.

Pagal naująjį įstatymą vokiečiai galės pakeisti savo teisinę lytį pateikdami paprastą prašymą vietos civilinės metrikacijos įstaigai, nenurodydami priežasties ar medicininės informacijos.

Jaunesnių nei 14 metų vaikų paraiškas galės pateikti tėvai. Vyresni nei 14 metų nepilnamečiai galės tai padaryti patys, bet tik su tėvų sutikimu.

Abiem atvejais šį sprendimą jaunuolis turės aptarti su specialistais konsultacijų metu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad naujasis įstatymas rodo „pagarbą translyčiams, interseksualiems ir nebinariniams žmonėms, nieko neatimdamas iš kitų“.

Anksčiau nei Vokietija šį įstatymą priėmė Belgija, Ispanija, Airija, Liuksemburgas ir Danija.

Kita vertus, Vengrija ir Rusija neseniai uždraudė piliečiams teisiškai keisti lytį.

2022 metais britų vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad užblokuotų prieštaringai vertinamą Škotijos lyčių reformos įstatymo projektą.

Švedija nuo 1972 metų leidžia fiziškai ir teisiškai keisti lytį, tačiau praėjusiais metais pradėjo riboti hormonų terapijos taikymą nepilnamečiams, o 2020 metais panašų žingsnį žengė ir Suomija.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pasveikino pokyčius Vokietijoje kaip svarbų etapą ir „reikšmingą ir seniai pavėluotą žingsnį translyčių, interseksualių ir nebinarinių asmenų teisių srityje“.

Šiuo teisės aktu siekiama pakeisti 1980 metais priimtą Transseksualų statusą reglamentuojantį įstatymą.

Pagal šį įstatymą asmenys, norintys teisiškai pakeisti lytį, turėjo kreiptis į teismą ir surinkti dvi ekspertų išvadas, o galutinį sprendimą priimdavo teismas.

Nebus ribojama, kaip dažnai asmuo gali keisti savo teisinę lytį, tačiau nauja lytinė tapatybė teisiškai įsigalios po trijų mėnesių. Be to, vienerius metus nebus leidžiama keisti savo lyties.

Įstatymas taip pat numato bausmes asmenims, kurie atskleidžia translytį asmenį be jo sutikimo.

Vyriausybės atstovas LGBTQI bendruomenės teisių klausimais Svenas Lehmannas (Svenas Lėmanas) sakė, kad ankstesnis įstatymas „sukėlė daug kančių“.

„Šiandien pagaliau tai nutraukėme“, – teigė jis.

Pagal naująjį teisės aktą asmeniniam vartojimui skirtų kanapių bus galima gauti reguliuojamose auginimo asociacijose, o namuose bus galima turėti ne daugiau kaip tris kanapių augalus.

„Aš iš tiesų norėčiau ir atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kadangi labai dažnai praeityje mes ignoruodavome saugumo interesus ir jūsų nuomonę, jūsų valstybių, jūsų regiono nuomonę. Būtent todėl sumokėjome labai didelę kainą“, – antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė jis.

„Bet rytų Europa daugiau nebėra V. Putino žaidimų kiemas. Visos rytų Europoje esančios valstybės yra laisvos ir gali laisvai pasirinkti savo kelią. O mes turime padėti joms eiti šiuo keliu laikantis teisės viršenybės ir demokratijos, ir tarptautinės teisės“, – pažymėjo parlamentaras.

Berlynas pirmadienį patvirtinimo apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą.

Aš iš tiesų norėčiau ir atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kadangi labai dažnai praeityje mes ignoruodavome saugumo interesus ir jūsų nuomonę, jūsų valstybių, jūsų regiono nuomonę.

Abiejų šalių vadovai dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad valstybių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Galiausiai pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, reaguojant į šalyje vystomą infrastruktūros plėtrą.

„Žinote, Vokietija kartais būna pernelyg lėta, todėl mums būtinas draugų ir sąjungininkų Europoje paskatinimas. Galiausiai mes nesame vien tik pragmatikai. Mes siekiame rezultatų ir imamės veiksmų“, – kalbėjo M. Rothas.

„Manau, kad vakarykštis siurprizas, kuomet mūsų gynybos ministras paminėjo, kad 4 tūkst. brigada bus paskirta Lietuvai, pasiuntė žinią, kad jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“, – pažymėjo jis.

Ukrainai reikalinga NATO perspektyva

URK pirmininkas taip pat pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą Ukrainai tol, kol šalis pasieks pergalę mūšio lauke bei ragino Jungtines Valstijas (JAV) paremti Ukrainos narystės NATO siekį.

„Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų garbūs draugai Vašingtone gal kiek dvejoja, bet čia norėčiau visus kolegas NATO pakviesti aptarti šį klausimą ne abstrakčiai, o pateikiant tinkamus argumentus. Turime ant stalo padėti tam tikrus modelius, galbūt Izraelio modelį, saugumo garantijas iš kai kurių valstybių arba suteikti Ukrainai NATO narystės perspektyvą“, – sakė jis.

Akivaizdu, kad NATO narystė ateis Ukrainai laimėjus karą, tačiau šiuo metu reikalinga pakviesti Ukrainą įstoti į NATO. Tai pasiųstų aiškų signalą Kremliui, kad NATO išlieka vieninga.

„Akivaizdu, kad NATO narystė ateis Ukrainai laimėjus karą, tačiau šiuo metu reikalinga pakviesti Ukrainą įstoti į NATO. Tai pasiųstų aiškų signalą Kremliui, kad NATO išlieka vieninga“, – kalbėjo M. Rothe.

Šiuo metu nuomonės Aljanse dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Didžiosios sąjungininkės mano, kad besitęsiant karui nėra galimybių Kyjivo pakviesti į Aljansą, be to – šis turi atitikti visus potencialiai kandidatei keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties linkstama prie praktinės paramos skyrimo.

NATO vadovas Jenas Stoltenbergas yra sakęs, kad nors aljansas liepą Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.

Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra sakęs, jog JAV nesiims specialių priemonių dėl Ukrainos, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO.

M. Rothas pažymėjo, kad visų sąjungininkų bendras tikslas – Ukrainos pergalė. Pasak jo, pergalė reiškia tai, jog iš Ukrainos teritorijos bus atitraukti rusų kariai.

„(...) Ukrainos narystė NATO nėra kontraversiškas klausimas, o kalba dabar eina apie tai, kokiu keliu Ukraina turės nueiti, kol pasieks narystę NATO. Būtent dėl to kyla kontraversijų, tačiau dėl to nereikėtų pasiduoti. Aš manau, jog Vilniaus viršūnių susitikimas yra labai svarbus įvykis“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Rotho, liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus svarbus ir Švedijai bei Suomijai.

„Aš manau, kad galime tikėtis, jog Vengrija ir Turkija galiausiai atsisakys savo veto balso, ir galiausiai Švedija, kaip ir Suomija, įstos į NATO“, – sakė jis.

Turkija ir Vengrija – vienintelės NATO narės, kol kas nepritarusios Švedijos narystei. Budapeštas sprendimą ketina priimti iki Vilniaus viršūnių susitikimo liepą, tuo metu Ankara delsia.

Turkija kaltina Švediją, kad ji pernelyg atlaidžiai vertina teroristines organizacijas ir grėsmes saugumui, įskaitant sukarintas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su bandymu 2016 metais įvykdyti perversmą.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo.

Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Valdančiajai koalicijai priklausantys įstatymų leidėjai balsavo už teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti Vokietijoje.

Pagal naująsias taisykles, bus taikoma balų sistema, pagrįsta Kanados modeliu, pagal kurią bus vertinami tokie veiksniai kaip įgūdžiai, išsilavinimas ir kalbos mokėjimas. Taip pat bus plačiau pripažįstamos užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) palankiai įvertino šią žinią, nes, anot jo, darbo jėgos trūkumas yra viena iš neatidėliotinų problemų, su kuriomis susiduria Vokietija.

„Mažiname kliūtis imigracijai“, – pabrėžė jis pareiškime. 

„Ateityje įmonėms bus daug lengviau įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.“

Tačiau opozicijos politikai kritikavo įstatymą, ypač nuostatą, pagal kurią kai kuriems prieglobsčio prašytojams, jau esantiems šalyje, leidžiama joje apsigyventi, jei jie yra kvalifikuoti ir turi darbo pasiūlymą arba jau dirba.

Koalicija „pasauliui siunčia signalą, jog praktiškai visi, kas kažkokiu būdu pateko į šalį, gali joje pasilikti“, – žiniasklaidos grupei RND sakė konservatyvios CDU partijos įstatymų leidėjas Thorstenas Frei (Torstenas Frėjus).

Tačiau darbdavių organizacijos jau seniai ragino sušvelninti imigracijos taisykles 84 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Anksčiau šiais metais Vokietijos prekybos ir pramonės rūmai pareiškė, jog darbo jėgos trūkumo problema daro didžiulį ekonominį poveikį ir kad pusė apklaustų Vokietijos įmonių susiduria su sunkumais ieškodamos darbuotojų.

Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Šis istorinis žingsnis yra atsakas į daugelį metų skambančią glaudžių sąjungininkų kritiką, kad Berlynas nesugeba pasiekti NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.

Priemonei dar turi pritarti parlamento aukštieji rūmai – Bundesratas.

„Tai momentas, kai Vokietija sako, kad esame šalia, kai mūsų reikia Europai“, – parlamentarams pareiškė Žaliųjų partijos deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Praėjus trims dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo suformuoti specialų 100 mlrd. eurų biudžetą, siekiant artimiausiais metais perginkluoti Vokietijos kariuomenę ir modernizuoti pasenusią gynybos įrangą.

Tačiau kritikai nuo to laiko tvirtina, kad O. Scholzas neryžtingai remia Kyjivą, taip pat nesiima konkrečių veiksmų, susijusių su ginklų tiekimu.

Penktadienį pasiektas susitarimas leis Berlynui pasiekti NATO tikslą – „vidutiniškai kelerius metus“ gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.

Maskva penktadienį pasmerkė šį žingsnį, kaltindama Vokietiją „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie šalies nacistinę praeitį.

„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Panašu, kad ji turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.

„Didžiausia kariuomenė Europoje“

Didžioji dalis Vokietijos investicijų – 40,9 mlrd. eurų – bus skirta karinėms oro pajėgoms: bus įsigyti 35 JAV gaminami naikintuvai F-35, 15 naikintuvų „Eurofighter“ ir 60 transporto sraigtasparnių „Chinook“.

Beveik 20 mlrd. eurų suma bus rezervuota kariniam jūrų laivynui, daugiausia naujoms korvetėms ir fregatoms, taip pat 212-ojo modelio povandeniniam laivui.

Daugiau kaip 16 mlrd. eurų bus skirta sausumos pajėgoms stiprinti – pėstininkų kovos mašinoms „Marder“ ir šarvuotiems transporteriams „Fuchs“.

Anksčiau šią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad susitarimas „gerokai sustiprins“ Vokietijos ir jos NATO sąjungininkių saugumą.

„Vokietija netrukus turės didžiausią Europoje NATO įprastinę kariuomenę“, – vietos žiniasklaidai sakė kancleris.

Steigiamas išskirtinis fondas bus finansuojamas iš papildomos skolos.

Šiam tikslui reikėjo apeiti Konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, ribojančią vyriausybės galimybes skolintis.

Vyriausybei prireikė konservatyvios opozicijos paramos, kad pasiektų parlamente dviejų trečdalių balsų daugumą, būtiną konstitucijos pataisai priimti.

Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.

Remiantis gruodį paskelbta ataskaita apie kariuomenės būklę, tik mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinių laivų yra „tinkamai veikiantys“. Be to, daugelis šalies naikintuvų nėra tinkami skraidyti.

L. Linkevičius pažymėjo, kad Baltarusijos režimas neįsiklausė į Lietuvos mėginimus tarpininkauti ir padėti suvaldyti situaciją, tokiu būdu tik dar labiau izoliuodamas savo šalį.

Ministras atkreipė dėmesį, kad reikia surasti būdus, kaip paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę, kuri kenčia nuo režimo represijų. L. Linkevičius taip pat paminėjo, kad Lietuva neseniai supaprastino vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams.

Ministras pabrėžė Vokietijos svarbų vaidmenį, sprendžiant situaciją Baltarusijoje, ir padėkojo už parodytą solidarią poziciją, iškviečiant Vokietijos ambasadorių Baltarusijoje konsultacijų į Berlyną.

Vokietijos parlamentas penktadienį triuškinamai nubalsavo už kanclerės Angelos Merkel pasiūlymą suteikti vyriausybei mandatą tęsti derybas dėl trečiojo Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketo skolų prislėgtai Graikijai.

Bundestago deputatai palaikė pasiūlymą tęsti derybas dėl 86 mlrd. eurų pagalbos programos 439 balsais prieš 119. 40 įstatymų leidėjų per balsavimą susilaikė.

Prieš balsavimą A.Merkel pareiškė parlamentui, kad sutartis dėl jau trečiojo pagalbos paketo yra sunki visoms šalims, tačiau tai geriausia ir paskutinė galimybė išspręsti tą krizę.

Kanclerė sakė, jog „neabejotina, kad pirmadienį paryčiais (priimta) sutartis yra sunki“, bet ragino Vokietijos deputatus palaikyti derybų atnaujinimą, suteikiant „paskutinį mėginimą“ išspręsti tą dramą.

Nepadėti Graikijai būtų „aplaidu, tai būtų neatsakinga“ ir gali sukelti chaosą, pridūrė A.Merkel.

„Būtume itin nerūpestingi, išties elgtumėmės neatsakingai, nepamėginę eiti šiuo keliu“, - sakė ji.

Pasak kanclerės, jei būtų nepavykę pasiekti kompromiso, rezultatas būtų toks, kad turėtume „stebėti, kaip šalis faktiškai nukraujuoja, žmonės nebegauna pinigų, o tai galėtų sukelti chaosą ir išprovokuoti smurtą“.

„Taisyklių laužymas, kol jos tampa bevertės“, taip pat nebuvo pasirinkimas, pabrėžė kanclerė, teigdama, jog išsukimas iš fiskalinio sąžiningumo kelio „būtų reiškęs bendruomenės, saistomos teisinių normų, galą, o mes negalėtume su tuo sutikti“.

Pasak A.Merkel, dėl šios priežasties „imamės paskutinio bandymo per sunkią, atkaklią diskusiją“ sudaryti susitarimą dėl trečio pagalbos paketo nepaisant „visų pastarojo pusmečio nesėkmių ir pagrįsto skepticizmo“.

Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) patikino įstatymų leidėjus, jog „padarys viską, kas yra mūsų galioje, kad šis paskutinis bandymas būtų sėkmingas“.

W.Schaeuble, kuris laikėsi griežtos linijos derybos su Graikijos kairiųjų vyriausybe ir pasisakė už „Grexit“ - Graikijos pasitraukimo iš euro zonos - scenarijų, kalbėdamas apie naująjį finansinės pagalbos planą sakė, jog „mes tikime, kad esama galimybės visa tai sėkmingai užbaigti“.

Balsavimas Bundestage įvyko po to, kai ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į keblią padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis bankams atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių priverstinių atostogų.

Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti atliktas.

Vokietijos parlamentas penktadienį ruošiasi balsuoti dėl naujausio Graikijos finansinio gelbėjimo plano, o jo sprendimas bus itin svarbus šiam susitarimui po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) padidino nepaprastąją pagalbą krizės ištiktos šalies bankams, o kitos euro zonos šalys sutiko suteikti gyvybiškai būtiną trumpalaikį finansavimą.

Vokietija yra viena iš kelių euro zonos šalių, kurios parlamentas turi uždegti žalią šviesą anksčiau šią savaitę pasiūlytam 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketui, turinčiam išgelbėti Graikiją nuo finansų griūties. Tokia pagalbos Atėnams programa būtų jau trečioji per pastaruosius penkerius metus.

Bundestago balsavimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė konservatyvių pažiūrų deputatams, kurių dalis nenori pritarti, kad būtų vėl suteikta pagalba krizės ištiktai Graikijai, esanti „visiškai įsitikinusi“, kad naujasis reformų paketas yra tinkamas kelias į priekį.

Tikimasi, kad per penktadienį vyksiantį balsavimą Bundestage šis pasiūlymas bus priimtas aiškia dauguma, nors A.Merkel konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos dukterinė Bavarijos partija CSU vis labiau skeptiškai vertina planus skolinti daugiau pinigų Atėnams.

Šis balsavimas vyks po to, kai ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į keblią padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis bankams atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių priverstinių atostogų.

Balsavimas Vokietijoje, kuri yra didžiausia Graikijos finansuotoja iš Europos Sąjungos šalių, taip pat pasisakanti už griežto taupymo politiką, prasidės 8 val. Grinvičo (11 val.) Lietuvos laiku. Prognozuojama, kad jis bus daug audringesnis negu Prancūzijoje ir Suomijoje, kurios jau patvirtino naująjį susitarimą.

Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), kuris Graikijoje yra kritikuojamas dėl savo griežtos pozicijos kelis pastaruosius mėnesius vykusiose derybose, paragino įstatymų leidėjus pritarti reformų paketui, bet toliau tvirtai laikėsi nuomonės, kad negali būti kalbos apie tolesnį Atėnų skolų nurašymą.

„Realus skolų apkarpymas nesuderinamas su naryste valiutos sąjungoje“, – W.Schaeuble sakė Vokietijos visuomeniniam radijui.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris yra vienas iš Graikijos oficialiųjų kreditorių, kartu su Europos Komisija ir ECB, sukėlė sąmyšį, kai paskelbė ataskaitą, kritikuojančią naująjį susitarimą ir perspėjančią, kad skolintojams teks skirti Atėnams „daug daugiau“ lėšų negu rodė ankstesnė poreikių analizė.

Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti atliktas.