KT priėmė nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar parlamento nutarimas dėl VSD pranešėjo komisijos neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Opozicijos rašte nurodoma, kad tyrimo pavedimas laikinajai komisijai, o ne Generalinei prokuratūrai, gali būti vertinamas kaip politinis spaudimas.

Pasikreipusiųjų teigimu, komisija sudaryta siekiant paveikti 2024 m. prezidento rinkimų rezultatus.

ELTA primena, kad antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Į Seimo etikos sargus dėl galimų parlamentinio tyrimo pažeidimų kreipėsi pati VSD, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Komisija sulaukė ir prezidento vyriausiojo patarėjo Jareko Niewierowicziaus – nutarta šiuo pagrindu pradėti dar vieną tyrimą.

Savo ruožtu, opozicijai priklausantys parlamentarai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Kaip pranešta anksčiau, prieš savaitę Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

„Komisija įsijautė į savo prokurorų vaidmenį, tam neturėdama jokių konstitucinių ir įstatyminių įgaliojimų, buvo sudaryta neteisingai, taikė metodus savo veikloje, kurie yra nesuderinami su demokratinės visuomenės metodais, sukėlė abejonių net dėl įvairių tarnybų, labai svarbių Lietuvos saugumui tarnybų veiklos“, – žurnalistams antradienį Gargžduose sakė šalies vadovas.

„O iš esmės tikslas buvo vienas – pasistengti diskredituoti kandidatą, kuris kai kurioms politinėms jėgoms nepatinka. Apibendrindamas galiu pasakyti tik viena: tuščiu baku toli nenuvažiuosi“, – pridūrė jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) antradienį konstatavo, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti Tomui Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Apibendrindamas galiu pasakyti tik viena: tuščiu baku toli nenuvažiuosi.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos sargai VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

„Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pavyzdžiui, ta, kad buvo atskleista pranešėjo tapatybė. Man rodos, tai irgi kai ką pasako apie Etikos ir procedūrų komisijos išvados svorį, nes visiems žinoma, kad apžvalgininkas Marius Laurinavičius dar 2023 metų kovo pradžioje atskleidė tai (pranešėjo tapatybę – BNS) televizijos studijoje. Dabar konstatuoti, kad specialioji tyrimo komisija atskleidė tapatybę, man rodos, yra net nesolidu“, – tvirtino parlamento vadovė.

Jos teigimu, nepaisant nepalankių EPK išvadų, Seimui bus teikiamos tvirtinti pranešėjo komisijos išvados.

„Nematyčiau pagrindo nesvarstyti toliau specialiosios komisijos išvados, kadangi kalbama apie turinį. Manau, Seimas, kaip ir buvo suplanavęs, eis į priėmimo stadiją, o Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu įvertino procedūras“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, etikos sargų sprendimas galbūt turės įtakos kai kuriems parlamentarams apsispręsti, ar palaikyti tyrimo komisijos išvadas, ar ne.

„Čia ir yra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų reikšmė – balsuodami galutinėje stadijoje kai kas galbūt į jas atsižvelgs, o kai kam galbūt kaip tik tai bus argumentas dar labiau palaikyti specialiosios tyrimo komisijos išvadas“, – teigė Seimo vadovė.

Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti.

Seimo EPK antradienį konstatavo, kad VSD pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji Seimo komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą, pažeidė kelis įstatymus ir procedūras.

Etikos sargai nutarė, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti T. Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas M. Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos sargai VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Už tokią išvadą balsavo penki komisijos nariai, keturi laikėsi priešingos nuomonės.

Kad pažeidimų būta, balsavo opozicijos atstovai ir liberalas Andrius Bagdonas, Etikos komisijai priklausantys konservatoriai palaikė išvados projektą, jog pažeidimų nepadaryta.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė nuo balsavimo nusišalino, nes jos sutuoktinis šiuo metu dirba VSD. Politikė pabrėžė tai daranti, nepaisant to, kad 2018–2019 metais – laikotarpiu, kuriuo domėjosi Seimo tyrėjai, – jos vyras VSD nedirbo, o ji pati nepakeitė pozicijos dėl šios istorijos.

Tapatybė atskleista, bet neatskleista

Etikos sargai nutarė, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti T. Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos komisija taip pat konstatavo, kad V. Bakas buvo suinteresuotas parlamentiniu tyrimu, nes dar 2019 metais T. Gailius jį informavo apie savo įtarimus, kad jo vadovai galėjo pažeisti įstatymą nurodydami jam patikrinti buvusio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir atskleisdami patikrinimo duomenimis tam teisės neturintiems asmenims.

„Seimo narys priimdamas sprendimus privalo vengti šališkumo ir viešųjų bei privačių interesų konflikto regimybės, todėl Seimo narys V. Bakas 2019 metais buvęs vieno iš kandidatų į prezidentus štabo vadovu ir sutikdamas eiti laikinosios komisijos pirmininko pareigas bei atlikti įvykių, kuriose pats dalyvavo, tyrimą, pažeidė Seimo statuto, Politikų etikos kodekse nustatytas sąžiningumo, skaidrumo ir nesavanaudiškumo principus ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą“, – teigiama etikos sargų išvadoje.

Joje taip pat konstatuota, kad laikinoji tyrimo komisija išplėtė tyrimo ribas, ištirdama klausimus, kurių jai nepavedė Seimas, o taip pat perėmė kitų institucijų funkcijas – Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Konstitucinio Teismo.

Etikos ir procedūrų komisijos narys konservatorius Antanas Matulas tvirtino, kad papildomi klausimai kilo atliekant parlamentinį tyrimą, be to, jie susiję su tais, kuriuos Seimas pavedė komisijai atsakyti.

„Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja papildomos informacijos, jūs siūlote nereaguoti?“ – klausė parlamentaras.

Jis taip pat stebėjosi išvada dėl V. Bako šališkumo: „Jeigu parlamentas nubalsavo, kad V. Bakas būtų laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tai kaip galima sakyti, kad jis buvo šališkas? Kokių jis turėjo asmeninių interesų?“.

Seimo Etikos komisija taip pat konstatavo, kad tyrėjai prašė specialiųjų tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, tačiau to pažeidimu nepatvirtino.

„(...) nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su informacijos, kuri yra ikiteisminio ar kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga ir gali būti įslaptinta, pateikimu laikinajai Seimo tyrimo komisijai nėra nuoseklus, tikslus ir aiškus“, – pareiškė etikos sargai ir pasiūlė šį reglamentavimą tobulinti.

Pasiskundė tarnybos

Seimo Etikos ir procedūrų komisija VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina pranešėjo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama Seimo komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados neįpareigoja parlamentarų į jas atsižvelgti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

„Manau, kad tikrai yra pagrindo kvestionuoti šitos komisijos sudarymo teisėtumą. Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją“, – penktadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar pritaria opozicijos sumanymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šios komisijos veiklos.

Ketvirtadienį trys opozicinės Seimo frakcijos pranešė, kad inicijuos kreipimąsi į KT dėl laikinosios Seimo komisijos darbo, tiriant pranešėjo istoriją.

Opozicijos teigimu, KT turėtų pasisakyti, ar laikinosios specialiosios komisijos gali reikalauti iš specialiųjų tarnybų, kad jos atskleistų duomenis, darbo metodus, priemones.

Atliekant parlamentinį tyrimą nagrinėta buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, jog prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Kaip nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) išplatintame pranešime, sudarant laikinąją komisiją galimai buvo pažeista Konstitucija.

„Jau šios komisijos sudarymo nutarime klausimai ir aplinkybių išdėstymas buvo formuluojami tendencingai, galimai pažeidžiant konstitucinio valdžių padalijimo bei teisėsaugos ir ombudsmeno institucijų nepriklausomumo principus“, – pranešime cituojama LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

„Komisijos veikimo metodai taip pat galimai prieštarauja įstatymams. Dėl šių įvairių galimų pažeidimų kreipiamės į Konstitucinį Teismą“, – patikino ji.

Su įslaptinta tyrimo medžiaga susipažinusios Mišrios Seimo narių grupės atstovės Agnės Širinskienės teigimu, yra pagrindo įtarti, kad Seimas, sudarydamas laikinąją komisiją, viršijo savo įgaliojimus.

„Komisijai buvo suteiktos iš esmės beribės teisės gauti žvalgybos institucijų medžiagą, Seimo nutarimu ji dubliavo kitų institucijų veiklą: turėjo žvalgybos kontrolieriaus, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar net teismų funkcijas. Dėl to svarbu išsklaidyti visas abejones“, – pranešime teigė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Sprendimą dėl jų parlamentarai turėjo priimti anksčiau, tačiau Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę politikams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas buvo perkeltas į šią savaitę.

Su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, balsavimo išvakarėse tyrimo informacija iš viso susipažino tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

„Man neramu žiūrėti į tam tikrą atmetimą šios konkrečiai komisijos išvadų ar nevertinimą platesniame kontekste žvelgiant ir į ateitį“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, komisijos darbas buvo prasmingas, nes prieš penkerius metus jos neištyrus, buvo paliktas „toks pavojingas vakuumas“.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad ypač vertinga išvadų dalis, kur siūloma, kokius teisės aktus reikėtų tobulinti.

Ji pati tvirtino, kad ketvirtadienį užbaigiant išvadų pateikimo procedūrą ketina balsuoti už projektą.

„Susipažinus su papildoma informacija, mano pasirengimas balsuoti „už“ pateikimo stadijoje stiprėja“, – trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Kita vertus, ji pripažino, jog kai kurios išvadų dalys jai kelia abejonių dėl pagrįstumo.

„Sakyčiau, kad šios komisijos išvadose yra dalykų, dėl kurių kyla abejonių. Man asmeniškai, ta dalis, kuri su prezidentu susijusi, šiek tiek abejonių kelia. Kita vertus, prezidentas galėjo nesunkiai išvengti bet kokių nemalonių sau insinuacijų, interpretacijų ar išvadų, jei raštu būtų atsakęs į komisijos klausimus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Buvusio VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

„Toks ponios Budrytės liudijimas buvo, ji patvirtino, kad broliai Nikitinai lankėsi štabe. Tačiau komisija nustatė ir daugiau atvejų, kada ir pats prezidentas, ir jo aplinkos artimi žmonės susitikinėjo su baltarusiško verslo atstovais, vieni iš jų yra tie minėti asmenys (Nikitinai – ELTA)“, – Eltai teigė V. Bakas.

„Tai nebuvo kažkoks atsitiktinis reiškinys, santykiai buvo sisteminiai. Apie juos nei visuomenė, nei sprendimų priėmėjai nebuvo informuoti“, – pridūrė jis.

A. Budrytė komisijai nurodė, kad štabe vykusiuose susitikimuose buvo aptariami rinkimų finansavimo ir kampanijos klausimai. Visgi, ji neatskleidė, keliuose jų dalyvavo ir broliai Nikitinai. A. Budrytė akcentavo, kad štabas buvo atviras visiems, o pastarieji verslininkai nebuvo oficialūs jo nariai.

Anot V. Bako, prezidentas nutyli apie savo paties susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

„Neigdamas, kad jis susitikinėjo su baltarusiškų trąšų atstovais, prezidentas sakytų netiesą“, – aiškino politikas.

Tuo metu parlamentinio tyrimo epicentre atsidūręs G. Nausėda atmeta bet kokius įtarimus dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, broliais Andriumi ir Viliumi Nikitinais.

Tai nebuvo kažkoks atsitiktinis reiškinys, santykiai buvo sisteminiai. Apie juos nei visuomenė, nei sprendimų priėmėjai nebuvo informuoti.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau. Jeigu aš teisingai suprantu, buvo kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių. Bet tas komandos narys, tuo metu kai mes svarstėme sankcijų klausimą, Prezidentūroje jau nebedirbo“, – pasirodžius parlamentinio tyrimo išvadoms žurnalistams sakė G. Nausėda.

Visgi, komisijos išvadose teigiama, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.

„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – teigiama išvadoje.

Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškinama, jog komisijos teiginiai apie prezidento aplinkoje esančius, riziką keliančius asmenis neatitinka tiesos.

„Pabrėžtina, kad Komisijos teiginys, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams, akivaizdžiai neatitinka tikrovės bei prieštarauja Komisijai liudijusių žvalgybos pareigūnų paaiškinimams bei kitai Komisijai pateiktai medžiagai“, – teigiama VSD pateiktoje argumentacijoje.

ELTA primena, kad dėl parlamentinės komisijos išvadų Seimas ketina apsispręsti jau ateinančią savaitę.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

„Apie laikinojoje komisijoje nedirbusių Seimo narių (turinčių leidimus susipažinti su įslaptinta informacija) galimybę susipažinti su tais įslaptintais dokumentais bus galima kalbėti tada, kai bus atliktos visos teisės aktuose numatytos procedūros“, – rašoma Seimo kanceliarijos atsakyme Eltai.

Parlamento kanceliarija informuoja, kad „šiuo metu vyksta susirašinėjimas su institucijomis, pateikusiomis (tik komisijai adresuotą) įslaptintą informaciją“.

Komisijos nariai svarsto apie įstatymo pataisas

Savo ruožtu VSD pranešėjo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad Seimo nariams turi būti suteikta teisė susipažinti su įslaptinta medžiaga. Anot jo, komisijos nariai yra aptarę galimybę teikti Seimo laikinųjų komisijų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, suteikiančias galimybę leidimą su įslaptinta informacija dirbti turintiems parlamentarams peržiūrėti komisijos tyrimo medžiagą.

„Jeigu Seimo nariams nebus leista su informacija susipažinti, nėra kito kelio kaip teikti įstatymo pataisas, suteikiančias teisę Seimo kancleriui priimti sprendimą supažindinti parlamentarus, turinčius teisę dirbti su įslaptinta medžiaga, su komisijos metu surinkta medžiaga. Čia būtų nedidelės Seimo laikinųjų komisijų įstatymo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos. Faktas, kad balsuodami Seimo nariai turi turėti teisę susipažinti su medžiaga“, – Eltai teigė V. Bakas.

Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga.

„Jeigu per šias dienas nebus priimti sprendimai, nebus supažindinti Seimo nariai, tai, be abejo, tokios iniciatyvos turėsime imtis“, – pridūrė jis.

Parlamentaras tikina, kad tvarka, jog Seimo nariams reikia papildomo leidimo susipažinti su komisijos atliktu tyrimu ir jo metu surinktais įrodymais, atrodo keistai. Pasak V. Bako, tokį leidimą galėtų suteikti Seimo kancleris.

„Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga. Taip negalėtų ir neturėtų būti. Kiekvienas Seimo narys balsuoja, turi teisę gauti informaciją, kuri leistų jam apsispręsti“, – aiškino jis.

Praėjusį ketvirtadienį Seimui pristatyta pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas V. Bakas paragino Seimo narius iki kito parlamento posėdžio specialiojoje raštinėje susipažinti su detalia tyrimo išvada ir medžiaga, kuri liko įslaptinta.

Paviešintoje komisijos išvadoje metamas šešėlis ir ant kai kurių institucijų vadovų. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.