„Puikios naujienos – Rusija buvo pašalinta iš UNESCO Vykdomosios tarybos, – socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį rašė G. Nausėda. – Agresorius, kuris naikina kultūros paveldą Ukrainoje nenusipelnė žodžio teisės kuriant taikos ir klestėjimo kultūrą.“

„Kitas žingsnis – Rusijos pašalinimas iš Saugumo Tarybos“, – pridūrė jis.

Apie tai, kad Rusija pirmą kartą nepateko į UNESCO Vykdomąją tarybą socialiniame tinkle „X“ trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pridūrė, kad „Rusijos įtakos era pasibaigė“.

UNESCO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra.

Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, kuriems pavesta spręsti pasaulines krizes įvedant sankcijas, suteikiant leidimą kariniams veiksmams ir tvirtinant JT chartijos pakeitimus.

Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė.

Nuolatinis penketukas, turintis veto teisę, galinčią užblokuoti bet kokią rezoliuciją, atspindi Antrojo pasaulinio karo pabaigos galios dinamiką.

Šalys jau seniai prašo reformuoti Saugumo Tarybą, o nuo karo Ukrainoje pradžios Kyjivas ir jo sąjungininkai siekia iš jos pašalinti agresorę.

„Unikalus UNESCO mandatas švietimo, mokslo ir kultūros srityse skatina dialogą tarp valstybių ir taip leidžia stiprinti ilgalaikę taiką, darnų vystymąsi ir žmogaus teises“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Pristatydamas Lietuvos kandidatūrą į UNESCO Vykdomąją tarybą, ministras išskyrė Lietuvos prioritetines sritis. „Lietuva kandidatuoja į UNESCO Vykdomąją tarybą, norėdama toliau remti visapusį, aukštos kokybės išsilavinimą, skatinti mokslo, skaitmeninių technologijų ir inovacijų vystymąsi, stiprinti žiniasklaidą ir visuomenės raštingumą“, – pažymėjo G. Landsbergis.

URM nuotr.

Kalboje ministras kelis kartus pabrėžė dezinformacijos visuomenei keliamus pavojus tiek pandemijos, tiek kituose kontekstuose. Ministras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau kovos su šia grėsme bei gins saviraiškos, žiniasklaidos laisvę bei stiprins žurnalistų saugumą.

Ministras aptarė ir kitas UNESCO veiklos sritis: pabrėžė Lietuvos indėlį į UNESCO pasaulinių prioritetų – lyčių lygybės ir Afrikos vystymosi siekį, pasisakė apie kultūrinio paveldo svarbą bei pristatė Kauno modernizmo architektūros nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat minėjo technologijų vystymosi svarbą ir būtinybę taikyti etines normas dirbtinio intelekto srityje.

G. Landsbergis priminė, kad UNESCO yra tarptautinė organizacija ir norint, kad ji veiktų efektyviai, reikia visų valstybių indėlio. „Tik daugiašalis bendradarbiavimas ir visų valstybių narių parama bei bendros pastangos leis pasiekti tarptautinius ir nacionalinius tikslus“, – teigė ministras G. Landsbergis.

Susitikimuose su Ispanijos, Vokietijos, Omano, Saudo Arabijos, Tuniso, Angolos, Ganos, Jemeno, Ekvadoro, Madagaskaro, Mianmaro, Sent Kitso ir Nevio, Palau, Palestinos, Hondūro ir kitų šalių nuolatiniais atstovais viceministras pasidalino Lietuvos patirtimi švietimo, mokslo, kultūros paveldo apsaugos, skaitmeninių technologijų ir inovacijų srityse.

Susitikime su UNESCO generalinės direktorės pavaduotoju komunikacijai ir informacijai Tawfiku Jelassi viceministras M. Adomėnas aptarė bendrus UNESCO ir Lietuvos prioritetus komunikacijos ir informacijos srityje, išraiškos laisvės ir žurnalistų saugumo klausimus bei Lietuvos įsitraukimą kovojant su dezinformacija.

„Saviraiškos laisvė yra laisvos visuomenės pagrindas, o kuriamas baimės klimatas – iššūkis demokratinei viešajai erdvei“, − teigė viceministras.

Saviraiškos laisvė yra laisvos visuomenės pagrindas, o kuriamas baimės klimatas – iššūkis demokratinei viešajai erdvei.

M. Adomėnas taip pat priminė apie žiniasklaidos laisvės suvaržymus Baltarusijoje ir kitose šalyse bei dar kartą paragino UNESCO ryžtingai įgyvendinti savo mandatą komunikacijos ir informacijos srityse.

Vizito Paryžiuje metu viceministras taip pat susitiko su Prancūzijos valstybės sekretoriumi Europos reikalams Clémentu Beaune. Rengiantis Prancūzijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) tarybai, susitikime aptarti aktualiausi išoriniai iššūkiai Europai ir parama demokratijai ES kaimynystėje. Viceministras pabrėžė, kad vieninga ir principinga šalių narių laikysena šių iššūkių akivaizdoje – patikimiausias stiprios Europos pagrindas.

Šiais metais Lietuva kandidatuoja į UNESCO Vykdomąją tarybą 2021-2025 metų laikotarpiui ir siekia būti išrinkta į UNESCO Tarptautinės komunikacijos plėtros programos Tarybą, užsiimančią žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės klausimais.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, susitikimo metu ministras pristatė Lietuvos indėlį į UNESCO veiklą, Lietuvos prioritetus bei tikslus tapus UNESCO Vykdomosios tarybos nare. Ministras pristatė Lietuvą kaip aktyvią UNESCO narę, galinčią dalintis savo patirtimi švietimo, mokslo, skaitmeninių technologijų ir inovacijų srityse, ginančią žiniasklaidos laisvę, stiprinančią medijų ir informacinį raštingumą bei saugančią kultūrinį paveldą.

„Lietuva pasirengusi aktyviai prisidėti kuriant stiprią, modernią ir atsparią globaliems iššūkiams UNESCO. Esame atviri dirbti ir išgirsti visas UNESCO valstybes nares bei pasidalinti savo teigiama patirtimi“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas Lietuvos siekį bendradarbiauti, įgyvendinant UNESCO tikslus.

UNESCO – specializuota Jungtinių Tautų organizacija, siekianti skatinti bendradarbiavimą švietimo, mokslo ir kultūros srityse. UNESCO buvo įkurta 1945 metais, jos narėmis yra 193 valstyb4s bei 11 asocijuotų narių. UNESCO Vykdomoji taryba yra vienas iš trijų pagrindinių UNESCO organų. Nauji UNESCO Vykdomosios tarybos nariai bus renkami 2021 metų lapkritį Paryžiuje, UNESCO Generalinės konferencijos metu.

Vyriausybės pasitarime pirmadienį sutarta, kad veikdama Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Vykdomojoje taryboje Lietuva akcentuos žurnalistų saugumo klausimus, Krymo totorių teises.

Tai numatyta patvirtintose gairėse 2015-2019 metams.

„Pirmiausia, aišku, žmogaus teisės, tai yra susiję ir su kultūros saviraiškos teise, ir panašiais dalykais, ir todėl būtent dėl šio prioriteto tęstinis dėmesys bus tiems klausimams, kuriuos mes kėlėme ir (Jungtinių Tautų) Saugumo Taryboje. Konkrečiai kalbant apie Krymo totorių, pavyzdžiui, teises (...). Toliau išskirčiau irgi tęstinį darbą, kuris vyko jau Niujorke, Saugumo Taryboje, - tai žurnalistų saugumas“, - žurnalistams pirmadienį po pasitarimo sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jo teigimu, taip pat bus stengiamasi tarp svarbiausių kelti lyčių lygybės, kultūros vertybių apsaugos konfliktų metu klausimus.

Anot ministro, prioritetai šiuo metu Ministrų kabineto pasitarime aptarti siekiant pakylėti darbo UNESCO Vykdomojoje taryboje klausimus į aukštesnį lygį.

„Viskas nuosekliai vyksta, tiesiog Vyriausybė dar parodė didesnį dėmesį, kad mes iš tikrųjų tą koordinavimo klausimą pakeliame į Vyriausybės lygį“, - aiškino ministras.

Lietuva UNESCO Vykdomosios tarybos nare bus iki 2019 metų. Tai yra vienas pagrindinių UNESCO valdymo organų, kurį sudaro 58 valstybės narės.

Kaip pažymima Vyriausybės pranešime, pirmadienį Paryžiuje prasideda balandžio 4-15 dienomis vyksianti UNESCO Vykdomosios tarybos 199-oji sesija.

Lietuvos ambasadorius UNESCO, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas yra išrinktas vienu iš šešių Vykdomosios tarybos vicepirmininkų.

UNESCO Vykdomojoje taryboje Lietuva taip pat dirbo 1997–2001 metais ir 2005–2009 metais.

Lietuva šiemet pradeda darbą Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos vykdomojoje taryboje. Tai yra vienas pagrindinių UNESCO valdymo organų, kurį sudaro 58 valstybės narės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad šioje institucijoje ketina aktyviai kelti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Kryme - Ukrainos regione, kurį 2014 metais aneksavo Rusija.

„Atskirai išskirsime Krymą. Tęsime šį darbą, nes ir iki šiol organizavome daug susitikimų kitų tarptautinių renginių paraštėse, ypač su Krymo totoriais“, - interviu BNS sakė ministras.

Pasak jo, Lietuva aktyviai rems iniciatyvą įkurti padėties Kryme stebėjimo mechanizmą.

Lietuvos ambasadorius UNESCO, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas yra išrinktas vienu iš šešių Vykdomosios tarybos vicepirmininkų.

Anot L.Linkevičiaus, UNESCO Lietuva taip pat skirs didelį dėmesį žurnalistų saugumo klausimams, išnaudodama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sukauptą patirtį.

UNESCO Vykdomojoje taryboje Lietuva taip pat dirbo 1997–2001 metais ir 2005–2009 metais.

Interviu BNS ministras teigė, kad 2016 metais Lietuvos diplomatija didžiausią dėmesį skirs deryboms dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur tikimasi sprendimų dėl saugumo priemonių Rytų Europoje.