Siekiant skatinti dialogą apie emocijas ir kitas darbo vietoje nepopuliarias temas šalies technologijų sektorius startuoja su nauja bendruomenės iniciatyva „Tech Kinship“, nukreipta į darbuotojų emocinį ugdymą ir pagalbą spręsti nepatogius klausimus, susijusius su emocijomis, lyčių stereotipais ir panašiomis temomis.
„Pastarieji keleri metai atnešė mums nemažai išbandymų. Panašu, kad nauja norma tapo gyventi vykstant tam tikrai krizei – epidemiologinei, geopolitinei, ekonominei. Pats darbo pobūdis, perėjimas prie hibridinio darbo modelio ir net greitis, kuriuo, regis, sukasi pasaulis – smarkiai keitėsi. Tai sukuria dar didesnį poreikį kalbėti ne tik apie tai, ką ir kaip darome, bet ir apie tai, kaip jaučiamės. Kaip tvarkomės su visomis emocijomis, kadangi „saugikliai“ pradeda šaudyti daugeliui. Ir pradedam matyti emocijas, kurių anksčiau matėme mažiau – ašaras, pyktį, nerimą, perdegimus. Kas sukelia klausimą – ar rodyti emocijas darbe normalu? O jei normalu, ar tai labiau būdinga vienai lyčiai – ar abiem? Verkiančios moterys? Rėkiantys vyrai? O gal atvirkščiai? Jausdami, kad technologijų bendruomenėje kyla šie klausimai bei manydami, kad mes pasiruošę apie jas atvirai kalbėti, startuojame su nauja iniciatyva „Tech Kinship“, kuri sukurs saugią erdvę diskusijoms ir savitarpio pagalbai šia tema“, – sako Aliona Sosunova, viena iš „Tech Kinship“ iniciatorių, „Vinted“ inžinerijos direktorė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad žmonės, laisvai reiškiantys emocijas darbe, ne tik geriau jaučiasi, bet ir sukuria palankią aplinką, kuri gali padidinti komandos narių gebėjimą spręsti problemas, keistis informacija ir kurti naujas idėjas.
Skirtingas požiūris į emocijas
„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vienas iš penkių apklaustųjų šaukiantį vyrą vadovą labiau toleruoja nei moterį vadovę.
Susigraudinti ar ašaroti darbe lietuviams – apskritai tabu. Ši emocija nepriimtina net trims ketvirtadaliams visų apklaustųjų.
„Tai tik įrodo, kad ir emociniame lauke vis dar turime gajų stereotipų. Kita vertus, didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad pyktį ar agresiją savo komandai demonstruojantys vadovai, nepriklausomai nuo jų lyties, parodo savo emocinį nestabilumą, žiaurumą ir nesiskaitymą su žmonėmis. Įdomu tai, kad vyrai kiek praktiškiau žiūri į šaukiančias moteris vadoves nei moterys į šaukiančius vadovus vyrus. Kas penktam vyrui atrodo, kad taip moteris vadovė parodo užduoties svarbą, o 15 proc. nurodė, jog, jų nuomone, taip yra įtvirtinama vadovės pozicija. Moterų pusėje apie vyrus vadovus taip manė atitinkamai 9 proc. ir 8 proc. respondenčių“, – pastebi A. Sosunova.
Bendrai tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai darbe vengia ar bijo reikšti savo jausmus. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (46 proc.) „visiškai“ ar „greičiau“ sutiko, jog darbe nereiškia neigiamų emocijų, nes bijo pasirodyti neprofesionalūs ar silpni. Kita vertus, didesnė dalis vyrų – 78 proc. – mano, jog darbo vietoje gali laisvai reikšti savo emocijas, kai tarp moterų tokia dalis siekė 66 procentus.
„Susigraudinti ar ašaroti darbe lietuviams – apskritai tabu. Ši emocija nepriimtina net trims ketvirtadaliams visų apklaustųjų. Ir to nurašyti vien mūsų, kaip tautos būdui neišeina. Esu ir pati ašarojusi darbe, nes išgyvenau sunkų gyvenimo etapą, tačiau čia itin buvo svarbus vadovo palaikymas ir supratimas. Be abejo, emocijos neturėtų mūsų valdyti, bet jos yra mūsų dalis, nėra tokio dalyko, kaip visiškai atskirtos darbinės ir asmeninės emocijos, todėl tiek, kaip darbuotojai, tiek kaip vadovai turime mokėti tvarkytis su viskuo. Tačiau tyrimas parodė, kad darbdaviai nepakankamai investuoja į savo komandos emocinį ugdymą, nesudaro sąlygų laisvai reikšti emocijas darbe. Su tuo sutinka apklaustas kas antras vyras ir dvi iš trijų moterų“, – sako A. Sosunova.
Iniciatyva emociniam tarpusavio palaikymui
„Iki šiol įvairios technologijų bendruomenės iniciatyvos daugiausia orientavosi į profesinį tobulėjimą, pagalbą moterims integruotis į technologijų sektorių, tačiau emocijų dėmuo vis dar likęs antrame plane. Būtent tam spręsti ir startuojame su „Tech Kinship“, nes patys jaučiame poreikį iš bendruomenės, tą liudija ir minėtas Lietuvos gyventojų tyrimas. Šiuo projektu labai norime prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo, emocijų normalizavimo bei padėti žmonėmis savo emocijas pažinti ir valdyti “, – teigia „Tech Kinship“ iniciatorė.
