Siunčiamas už grotų

Itin retas atvejis, kad už mažamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą teisiamas asmuo būtų pripažintas pedofilu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai V. Pėstininkui konstatavo pedofiliją.

Buvęs chemijos mokytojas neneigė ekspertų pateiktos diagnozės. Neneigė ir dalies jam inkriminuoto nusikaltimo. Pripažino tvirkinęs mažamečius, tik nenorėjo sutikti, kad juos seksualiai prievartavo.

Remdamasis ekspertų pateikta pedofilijos diagnoze, skunde Apeliaciniam teismui V. Pėstininkas aiškino, esą kur kur, bet tik ne kalėjime turi būti laikomi pedofilai. Remdamasis moksline literatūra, chemijos mokytojas tikino, kad tarptautinėje teisėje pedofilija priskiriama psichikos ligoms, o psichikos liga sergantį žmogų bausti laisvės atėmimu neteisinga ir neteisėta, todėl teismas jam galėtų skirti priverčiamąsias medicinos priemones.

Tačiau V. Pėstininko skundas buvo atmestas. Apeliacinis teismas paliko galioti dar pernai rugpjūtį Kauno apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo V. Pėstininkui buvo skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Skųsti Apeliacinio teismo sprendimą jis galės jau tik iš belangės.

„Kauno diena“ rašė, kad ši byla šokiravo visuomenę. Chemijos mokytojas laisvu nuo darbo metu šešerius metus tvirkino ir prievartavo mažamečius. Smagintis pedagogas pradėjo, kai jiems galėjo būti penkeri ir septyneri metai. Tai, kad V. Pėstininkas ir anksčiau nevengė pasinaudoti mažamečių bejėgiška būkle, patvirtino ir keletas dabar jau suaugusių, vyrų, kurie vaikystėje patyrė V. Pėstininko meilę, tik anuomet nedrįso apie mokytojo paslaptį prabilti.

Ne mažiau šokiravo ir tai, kad jau po Kauno apygardos teismo nuosprendžio dar metus V. Pėstininkas sėkmingai dirbo mokykloje. Kai jis apskundė Kauno teismo sprendimą, nuosprendis oficialiai nebuvo įsiteisėjęs, todėl mokyklos administracija, nors ir žinojo apie bylą, tačiau leido jam toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.

Įrodymų visuma

Pavyzdingas, vaikų mylimas pedagogas uždaręs mokyklos duris vargu ar galvodavo, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus, apie ką dabar nuolat kalbama. Už mokyklos sienų esantys mažamečiai tapdavo pedofilo poreikių tenkintojais. Byloje minima, kad mažiausiai kartą per savaitę mažamečiai patirdavo analines, oralines ir kitokias fizines mokytojo meilės išraiškas. Ir taip šešerius metus.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, V. Pėstininkas atsisakė duoti išsamesnius parodymus ir patvirtino duotus ikiteisminio tyrimo metus. Savo kaltę V. Pėstininkas viso proceso metu pripažino iš dalies. Jis neprieštaravo dėl jam inkriminuojamo mažamečių tvirkinimo, tačiau neigė seksualinį prievartavimą.

Apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis grįstas nukentėjusių mažamečių parodymais. Tačiau seksualinį prievartavimą patvirtina ne tik vaikų pasakojimai, o ir byloje esančių įrodymų visuma.

V. Pėstininko apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifikai būdinga tiesioginių tokios prievartos liudininkų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos ir psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, šiuo atveju – kraujo, spermos pėdsakai.

Išvestiniai įrodymai tokiose bylose – asmenų, kurie bendravo su mažamečiais ir kuriems mažamečiai pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai ir jie neturėtų būti vertinami taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusiųjų ar nukentėjusių liudytojų – parodymai.

Vis dėlto mažamečių nukentėjusiųjų parodymai negali būti ir absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos parodymų grandinę. Apeliacinis teismas palaikė Kauno apygardos teismo vertinimą, kuriuo mažamečių parodymai pripažinti patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Teismai neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų išgyvenimais, kadangi juos patvirtino, papildė ir kiti byloje esantys įrodymai.

Suvokė, ką daro

Seksualinės prievartos ar tvirkinimo bylos teismuose nagrinėjamos už uždarų durų siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius. Vargu ar būtų galima rasti nors vieną argumentą tokiai praktikai paneigti. Tik pagalvojus apie tai, ką vaikas patyrė ir turi papasakoti, šiurpai laksto per nugarą.

„Kauno diena“ turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Ankstesnis apibūdinimas „šiurpai laksto per nugarą“ švelnus, palyginti su tuo, ką mažamečiai papasakojo apie nuolatinį naudojimąsi jais, apie bejėgiškumą pasipriešinti įvairiausiems pedofilo įgeidžiams, apie tai, kad iš esmės nelabai suprato, kas su jais daroma. Tik jautė, kad jiems suaugusio vyro elgesys kelia nemalonių jausmų, pasibjaurėjimą, skausmą.

Nė vienas nenurodė, kad turėjo bent menkiausią galimybę pasipriešinti V. Pėstininko geiduliams. Mokyklos duris uždaręs chemijos mokytojas ciniškai naudojosi mažamečių bejėgiškumu ir vargu ar pagalvodavo apie jau ikiteisminiame tyrime vaikų papasakotus fizinius skausmus po tokių „malonumų“.

Ekspertai pateikė išvadas ir apie emocinius vaikų sutrikimus, depresinį elgesį, kuriuos neabejotinai lėmė pedagogo su jais atliekami veiksmai.

Teismas pabrėžė, kad V. Pėstininko elgesys tiek savo intensyvumu – vyko sistemingai kelerių metų laikotarpiu, tiek pobūdžiu – peržengė tvirkinimo veiksmų apimtį ir atitinka seksualinio prievartavimo sudėtį. Parodymai patvirtino, kad nukentėjusieji buvo prievartaujami ne tik kitokio fizinio sąlyčio būdu, bet ir analiniu ir oraliniu būdu.

V. Pėstininko prašymą gydyti jį, o ne sodinti į kalėjimą, teismas taip pat atmetė, remdamasis byloje buvusiais ekspertų argumentais. V. Pėstininkas psichikos liga nesirgo, jam konstatuota pedofilija. Tai neurozės ir charakterio sutrikimas, bet ne psichikos liga, dėl kurios žmogus galėtų būti nepakaltinamas. Šią ligą reikėjo gydytis pačiam V. Pėstininkui, nes savo veiksmus jis suprato ir galėjo valdyti. Seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija neturi ryšio su nepakaltinamumu.

Atrodo, nors mokyklos administracija ir žinojo apie bylą, leido toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.

Ne mažiau šokiruojantis atvejis prieš keletą metų buvo ir Kaune. Kauno A. Stulginskio mokyklai-daugiafunkciniam centrui laikinai vadovavo už vaikų pornografijos laikymą anksčiau teistas buhalteris Linas Urbonavičius. Tamsioji L. Urbonavičiaus, tuo metu mokykloje ėjusio technologijų specialisto pareigas, gyvenimo paslaptis į viešumą iškilo praėjus ketveriems metams po to, kai teismas jį pripažino kaltu.

Dar labiau šokiruoja tai, kad nusikaltimą L. Urbonavičius padarė mokykloje, savo kabinete. Švietimo įstaigai priklausančiame kompiuteryje, kuriuo naudojosi L. Urbonavičius, policijos kriminalistai rado 1 728 nuotraukas ir 36 vaizdo įrašus su seksualiai išnaudojamais vaikais.

Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad mokyklos buhalteris vaikų pornografijos įrašų įsigijo nuo 2010 m. vasario iki 2013 m. gegužės. 2014 m. teismo sprendimu vyras pripažintas kaltu. 2015 m. gegužę L. Urbonavičius teistas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, nes penkių mokyklos darbuotojų vardu užpildė ir pasirašė deklaracijas dėl 2 proc. paramos nuo sumokėto pajamų mokesčio skyrimo A. Stulginskio mokyklai. Jis sumokėjo teismo paskirtą baudą.

Tačiau iš mokyklos atleistas tik 2018 m. paties L. Urbonavičiaus prašymu. Pasirodo, 2017 m. praėjus trejiems metams po apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Pagal tuometę tvarką už nesunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims teistumas galiojo trejus metus.

L. Urbonavičius tuo ir pasinaudojo, o kadangi pateikė nepriekaištingą charakteristiką iš mokyklos, nebuvo prieštaraujančių tenkinti prašymą ir panaikinti teistumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame teigiama, kad švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, įsigaliojo tik 2018 m. liepą.

Jame taip pat nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, bet dirbti negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nepraėjo 25 metai. L. Urbonavičiaus atveju –  šis įstatymas buvo priimtas vos keletą mėnesių, todėl jo nuostatų iš anksto Kaune neskubėta įgyvendinti.

Tad formaliai mokyklos administracija lyg ir nieko nepažeidė. Be to, mokyklos vadovas žiniasklaidai aiškino, kad teistumai panaikinti, o teismas mokyklos neįpareigojo atleisti asmens, nuteisto už tai, kad mokyklos kabinete mėgavosi vaikų pornografija.

Neneigė kaltės

Vis dėlto kaunietiška istorija tik pumpurėlis, palyginti su Alytaus. Nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos chemijos mokytojas V. Pėstininkas buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo, jis visus metus sėkmingai tęsė darbą su vaikais.

Chemijos mokytoju dirbusiam V. Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014–2020 m. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nesusiję su chemijos mokytojo esama ir buvusiomis darbovietėmis.

Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija. „V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“. „Buvo prašyta ekspertizės, kurios kol kas taip ir neatliko“, – BNS sakė alytiškis. Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“

Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė. Ji pareiškė, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta. Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.

Katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos administracija tvirtina nežinojusi apie teisme nagrinėjamą bylą, esą negavo jokio rašto iš teismo. Tačiau V. Pėstininkas BNS aiškino, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.

„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo ir sakė: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų kol kas neatsisakome.“ „Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis. Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato.“

Ragina tikrinti

Vasara baigėsi ir mokyklos atvėrė duris moksleiviams. Ar ramia širdimi išleidome mažuosius? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, švietimo įstaigų vadovai turi vadovautis Vaiko teisių pagrindų įstatymu.

Mokyklų vadovai, ketinantys įdarbinti asmenį profesinei ar savanoriškai veiklai, tiesiogiai susijusiai su vaikais, gauna informaciją iš Įtariamųjų ir nuteistųjų registro, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, įvairaus pobūdžio smurtą. Anot Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, apie tokią prievolę nuolat primenama per pasitarimus, taip pat sprendžiant kitus su asmenų įdarbinimu susijusius klausimus.

„Praėjusiais metais esame gavę informacijos iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus apie asmenį, kuris buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Jam paskirta bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nesilankyti įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, uždrausta bendrauti su nepilnamečiais. Apie tai informavome pavaldžias įstaigas“, – pasakojo O. Gucevičienė.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, šiemet skyrius sulaukė rekomendacijų dėl darbo su galimai seksualinį smurtą patyrusiais vaikais. Vaiko teisių apsaugos tarnyba organizavo konferenciją „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“, kurioje teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai diskutavo ir dalijosi įžvalgomis, rekomendacijomis. Jos perduotos ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams.

Rūpestis: O. Gucevičienės teigimu, šiemet  Švietimo skyrius sulaukė rekomendacijų dėl darbo su galimai seksualinį smurtą patyrusiais vaikais. Regimanto Zakšensko nuotr.

Reikalingas registras

Psichologai, teisėsauga nuolat kartoja, kad labai svarbu vaiką supažindinti su deramu elgesiu su juo nuo nederamo ir išmokyti jį atskirti. Mintyje turima vadinamoji apatinių drabužėlių taisyklė. Nors pradžia tokiems pokalbiams su vaiku yra šeima, švietimo įstaigos raginamos bendrauti su vaikais šia jautria, bet labai svarbia tema.

Vienas iš galimų kontrolės būdų galėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras.

„Visose švietimo įstaigose vykdomos prevencinės programos įvairaus pobūdžio smurto, patyčių, lygių galimybių, prekybos žmonėmis, priklausomybių ir kitomis temomis. Pastebėjus galimas vaiko teisių pažeidimo apraiškas, informuojamos atitinkamos institucijos, dažniausiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tuo pat metu atvejai nagrinėjami švietimo įstaigose, organizuojant Vaiko gerovės komisijos posėdžius, rengiant švietimo pagalbos arba individualios pagalbos planus ir skiriant už juos atsakingus asmenis“, – teigė O. Gucevičienė.

Atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupę, organizuojamos klasės valandėlės, užsiėmimai su psichologais ir socialiniais pedagogais, prevencinės dienos ir renginiai prieš smurtą, patyčias ir kitas grėsmes. Jų metu vyksta filmų peržiūra ir refleksijos, situacijų analizė. Pasitelkiami nepriklausomi lektoriai, specialistai, prevencinius užsiėmimus organizuoja policijos pareigūnai ir bendruomenė.

Šviečiami ir pedagogai, kad pajėgtų atpažinti įvairaus smurto apraiškas. Kauno švietimo inovacijų centras vykdo mokymus pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Saugios bendruomenės kūrimas švietimo įstaigoje“. Mokytojams, įstaigų direktoriams ir kitiems specialistams vedami praktiniai mokymai patyčių, savižudybių prevencijos ir kitomis temomis.

„Taip pat mokyklose suplanuota Gyvenimo įgūdžių programa. 1–4 klasėms ši programa bus integruojama į kitas pamokas, 5–10 klasių vaikams – tai atskiras dalykas. Ja siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba su kitų pagalba. Temines pamokas ves psichologai ir mokytojai“, – pasakojo O. Gucevičienė.

Švietimo skyriaus vedėja neabejojo, kad Seimui pateiktas Seksualinių nusikaltėlių registro projektas galėtų tapti dar viena priemone, saugančia vaikus: „Pagirtinos visos priemonės, kurios padėtų švietimo įstaigų vadovams priimti sprendimus dėl įdarbinimo, patikrinti potencialaus darbuotojo reputaciją, siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus. Vienas iš galimų kontrolės būdų galėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras.“

Komentaras

Alina Žilinaitė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visos su vaikais dirbančios įstaigos – mokyklos, vaiko teisių gynėjai, stovyklų organizatoriai, būreliai ir kt., – prieš priimdamos į darbą žmones, privalo patikrinti, ar jie nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus, dėl kurių negalėtų dirbti su vaikais.

Tad ugdymo įstaigos, kaip ir visos kitos su vaikais dirbančios įstaigos, privalo įsitikinti, kad visi su vaikais dirbantys žmonės turi teisę tai daryti. Visi darbdaviai turi išsiimti pažymas, patvirtinančias, kad būsimas darbuotojas ar savanoris nėra teistas už seksualinius nusikaltimus  vaikams ar suaugusiesiems, taip pat už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Darbdaviai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Būtent tai padaryti turėtų visi mokyklų vadovai. Taip pat budrūs turėtų būti ir tėvai. Jie turi teisę klausti ugdymo įstaigų, ar tikrai visi darbuotojai yra patikrinti, kokios yra taikomos prevencinės priemonės mokykloje ir pan.

Svarbu pažymėti, kad visos priemonės, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto, yra tinkamos ir vertos diskusijos. Viena iš šiuo metu siūlomų priemonių – seksualinių nusikaltėlių registras. Tad verta apie tai diskutuoti.

Taip pat šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai. Šiuo metu rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys išplėsti galimybes darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus.

Kilus klausimų, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių lauke. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Chemijos mokytoju dirbusiam Vytautui Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė, tuo pačiu pareiškusi, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta.

Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.

Diagnozuota pedofilija

Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014-2020 metais. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nėra susiję su chemijos mokytojo buvusiomis ar esama darboviete.

Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija.

„V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“.

„Buvo prašyta ekspertizės, kurios taip ir neatliko kol kas“, – BNS sakė alytiškis.

Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“

Lietuvos apeliacinis teismas BNS nurodė šiuo metu nagrinėjantis bylą. Artimiausias posėdis, kurio metu bus pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, numatomas rugsėjį. Tą patį mėnesį numatytas ir dar vienas posėdis.

„Tikėtina, byla bus baigta nagrinėti rugsėjį, o po mėnesio gali būti priimtas sprendimas“, – teigė teismo atstovė Venta Valčackienė.

Tęsė darbą mokykloje

Pirmosios instancijos teismas vyrą nuteisė 2022 metų rugpjūtį, prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Vis dėlto pedagogas darbą gimnazijoje tęsė toliau, o Alytaus savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija tvirtino apie tai nieko šiol nežinojusios.

„Mes tokios informacijos neturėjome“, – BNS teigė Alytaus vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris Linas Baltrušaitis pridūrė, kad mokyklai ateityje teks imtis priemonių, jog tokia situacija ateityje nebepasikartotų.

„Tam tikra prevencija turi būti, visi mokomės iš klaidų... Tikrai mes apie tai nebuvome informuoti“, – BNS teigė dvasininkas.

Apie nuosprendį kolegai BNS sakė iki šiol nežinojusi ir mokyklos direktorė Loreta Šernienė.

„Jūs gal juokaujat? – kalbėjo mokyklos vadovė. – Aš pirmą kartą girdžiu, iš kur aš galėjau žinoti tokius dalykus, niekas manęs neinformavo.“

Direktorės teigimu, dėl vaikų prievartavimo nuteistas chemijos mokytojas gimnazijoje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Tokią pačią planuota sudaryti ir naujiems mokslo metams.

Toks malonus mokytojas, o Dieve.

„Gerai, čia didelės bėdos nėra, aš jo nepriimsiu daugiau, bet man tiesiog baisu. Toks malonus mokytojas, o Dieve“, – sakė L. Šernienė.

Tuo metu V. Pėstininkas BNS teigė, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.

„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo, sako: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų neatsisakome kol kas“, – sakė vyras.

„Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis.

Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato“.

Su gimnazijos direktore BNS pakartotinai susisiekti nepavyko.

Negali kreiptis savo iniciatyva

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė pasigendanti Alytaus gimnazijos vadovų atsakomybės priimant į darbą žmogų, sulaukusį teisėsaugos įtarimų.

„Kur gimnazijos vadovų sąžinė, skelbiamos vertybės, atsakomybė, galų gale, prieš mokinius ir jų tėvus? Neužtenka apsistatyti trimis pavaduotojais sielovadai, reikia realiai rūpintis patikėtais vaikais“, – BNS sakė centro vadovė.

Ji taip pat kritikavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri buvo įtraukta į V. Pėstininko bylą, tačiau gimnazijos apie kaltinimus neinformavo.

„Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, dalyvavę visame teisiniame procese, matę šio žmogaus pavojingumą, turėjo perspėti Šv. Benedikto gimnaziją, jos steigėjus, jog toks asmuo negali dirbti pedagoginio darbo, jo seksualinis potraukis vaikams, vaikų pornografijai dar įtarimų pateikimo stadijoje turėjo užverti jam duris į švietimo įstaigas“, – sakė K. Mišinienė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba BNS nurodė, kad apie V. Pėstininko darbą Alytaus gimnazijoje neturėjo duomenų, nors apie tai skelbiama mokyklos interneto svetainėje.

Ji taip pat nurodo, kad net ir turėdama tokią informaciją nebūtų galėjusi jos perduoti, nes „pagal galiojantį teisinį reglamentavimą institucijos neturi pareigos ir negali savo iniciatyva kreiptis į darbdavius ir informuoti juos apie vykstančius teisminius procesus“.

Siūlomi pokyčiai

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus.

Tokią pažymą galima gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Kur gimnazijos vadovų sąžinė, skelbiamos vertybės, atsakomybė, galų gale, prieš mokinius ir jų tėvus?

„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbdaviai gali gauti informaciją, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmuo yra pripažintas kaltu, tačiau nemato jo duomenų, jeigu teismo procesas vis dar vyksta ir nėra įsiteisėjusio nuosprendžio“, – BNS sakė Vaiko teisių tarnybos atstovė Alina Žilinaitė.

Anot jos, siekiant išspręsti šią įstatymų spragą ir apsaugoti vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai.

„Šiuo metu yra rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus“, – kalbėjo A. Žilinaitė.

Tuo metu gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.