Šio atminimo ženklo atidengimo ceremonija tapo vienu iš baigiamųjų J. Meko metams skirtų renginių Biržų krašte, pranešė savivaldybė.

„2022-uosius Seimas paskelbė Jono Meko metais. Šiemet turėjome daug renginių, dedikuotų šiam iškiliam asmeniui. Tačiau šiandien vienas iš monumentaliausių renginių, skirtų Jono Meko metams pažymėti“, – per ceremoniją sakė Biržų meras Vytas Jareckas.

Skulptoriaus Mariaus Norkaus iš granito ir bronzos sukurtas kūrinys, vaizduojantis kino kamerą ir juostą su J. Meko žodžiais, įrengtas šio menininko garbei pavadintame skvere.

„Kitoje gatvės pusėje, buvusiame senojo pašto pastate, duris atvers Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras. Taigi Biržų mieste atsiras viena bendra erdvė skirta J. Mekui“, – teigė meras.

J. Mekas (1922–2019 metai) yra vienas garsiausių pasaulyje XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Šiuos metus Seimas buvo paskelbęs J. Meko metais, taip siekiant pažymėti jo gimimo šimtmetį.

Vienas žymiausių pasaulyje avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų yra Biržų garbės pilietis. Jis gimė Semeniškiuose, Biržų apskrityje, 1943 metais baigė Biržų gimnaziją, 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Posėdyje buvo pagarsintas kaltinamasis aktas. Nei meras, nei kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažino.

„Perskaičius kaltinamąjį aktą, nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažino“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Kartu su meru teisiamo buvusio Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus advokatas Egidijus Losis bandė nuo bylos nušalinti valstybės kaltintoją, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorę Dalią Markauskienę. E. Losis mano, kad prokurorė šališka, trukdė jo klientui tinkamai gintis, varžė jo teises.

Anot teismo atstovės, teismas prašymą atmetė.

„Teismas konstatavo, kad gynėjo nurodyti prokurorės veiksmai negali būti vertinami kaip prokurorės šališkumas, o veikimas savo kompetencijos ribose“, – sakė J. Gudelienė.

Kaltinamieji ir jų gynėjai taip pat prašė teismo grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorei trūkumams pašalinti, bylą išskirti į dvi atskiras, išreikalauti duomenis, susijusius su kriminaline žvalgyba per ikiteisminį tyrimą. Dėl pastarojo prašymo bus sprendžiama vėliau, kiti prašymai atmesti.

Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad veikdamas bendrininkų grupėje su tuomečiu Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vidu Eiduku, meras V. Jareckas galbūt neteisėtai siekė savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo ir kito asmens paskyrimo į šias pareigas.

Buvusiam Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui V. Eidukui pareikšti kaltinimai ir dėl minėto kyšininkavimo epizodo, veikiant bendrininkų grupėje su V. Jarecku, ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo, veikiant bendrininkų grupėje, pareikšti ir buvusiam Seimo nariui V. Rinkevičiui.

V. Rinkevičius ir V. Eidukas buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai, o V. Jarecką ši partija 2019 metais iškėlė į Biržų merus.

Byloje kaltinimai pareikšti ir buvusiam Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui Ritui Vaiginui. Jam pateikti kaltinimai dėl papirkimo.

Įtariama, kad už palankų tarybos valdančiajai koalicijai balsavimą tarybos posėdžiuose, jis siekė vienos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo ir savo bendrapartietės paskyrimo į šias pareigas.

Prieš teismą stojo ir Biržų rajono savivaldybės Parovėjos seniūnijos seniūno pavaduotojas Edis Trapikas.

E. Trapikas kaltinamas neteisėtai gavęs šias pareigas – bylos duomenimis, jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos šį konkursą laimėti.

E. Trapikas pareigas eina, nėra nušalintas, laukiama teismo sprendimo.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs balandžio 20 dieną, bus pradėtos liudytojų apklausos.

Įtariama, kad veikdamas bendrininkų grupėje su tuomečiu Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vidu Eiduku, jis galbūt neteisėtai siekė savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo ir kito asmens paskyrimo į šias pareigas, penktadienį pranešė prokuratūra.

Buvusiam Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui V. Eidukui pareikšti kaltinimai ir dėl minėto kyšininkavimo epizodo, veikiant bendrininkų grupėje su V. Jarecku, ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Pranešime neįvardijamam kitam asmeniui, buvusiam Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui pateikti kaltinimai dėl papirkimo. Įtariama, kad už palankų tarybos valdančiajai koalicijai balsavimą tarybos posėdžiuose, jis siekė vienos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo ir savo bendrapartietės paskyrimo į šias pareigas.

Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo, veikiant bendrininkų grupėje, pareikšti ir buvusiam Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui.

Baudžiamajame kodekse už kyšininkavimą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad tuometinis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, būdamas savivaldybės rengiamų konkursų komisijos nariu, galimai neteisėtai veikė su buvusiu Seimo nariu, siekdami, kad konkretus asmuo būtų paskirtas į vienos seniūnijos seniūno bei seniūno pavaduotojo pareigas. Pastarajam asmeniui šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba“, – rašoma prokuratūros pranešime.

V. Rinkevičius buvo 2016–2020 metų kadencijos Seimo narys, į parlamentą pateko pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Į Seimą jis taip pat buvo išrinktas 2000–2004 ir 2004–2008 metais, 2011–2016 metais ėjo Biržų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Prokuratūra sako, kad dėl kaltinamųjų veiksmų didelę neturtinę žalą galimai patyrė Biržų rajono savivaldybės administracija, Valstybės tarnybos departamentas bei konkursuose dalyvavę pretendentai.

Įtariama, kad tokiu būdu buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkinta Biržų rajono savivaldybės administracijos reputacija, sukurta savivalės, nepotizmo ir įstatymų nepaisymo sistema atrankose į valstybės tarnybą.

Baudžiamajame kodekse už kyšininkavimą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Griežčiausia už valstybės tarnautojo papirkimą, siekiant jo neteisėto veikimo ar neveikimo, gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

V. Rinkevičius ir V. Eidukas buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai, o V. Jarecką ši partija 2019 metais iškėlė į Biržų merus.

Pernai lapkritį LŽVS informavo BNS, jog V. Rinkevičius yra sustabdęs narystę partijoje, o V. Eidukas iš jos išėjo, kad netrukdytų tyrimui ir nekenktų „valstiečiams“.

Kaip penktadienį pranešė STT, įtarimai taip pat pareikšti buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui ir buvusiam Seimo nariui.

„Šiuo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir buvęs Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, veikdami bendrininkų grupėje, galimai neteisėtai siekė savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo iš pareigų ir kito asmens paskyrimo į šias pareigas“, – rašoma STT pranešime.

Vytas Jareckas/Biržų rajono savivaldybės nuotr.

V. Jareckas BNS penktadienį teigė negalintis komentuoti tyrimo, nes dar nebuvo apklaustas.

„Kadangi nesu dar apklaustas, tai negaliu nieko komentuoti. Derinamas dabar apklausos laikas“, – nurodė jis.

Kadangi nesu dar apklaustas, tai negaliu nieko komentuoti.

Meras negalėjo pasakyti, ar tarp įtariamųjų yra ir dabartinių savivaldybės darbuotojų.

Teisėsauga taip pat įtaria, kad tuometis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, būdamas konkursų komisijos nariu, galimai neteisėtai veikė su buvusiu Seimo nariu siekdami, kad konkretus asmuo būtų paskirtas į vienos seniūnijos seniūno ar seniūno pavaduotojo pareigas.

Pasak STT, tokiu būdu galėjo būti „diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkinta Biržų rajono savivaldybės administracijos reputacija, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nepotizmo sistema atrankose į valstybės tarnybą“.

Dėl to, teisėsaugos teigimu, Biržų rajono savivaldybės administracija, Valstybės tarnybos departamentas bei konkursuose dalyvavę pretendentai galėjo patirti didelę neturtinę žalą.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.