„Storuliams
Net bloga darosi, klausantis visokių europėnų, tad ir lietuvėnų, kalbų apie „karą Ukrainoje".
Storuliai, karas verda ne Ukrainoje, karas vyksta Europoje! Kad Ukrainos valstybė – Europa, tai tik pusė dalyko. Nors ir norėtumėt jos lūžio, kapituliacijos, kuri pateisintų jūsų dabartinę kapituliaciją.
Kad storulių Europa leidžia žmogėdroms niokoti ir genocidiškai naikinti Europos dalį, jūsų pačių pasmerktą dalį, kraujolaidžio kankynei, tai tik jūsų liurbizmo pasekmė ir vartai į pražūtį visiems.
Ar negalėjote atskristi ir nušluoti žmogėdrų bazių, iš kurių Europoje sadistiškai skleidžiama mirtis? Žinoma, galėjote ir galite, bet žudo ne jus. Deja, žudo jus, ir gal jau esate dvasiškai nužudyti. Pakako Prancūzijos prezidentui vos prasitarti apie garbę ir kovą – koks kilo storulių stenėjimas!
Lietuva daro, ką gali, bet Europa nedaro, ką gali. Iš to ir mūsų padėties dualizmas.
Lietuva yra Europoje ir nenori kito pasirinkimo, kurio tiesiog nėra. Euroskepticizmas kaip „nacionalinis“ pasirinkimas – tai Vladimiro Putino siekis ir tikslas. Tapkite putinoidais. Bet eurooportunizmas, priklausant nuo infekuotų storulių – irgi V. Putino naudai.
Tai kas – tik Baltoskandija ir Anglija?
Europa nenori Ukrainos, deja, nekovoja išvien. Ukrainiečių kraujas – gerai, bet grūdai – ne.
Nebent grūdus Ukrainoje augintųsi tarptautiniai storuliai, o ne Ukrainos valstiečiai.
Kai kalbate apie aukos „derybas“ su prievartautoju – irgi sunku neapsivemti dėl jūsų veidmainystės. Juk tai kalba apie kapituliaciją žmogėdrų šamanui, tik ji vadinama „derybomis“. Tegul žmogėdra nešdinasi, iš kur atėjęs, o tada svarstykit visa kita, įskaitant jo užpakalio išsaugojimą.
Galite rengti daugybę trijų rūrų konferencijų, bet kol neįsakėt žmogėdrai „stop“ ir nepadarėt jam „stop“, atrodot juokingi storuliai ir nieko daugiau. Net maitinat žmogėdrą.
Nejau negirdit žmogėdrų žvengimo?
Bet nei gražbylių veidmainystės, nei Ukrainos paaukojimo jūsų storumo labui teisingas dangus neatleis.
Tąsyk, ropodami skėrių pasaulyje su vergo virve ant kaklo, prisiminsite, kad galėjote būti žmonėmis ir tautomis“, – rašė V. Landsbergis.
