„Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pavyzdžiui, ta, kad buvo atskleista pranešėjo tapatybė. Man rodos, tai irgi kai ką pasako apie Etikos ir procedūrų komisijos išvados svorį, nes visiems žinoma, kad apžvalgininkas Marius Laurinavičius dar 2023 metų kovo pradžioje atskleidė tai (pranešėjo tapatybę – BNS) televizijos studijoje. Dabar konstatuoti, kad specialioji tyrimo komisija atskleidė tapatybę, man rodos, yra net nesolidu“, – tvirtino parlamento vadovė.

Jos teigimu, nepaisant nepalankių EPK išvadų, Seimui bus teikiamos tvirtinti pranešėjo komisijos išvados.

„Nematyčiau pagrindo nesvarstyti toliau specialiosios komisijos išvados, kadangi kalbama apie turinį. Manau, Seimas, kaip ir buvo suplanavęs, eis į priėmimo stadiją, o Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu įvertino procedūras“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, etikos sargų sprendimas galbūt turės įtakos kai kuriems parlamentarams apsispręsti, ar palaikyti tyrimo komisijos išvadas, ar ne.

„Čia ir yra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų reikšmė – balsuodami galutinėje stadijoje kai kas galbūt į jas atsižvelgs, o kai kam galbūt kaip tik tai bus argumentas dar labiau palaikyti specialiosios tyrimo komisijos išvadas“, – teigė Seimo vadovė.

Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti.

Seimo EPK antradienį konstatavo, kad VSD pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji Seimo komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą, pažeidė kelis įstatymus ir procedūras.

Etikos sargai nutarė, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti T. Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas M. Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos sargai VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

„Balsuosiu už“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ji tvirtino dar nespėjusi susipažinti su pilna išvadų medžiaga, tačiau tą planuojanti padaryti.

Dėl išvadų pirmą kartą balsuoti Seimas planuoja ketvirtadienį. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.

Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Padaryti pertrauką pateikimo procedūroje nutarta dėl to, kad leidimą dirbti su slapta informacija turintys parlamentarai turėtų laiko susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga. 

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Praėjusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo ir I. Šimonytė.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų.

Po pateikimo išvadas parėmė tik valdančiųjų atstovai ir vienas demokratas – parlamentiniam tyrimui vadovavęs Vytautas Bakas. Opozicijos atstovai buvo prieš arba susilaikė.

Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai.

Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.

„Iš esmės mes kalbame ne tik apie laikinųjų Seimo komisijų ateitį, mes kalbame apie parlamento galių diskreditavimą“, – tvirtino Seimo narys.

Anot jo, atliekant tyrimą, „įvyko precedento neturintys atvejai, kada specialiųjų tarnybų vadovai nebendradarbiavo su komisija, nepateikė informacijos, kai kurie liudydami melavo“.

Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma.

„Iš principo mes kalbame apie parlamento gebėjimą ir galėjimą vykdyti savo konstitucines galias ir kontrolę“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, nuo Seimo požiūrio į šias išvadas priklausys ir pranešėjo instituto likimas.

„Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma. Žmonės bijos pranešti tiek prokuratūrai, nekalbu jau apie informacijos pateikimą Seimui. Manyčiau, tai kirstų pasitikėjimą pačiu Seimu“, – kalbėjo V. Bakas.

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino įžvelgiantis specialiųjų tarnybų siekį nustatyti, jog Seimas neturi teisės analizuoti kai kurių dalykų.

„Mano manymu, vyksta konstitucinis konfliktas tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų“, – teigė jis.

„Mano manymu, ant briaunos pastatytos Seimo teisės analizuoti specialiąsias tarnybas ir šitoje situacijoje specialiosios tarnybos priešinasi Seimui“, – sakė E. Gentvilas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius parlamentinį tyrimą vadino prezidento rinkimams skirtu projektu, o jo išvados, pasak politiko, diskredituoja valstybės institucijas – prokuratūrą, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad visuomenės pasitikėjimas Seimu yra labai žemas, o teisėsaugos institucijomis, žvalgyba daug aukštesnis.

„Ir kai matome, kai dvi teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba – ir žvalgybos institucija – Valstybės saugumo departamentas – su labai dideliu galimų pažeidimų sąrašu kreipėsi dėl šių pažeidimų nagrinėjimo, o mes tai ignoruojame, tai apie tą sąžiningumą, kažin ar labai ką gero pasako iš mūsų pusės“, – sakė parlamentarė.

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Man neramu žiūrėti į tam tikrą atmetimą šios konkrečiai komisijos išvadų ar nevertinimą platesniame kontekste žvelgiant ir į ateitį“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, komisijos darbas buvo prasmingas, nes prieš penkerius metus jos neištyrus, buvo paliktas „toks pavojingas vakuumas“.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad ypač vertinga išvadų dalis, kur siūloma, kokius teisės aktus reikėtų tobulinti.

Ji pati tvirtino, kad ketvirtadienį užbaigiant išvadų pateikimo procedūrą ketina balsuoti už projektą.

„Susipažinus su papildoma informacija, mano pasirengimas balsuoti „už“ pateikimo stadijoje stiprėja“, – trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Kita vertus, ji pripažino, jog kai kurios išvadų dalys jai kelia abejonių dėl pagrįstumo.

„Sakyčiau, kad šios komisijos išvadose yra dalykų, dėl kurių kyla abejonių. Man asmeniškai, ta dalis, kuri su prezidentu susijusi, šiek tiek abejonių kelia. Kita vertus, prezidentas galėjo nesunkiai išvengti bet kokių nemalonių sau insinuacijų, interpretacijų ar išvadų, jei raštu būtų atsakęs į komisijos klausimus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Buvusio VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

„Aš labai rimtai galvoju kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Dar palauksiu, ką Seimas priims, bet tai nėra jokiais būdais spaudimas. Aš tiesiog dėliojuosi argumentus ir faktus tam tikrus ir labai rimtai apie tai svarstau“, – penktadienį Žinių radijo laidoje kalbėjo D. Jauniškis.

D. Jauniškis tikino, kad komisijos pateiktos išvados neatitinka tikrovės ir žodžiai yra traukiami iš konteksto.

„Aš nežinau iš kur tokios išvados yra imamos, nes faktai pateikti komisijai sako visai ką kitą. O kaip tu jautiesi, kai tave apkaltina melu? Tai nėra gynybinė pozicija. Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra“, – nurodė jis.

„Jeigu atvirai kalbu, kad nebuvo taip, tai, ko gero, į tai irgi reikėtų atsižvelgti“, – pažymėjo VSD vadovas.

Seimo nariai prie VSD pranešėjo komisijos išvadų klausimo planuoja grįžti ketvirtadienį. Dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas turėjo apsispręsti praėjusią savaitę. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas nukeltas į kitą savaitę.

Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

„Kas man kelia nerimą ir susirūpinimą šiek tiek, tai jeigu Seimo komisija teikia išvadas apie institucijas ir tos institucijos įsitraukia su savo pozicija, gynyba, neišvengiamai tos institucijos politizuojasi“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Norint to politizacijos proceso išvengti, reikėtų pasvarstyti, kas yra kalbama, kokie vertinimai pateikiami, kaip tai yra apibendrinama. Kalbu apie institucijų pateiktus komentarus“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio nuomone, institucijų politizavimasis gali lemti mažesnį pasitikėjimą jomis ateityje.

„Didžiausia institucijų bėda, kai jos atrodo neobjektyvios, pasirinkusios pusę, politinę jėgą, kandidatą, su kurio siejasi“, – aiškino politikas.

Ministras siūlė institucijoms „dar kartą persvarstyti tuos argumentus ir neužsiimti politikavimu“.

Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės.

„Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės“, – teigė G. Landsbergis.

Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai šią savaitę apkaltino minėtą komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, vadinamosios pranešėjo komisijos išvados bus aptartos konservatorių frakcijoje ir koalicijos pasitarime.

„Reikia laikytis maksimaliai vieningos pozicijos teikiant kažkokį politinį vertinimą“, – teigė G. Landsbergis.

VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

E. Gentvilas VSD komisijos veiklą siūlo įvertinti KT

Siekiant išsklaidyti viešai reiškiamas abejones dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiksmų teisėtumo, reikėtų paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politiko nuomone, galimybę kreiptis į KT galėtų apsvarstyti ir patys valdantieji.

„Variantas kreiptis patiems ir pasitikrinti, ką Konstitucinis Teismas mano – ar mes čia kažką blogai padarėme. Nes aš dabar matau, kad specialiosios tarnybos atsistojo prieš Seimą ir parlamentinėje valstybėje niekina parlamento teisę atlikti tyrimus specialiųjų tarnybų atžvilgiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad šiame procese aktyviai veikia ir opozicija.

„Aš neatmetu galimybės, gal ir padaryta klaidų – nenoriu už Konstitucinį Teismą pasakyti. Bet dabar einama ne teisės, o propagandos būdu“, – piktinosi politikas.

Liberalas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtų nauja praktika. Pasak jo, praeitą kadenciją net kelis kartus buvo prašyta KT įvertinti laikinųjų Seimo komisijų darbą.

E. Gentvilas piktinasi ir Generalinės prokuratūros sprendimu dėl komisijos veiklos kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje dominuoja opozicijos atstovai.

„Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje daugumą šiuo metu turi opozicija. Ir naudoją tą instrumentą Seimo kompromitavimui. Tai aš siūlyčiau specialiosioms tarnyboms, teisėsaugos institucijoms nustoti sėdi nepasitikėjimą Seimui“, – pabrėžė Seimo narys.

Komisijos išvados kelia klausimų V. Čmilytei-Nielsen

VSD pranešėjo komisijos išvadas nusprendus perkelti į kitą savaitę, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina kolegas išnaudoti šį laiką susipažinimui su įslaptinta medžiaga. Pasak jos, laikinosios komisijos išvados kelia pagrįstų klausimų.

„Kuomet Seimo nariai apsispręs dėl balsavimo, jie įvertins visumą. Vienoje pusėje jie vertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje – labai vieningą ir gan aštrią visų tarnybų poziciją, trečioje pusėje – komisijos išvadų visumą, kuriai kyla pagrįstų klausimų. Galbūt ne viskam norisi pritarti. Tai bus nemaža dilema kiekvienam Seimo nariui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip sakiau nuo šio tyrimo pradžios, pranešėjo instituto apsauga yra labai svarbus principas. Matyt, apie tai čia turėtų labiausiai suktis kalba, o ne eiti į politines batalijas“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį turėjęs vykti balsavimas po pateikimo buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas dėl per trumpo laiko susipažinti su įslaptinta išvados dalimi. Prie klausimo bus grįžtą kitą ketvirtadienį.

„Seimo nariams, turintiems tokią teisę, yra leista susipažinti su visa informacija. Tam reikia laiko. Medžiagos yra labai daug, tad grynai dėl tokių techninių priežasčių“, – sprendimą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Komandiruotėje buvusi Seimo pirmininkė teigė su įslaptinta medžiaga susipažinti dar nespėjusi.

„Pateikimo tęsinys, kadangi yra leista susipažinti Seimo nariams, kurie turi tokią teisę, su visa informacija, ir reikia tam laiko. Nes tikrai medžiagos yra labai daug. Tai grynai dėl tokių techninių priežasčių. Norinčių ją visą perskaityti ir įsigilinti yra tikrai nemažai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Numatėme, kad protingas terminas būtų savaitė, tai perkeltas klausimas yra į kitą ketvirtadienį. Manau, kad turėtų užtekti laiko visiems tiems, kurie turi noro paskaityti medžiagą, tą padaryti“, – pridūrė ji.

Išvadas buvo planuota tvirtinti ketvirtadienį, tačiau klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės.

Pati V. Čmilytė-Nielsen sako taip pat dar nespėjusi susipažinti su komisijos išvadomis.

VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Prokuratūra, VSD ir STT kaltina komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu.

Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentarai turės galimybes įvertinti tiek išvadas, tiek institucijų kritiką joms.

„Balsuojant ir bus tai įvertinta. Kuomet Seimo nariai apsispręs balsavimui, jie, matyt, ir įvertins visą visumą: vienoje pusėje jie įvertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje pusėje, matyt, tokią labai vieningą ir, sakyčiau, ganėtinai aštrią visų tarnybų poziciją. Trečioje pusėje galbūt – komisijos išvadų visumą, kuriai vėlgi tikrai kyla pagrįstų klausimų, galbūt ne viskam norisi pritarti, ne visai visumai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Seimo nariai šiandien gavo žinią apie galimybę susipažinti su įslaptintais laikinosios tyrimo komisijos veiklos dokumentais“, – Eltą informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas.

Kurį laiką leidimus dirbti su slapta informacija turintys parlamentarai su šia medžiaga susipažinti negalėjo, nes ši galimybė buvo derinama su įslaptintą informaciją komisijai pateikusiomis institucijomis.

V. Bakas: jeigu frakcijų seniūnai matys, jog su informacija nespėjama susipažinti – balsavimas gali būti nukeltas

Balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų numatytas ketvirtadienį. Parlamentinio tyrimo komisijos vadovas Vytautas Bakas neatmeta, jog Seimo narių gretose gali atsirasti siūlymų šį balsavimą nukelti, nes dar nebus spėta susipažinti su įslaptinta informacija.

„Seniūnų sueiga tvirtina darbotvarkes. Jeigu iš tiesų jie matys, kad Seimo nariai nespėjo susipažinti – be abejo, galės nukelti balsavimą“, – Eltai sakė V. Bakas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys patikino, jog esminis prioritetas – kad kuo daugiau Seimo narių susipažintų su įslaptinta informacija.

„Kiek girdžiu, tas suinteresuotumas (susipažinti su informacija – ELTA) yra didelis“, – pastebėjo jis, pridurdamas, jog jo vadovaujama komisija yra pasirengusi padėti parlamentarams susipažinti su didelės apimtiems tyrimo informacija.

„Esame pasiruošę padėti Seimo nariams tą informaciją rasti paprasčiau – jeigu reikėtų, ateiti ir į frakcijas, pristatyti, atsakyti į klausimus. Kitaip tariant, suteikti visokeriopą pagalbą, kad Seimo nariai galėtų susipažinti“, – pridūrė V. Bakas.

Kovo pabaigoje Seimui buvo pristatyta pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos tik po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas V. Bakas paragino Seimo narius iki kito parlamento posėdžio specialiojoje raštinėje susipažinti su detalia tyrimo išvada ir medžiaga, kuri liko įslaptinta.

Paviešintoje komisijos išvadoje metamas šešėlis ir ant kai kurių institucijų vadovų. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tokį raštą jis nusiuntė prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, parlamento vadovybei ir frakcijoms, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai bei Generalinei prokuratūrai.

Kitą savaitę parlamentarai turėtų baigti laikinosios tyrimo komisijos išvadų pateikimo procedūrą ir dėl jų balsuoti.

„(...) akivaizdu, kad komisijos tikslas buvo nenustatyti objektyvias aplinkybes, tačiau buvo siekiama politinių ar kitų tikslų, komisijos išvada, paremta interpretacijomis bei prielaidomis, nepagrįstai diskredituoja valstybės institucijas, pareigūnus bei daro žalą ne tik už nacionalinį saugumą atsakingoms valstybės institucijoms, Seimo laikinųjų komisijų institutui, tačiau ir pačiai valstybei“, – rašo VSD direktoriaus pavaduotojas.

Jo rašte paneigiama dešimt tyrimo komisijos išvados punktų.

V. Mažeikos teigimu, Seimo komisija sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai nevertino VSD teiktos informacijos, įskaitant įslaptintą, rašytinių paaiškinimų, pridėtų atitinkamų dokumentų.

Todėl komisijos išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo Tomas Gailiaus pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus.

„Todėl komisijos išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo Tomas Gailiaus pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus“, – tvirtinama rašte.

Anot jo, išvadoje pateikti argumentai ir vertinimai prieštarauja VSD turimai bei komisijai pateiktai faktinei medžiagai, teisiniam reglamentavimui, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vertinimams bei kompetentingų žvalgybos pareigūnų liudijimams.

VSD taip pat kelia klausimą dėl tyrimo nešališkumo, nes jam vadovavo Vytautas Bakas, 2019 metais jau tyręs šią informaciją.

Žvalgybos tarnybos atstovas pabrėžė, kad duomenys Seimo komisijai teikti „visa įmanoma apimtimi, kiek tai atitiko įstatymų nuostatas ir nedarė žalos žvalgybos institucijos veiklai“.

Kaip tikrovės neatitinkanti nurodoma komisijos išvada, jog patikrinus tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjus ir komandos narius, aptikta kelios dešimtys riziką keliančių asmenų ir apie tai neinformuoti sprendimų priėmėjai.

„VSD atsakingai pareiškia, kad G. Nausėdos aplinkoje priešrinkiminiu ir rinkiminiu laikotarpiu nebuvo nustatyta asmenų, kurie kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – tvirtinama rašte.

„Komisijai ne kartą ir žodinių liudijimų metu, ir raštu buvo teikta, kad asmens vardo ir pavardės buvimas VSD tyrime nereiškia, kad tas asmuo kelia grėsmę, tačiau komisija nepagrįstai, nesiremdama faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais duomenimis sprendė, jog VSD nustatė keletą dešimčių asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ir apie tai nepranešė sprendimų priėmėjams bei iš šios prielaidos suformulavo visą seką hipotetinių VSD veiklos trūkumų ir pažeidimų“, – rašoma jame.

V. Mažeikos teigimu, Seimo komisija nuolat darė neteisėtą spaudimą VSD ir jos pareigūnams atskleisti, kas departamentui pateikė tikrintinų asmenų sąrašus.

VSD direktorius Darius Jauniškis Seimo tyrėjams liudijo sąrašus gavęs iš „žmogiškojo šaltinio“.

Rašte nurodoma, kad neturėdami jokių įrodymų, jie padarė nepagrįstą išvadą, jog tas žmogiškasis šaltinis galėjo būti tik pats G. Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo.

Žvalgybos tarnyba taip pat atmetė komisijos išvadą, kad D. Jauniškis ją klaidino, neteikė informacijos, kad yra atsakingas dėl pranešėjo T. Gailiaus atleidimo iš VSD ir tapatybės atskleidimo, kad glaudžiai bendradarbiauja su nuomonės formuotojais, nepagrįstai įslaptino dalį informacijos.

Pasak V. Mažeikos, komisija prašė įvertinti tik dviejų žvalgybos pareigūnų liudijimų stenogramas, o dėl kitos informacijos įvertinimo ir suskirstymo slaptumo žymomis, juoba, išslaptinimo galimybių įvertinimo, kreiptasi nebuvo.

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.