Ji šias pareigas penkerių metų kadencijai pradės eiti nuo ateinančio pirmadienio. Istorikė kiek anksčiau šiemet laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą.

„Mano pagrindinė vizija yra, kad archyvai iš dokumentų saugojimo vietos taptų laisvės idėjų sklaidos ir laisvos visuomenės ugdymo institucija“, – ministrams prisistatyme sakė naujoji vyriausiojo archyvarė.

Ji pabrėžė sieksianti dokumentų saugyklą paversti „aktyvia duomenų tiekimo ir tyrimų erdve“, didinti archyvų žinomumą, puoselėti istorinę atminti, įtraukiant įvairias visuomenės grupes.

I. Zakšauskienė taip pat teigė sieksianti skaitmenizuoti ir atverti visuomenei archyvus.

Istorikė yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, 2015 metais ji šiame universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Vakarų radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“, 2017–2018 metais stažavosi Stanfordo universitete JAV.

Buvusią vyriausiąją archyvarę Kristiną Ramonienę Vyriausybė šalių sutarimu iš pareigų atleido pernai gegužę. Anksčiau K. Ramonienė BNS sakė šias pareigas paliekanti savo iniciatyva.

Ji laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą į šias pareigas.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, I. Zakšauskienė į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo-Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas penkerių metų kadencijai būtų priimta nuo balandžio 17 dienos.

I. Zakšauskienė yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, 2015 metais ji šiame universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Vakarų radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“, 2017–2018 metais stažavosi Stanfordo universitete JAV.

Buvusią vyriausiąją archyvarę Kristiną Ramonienę Vyriausybė šalių sutarimu iš pareigų atleido pernai gegužę. Anksčiau K. Ramonienė BNS sakė šias pareigas paliekanti savo iniciatyva.

Ji Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo pareigas nustos ėjusi nuo birželio 4 dienos.

Moteris anksčiau BNS sakė šias pareigas paliekanti savo iniciatyva.

„Tai – asmeninis apsisprendimas. Bet kokiame darbe, į kurį ateini, atiduodi savęs, kiek gali, padarai darbus, kuriuos esi suplanavęs ir judi toliau“, – kalbėjo K. Ramonienė.

Be kita ko, tame pačiame posėdyje Ministrų kabinetas jai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Tačiau tiek K. Ramonienė, tiek Vyriausybė aiškina, kad su pasitraukimu iš pareigų tai nesusiję.

Valstybinė tarnybinės etikos komisija gegužės pradžioje konstatavo, kad vyriausioji archyvarė veikė interesų konflikto situacijoje, kai pasirašė tris įsakymus skirti sau priemokas už įstaigos vykdyto projekto priežiūros komitete eitas narės funkcijas.

K. Ramonienė ateities planų kol kas nekomentuoja, tačiau teigia, kad karjerą greičiausiai tęs privačiame sektoriuje.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo pareigas ji ėjo nuo 2019-ųjų spalio.

Nuo vasaros pradžios K. Ramonienę pareigose laikinai pakeis įstaigos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė.

VTEK nustatė, kad, K. Ramonienė pasirašė tris įsakymus skirti sau priemokas už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ priežiūros komitete vykdytas narės funkcijas. Šiuo atveju Lietuvos vyriausioji archyvarė privalėjo nusišalinti Vyriausybei, tačiau tiriant negauta duomenų, kad ji būtų ėmusis tokių veiksmų.

VTEK vertinimu, pasirašiusi su savo privačiais interesais susijusius įsakymus, K. Ramonienė pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą. Pažymėtina, kad VTEK vertino Lietuvos vyriausiosios archyvarės veiksmų šioje situacijoje atitiktį VPIDĮ nuostatoms, bet ne jos pasirašytų įsakymų teisėtumą.

Atsižvelgusi į tiriant nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Vyriausybei svarstyti K. Ramonienės tarnybinės atsakomybės klausimą.

Tyrimas atliktas gautos informacijos pagrindu.

PAGD direktoriumi paskirtas 52-ejų Saulius Greičius, turintis inžinieriaus ir teisininko išsilavinimą, pastaruoju metu ėjęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekano pareigas. Jo kandidatūrą teikė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

PAGD nuolatinio vadovo neturėjo nuo šių metų vasario, kai iš pareigų pasitraukė Kęstutis Lukošius. Šį laiką ugniagesių departamentui laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadove paskirta finansų teisininkė Kristina Ramonienė.

Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, finansų teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete įgijusi K. Ramonienė yra dirbusi teisininke Gyventojų registro tarnyboje, skyriaus vedėja Valstybinėje atominės energetikos tarnyboje (VATESI), Korporatyvinės teisės padalinio vadove finansinių paslaugų įmonėje „Citco“.

Socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje K. Ramonienė skelbia pastaruoju metu teikianti privačias teisines konsultacijas.

Pareigas K. Ramonienė turėtų pradėti eiti spalio 7 dieną.

Vyriausiojo archyvaro tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų gruodžio, kai baigėsi Ramojaus Kraujelio kadencija. Jis dalyvavo konkurse į šias pareigas ir buvo teikiamas kartu su K. Ramoniene pasirinkti premjerui.