Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sako, kad teatras nereaguoja į ministerijos pastabas.

„Pastebime tam tikrą vadovybės blaškymąsi karo Ukrainoje kontekste. Nuolat rodome dėmesį teatrui, teatras turi rimtų užduočių. Matome, kad apsukę tam tikrą ratą vėl esame kažkokioje pilkoje zonoje: vietoje veržlių, rimtų pokyčių turime tai, ką turime. Ta mūsų tolerancija ir geranoriškumas yra ne visai vertinamas“, – LRT radijui komentavo viceministras.

Kultūros ministerija dėl repertuaro žada ir toliau aiškintis su teatro vadovybe.

Sausį nurodytas išimti pagal šiuolaikinio Rusijos autoriaus Aleksejaus Žitkovskio kūrinį pastatytas spektaklis „Kalniukas“, balandžio 22 dieną vėl bus rodomas Vilniaus senajame teatre – kaip teigiama, teatro vadovė Olga Polevikova A. Žitkovskį laiko režimo opozicionieriumi.

Pasak LRT, taip pat rodomas spektaklis „Atminimo malda“, sukurtas pagal Grigorijaus Gorino kūrinį.

Iš teatro repertuaro neišbrauktas liko ir Julianos Laikovos statytas spektaklis „Triušis Edvardas“. Spektaklio režisierė užpernai Krymo pusiasalyje, Sevastopolio Lunačerskio teatre statė spektaklį „Baltoji gvardija“.

Kaip nurodo LRT radijas, taip pat Vilniaus senajame teatre skamba Rusijos autorių agentūros RAO kliento, kompozitoriaus Vitalijaus Istomino muzika.

Teatras šįmet sausį kalbėjo jau atsisakęs rodyti spektaklius „Valia“ pagal Vasilijaus Šukšino kūrinius, Michailo Durnenkovo „Utopija“ , „Ledas“ (pagal Vladimiro Sorokino romaną). Tai pat nuspręsta neberodyti spektaklių „Katės namai“, „Prakeikta meilė“, „Kalniukas“.

Teatras taip pat sakė formuojantis darbo grupę, kuri nuolat stebės besikeičiančią pasaulinę situaciją ir iškilus naujoms aplinkybėms operatyviai reaguos dėl repertuaro sudarymo kaitos.

Sąrašas antradienį paskelbtas pristatant kandidatus į sostinės tarybą. Jo lyderis – konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas. 

Tarp jų – mikrochirurgo Kęstučio Vitkaus dukra, visuomenininkė, gydymo įstaigos vadovė V. Degutienė, taip pat tarybos narys, buvęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Tarp kandidatų – ir karybos ekspertas Aurimas Navys, Seimo nario Lino Slušnio žmona Daiva Šukytė. 

Sąraše rikiuojasi ir sostinės tarybos narių gretose esančių Rasos Baškienės, Kamilės Šeraitės, Violetos Podolskaitės pavardės.

Kaip skelbia partija, kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše iš viso yra 51 asmuo.

Šiuo metu TS-LKD sostinės taryboje turi dešimt vietų. 

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

Debesija bus skaitmeninė bendradarbiavimo platforma, europiniu mastu sujungsianti specialistus, dirbančius kultūros paveldo, ypač muziejų sektoriuje, taip pat mokslininkus ir, panaudojant modernias technologijas, įgalins kultūros paveldo institucijas bendradarbiauti, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. Debesija apims ir plėtos interaktyvias mokslinių tyrimų, kuratorystės, restauravimo ir konservavimo priemones, padės pasiekti piliečius bei kultūros ir kūrybinių industrijų atstovus, tinkamai apsaugos ir valdys intelektinės nuosavybės teises, sudarys sąlygas komerciniam bei nekomerciniam bendradarbiavimui.

„Glaudus bendradarbiavimas ir ankstyvas dalyvių bei potencialių debesijos naudotojų įsitraukimas yra sėkmės pagrindas. Be to, turėtų būti plėtojama tarpsektorinė politika, kuria siekiama veiksmingai taikyti mokslinių tyrimų rezultatus ir užtikrinti aktyvų suinteresuotų šalių dalyvavimą bendroje veikloje ir bendradarbiavimo tinkluose“, – sakė V. Gasparavičius.

Nuotoliniame renginyje dalyvavo už inovacijas, mokslo tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, ekspertai ir valstybių narių kultūros ir švietimo politikos sprendimų priėmėjai.

Renginyje pabrėžta, kad kultūros paveldas atlieka vis svarbesnį vaidmenį ne tik europinės kultūros pažinimo, bet ir kūrybiškumo skatinimo, inovacijų ir ekonomikos augimo srityse. Tiek muziejai, tiek kitos kultūros paveldo institucijos yra jungiamoji grandis ir varomoji jėga, padedanti pažinti kultūros paveldą, jį išsaugoti ir kūrybiškai juo naudotis dabartyje ir ateityje. Susitikimo dalyviai akcentavo būtinybę vengti duomenų dubliavimo kuriant naują instrumentą, siekti papildomumo bei užtikrinti jo tvarumą ateityje. Europos Komisija netrukus inicijuos platų visų suinteresuotų šalių forumą, kuris leis toliau išgryninti platformos architektūrą, sąsajas ir valstybių narių indėlį.

Vizito Prancūzijos sostinėje metu taip pat įvyko dvišalis kultūros viceministro susitikimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) centro verslumui, smulkiam ir vidutiniam verslui, regionams ir miestams vadove Lamia Kamal-Chaoui.

„EBPO laikome tinkama platforma keistis gerąja praktika ir patirtimi, kurti tinklus ir stiprinti kultūrinius ryšius tarp skirtingų šalių regionų. Lietuvos regionai yra pasirengę dalyvauti EBPO projektuose, kuriuose vertinamas užimtumas kultūros sektoriuje, kūrybinių sektorių verslumo potencialas, inovacijos ir poveikis bendrai šalių gerovei“, – sakė V. Gasparavičius.

2020 m. Kultūros ministerija užmezgė glaudžius ryšius su EBPO. Lietuva pirmą kartą įsitraukė į EBPO projektą „Kultūra, kūrybinė ekonomika ir vietos plėtra“. Jame dalyvauja Klaipėdos, Neringos, Palangos regionas kartu su trimis regionais iš Belgijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

EBPO vertina šių regionų užimtumą kultūros srityje, kūrybinių sektorių verslumo potencialą bei inovacijas, dalyvavimą kultūriniame gyvenime ir įtaką gerovei, taip pat privataus ir viešojo sektoriaus finansavimą kultūros srityje. Kaip pabrėžė V. Gasparavičius, Kultūros ministerija matytų tolesnį bendradarbiavimą su EBPO kultūros ir kūrybinių sektorių kvalifikacijos kėlimo, Naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimo, tarpsektorinių inovacijų ir kitose srityse.

VESK nariai išvažiuojamųjų sesijų susitikimuose su Lietuvos atstovais Europos Sąjungos ir EBPO institucijose bei šių institucijų aukšto rango pareigūnais aptarė bendrus globalius ir europinius iššūkius bei Lietuvai aktualius klausimus įvairiose tolesnės pažangos srityse, taip pat paramos Ukrainai klausimus. Kultūros viceministro teigimu, dalis lėšų, gautų už skaitmenizacijos mokestį iš skaitmeninių tarptautinių įmonių, taip pat turėtų būti skiriama žiniasklaidos sektoriui.

Briuselyje VESK nariai taip pat dalyvavo darbiniuose susitikimuose su ES institucijose dirbančiais lietuviais, o Paryžiuje – su EBPO ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO dirbančiais mūsų šalies atstovais.

VESK, kurios sudėtyje yra visų ministerijų viceministrai, sukurta 2009 metais, skirta formuoti koordinuotą Lietuvos Europos Sąjungos politiką ir užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą.