Iki tol laiko jungiami verslai turėtų pradėti veikti kaip vienas, sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Remiantis dabartiniu procesu, gruodžio 1 dieną turėtų tapti vienu sujungtu subjektu. (...) Iki to laiko viskas turėtų būti atlikta“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė V. Sinius.

Anot jo, šiuo metu vyksta daug procesų, susijusių su susijungimu, tarp jų – naujai įsteigtos bendrovės „SB Asset Management“, kuri užbaigus sandorį perims pensijų fondų ir investicinių fondų valdymo verslą, licencijavimas, informacinių technologijų sistemos integravimas.

„Viskas vyksta pagal planą, vis dar vyksta licencijavimo procesas su Lietuvos centriniu banku, ECB (Europos Centriniu Banku – BNS), tikimės, kad netrukus gausime licenciją naujai įsteigtai „SB Asset Management“ įmonei, kuri yra verslo perdavimo dalis. (...) IT sistemos integracija – mes taip pat džiaugiamės pažanga, jokių didesnių rūpesčių dėl to nėra“, – teigė V. Sinius.

Gegužę jis investuotojams sakė, kad po verslų sujungimo Šiaulių bankas sieks tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje. Pagal valdomą turtą ir pelningumą bankas 2022 metais buvo ketvirtas po „Swedbank“, SEB ir „Revolut“ bankų.  

Įgyvendinus sandorį Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą – jį perims banko kontroliuojama bendrovė „SB draudimas“.

Po sandorio įgyvendinimo „Invaldai INVL“ atiteks 9,39 proc. Šiaulių banko įstatinio kapitalo. Sandoriui užbaigti Šiaulių bankas leis naują tikslinę akcijų emisiją, kurią mokant po 0,645 euro  už akciją, išpirks „Invalda INVL“. Bendra sandorio vertė siekia 40,16 mln. eurų.

Pabaigus šį ir kitus skelbtus numatomus akcijų įsigijimo sandorius, „Invaldos INVL“ grupė padidintų Šiaulių banko akcijų dalį nuo dabar turimų 8 proc. iki maždaug 20 proc.

Autorius Valdas Pryšmantas

Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

„Mes bandome įvertinti, kaip toks mokestis paveiks Šiaulių banką, jeigu toks įstatymas įsigalios, aišku, dar labai ankstyva stadija tokio vertinimo, nes iki galo formulė sudėtinga ir ne visi komponentai aiškūs, bet mūsų pradiniai skaičiai, paremti prielaidomis, rodo, kad iki 10 mln. eurų“, – trečiadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare sakė V. Sinius.

Tačiau, anot jo, pagal kitus svarstomus scenarijus bankas mokesčio gali ir išvengti. 

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Tačiau norėdami susimažinti įnašą, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų. 

V.Siniaus teigimu, toks Vyriausybės būdas gauti pinigų visuomenės poreikiams gali pabloginti šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms.

„Aš pilnai suprantu Vyriausybės norą finansuoti visuomenės poreikius ir interesus, bet toks būdas apmokestinti ar pasiūlymas kelia man gilų susirūpinimą išlaikant šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms ir kitokiems bendradarbiavimo bei partnerystės būdams“, – kalbėjo V. Sinius. 

„Mes, kaip viešai listinguojama bendrovė, su tarptautiniais investuotojais taip pat esame labai susirūpinę, ar dėl tokios aplinkos šalis bus patraukli įvairiems kapitalo srautams į šalį“, – pridūrė jis.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.

Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas. 

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų, kurie būtų panaudoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai. 

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 19,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 67 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jos grynosios palūkanų pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 35,4 mln. eurų. 

Pernai 63,6 mln. eurų uždirbusi grupė akcininkams šiemet išmokės beveik 16 mln. eurų dividendų. 

Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bus siekiama tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje.

„Po verslų sujungimo mes tikrai matome galimybę pakelti savo poziciją rinkoje. Šiuo metu mes dirbame su ateities strategija ir matome gana aiškią ambiciją tapti bent trečiu banku rinkoje“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė V. Sinius.

Pagal valdomą turtą ir pelningumą bankas pernai rugsėjo pabaigoje buvo ketvirtas po „Swedbank“, SEB ir „Revolut“ bankų.   

„Mes tikriausiai esame vieni tokio dydžio, kurį galima laikyti visiškai vietiniu banku, turinčiu žinių, kaip konkuruoti rinkoje, paslaugomis, kurių čia reikia ir užimti didesnę rinkos dalį“, – pridūrė jis.

Šiaulių banko bei „Invalda INVL“ akcininkai jau pritarė mažmeninių verslų sujungimui, sandorį tikimasi užbaigti iki 2023 metų pabaigos.

Dabartinę konkurenciją Lietuvos bankų rinkoje V. Sinius apibūdina kaip „sveiką“.  

„Bendrai sakyčiau, kad konkurencija rinkoje šiuo metu yra sveika, ji nėra pernelyg agresyvi. Istorijoje buvo periodų, kai mes naudojome tam tikrus kainų karus, o dabar viskas šiek tiek subalansuota“, – teigė V. Sinius.

Anot jo, konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių bankų galima dar galima stiprinti siūlant tam tikrus produktus. 

„Mes matome galimybę stiprinti konkurenciją tam tikruose sektoriuose – mažmeninėje prekyboje, taip pat toliau išlaikyti stiprias pozicijas korporatyvinėje bankininkystėje“, – sakė V. Sinius.

Įgyvendinus sandorį Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą – jį perims banko kontroliuojama bendrovė „SB draudimas“, o pensijų ir investicinių fondų verslas Lietuvoje bus valdomas per naujai įsteigtą bendrovę „SB Asset Management“.

Po sandorio įgyvendinimo „Invaldai INVL“ atiteks 9,39 proc. Šiaulių banko įstatinio kapitalo. Sandoriui užbaigti Šiaulių bankas leis naują tikslinę akcijų emisiją, kurią mokant po 0,645 euro  už akciją, išpirks „Invalda INVL“. Bendra sandorio vertė siekia 40,16 mln. eurų.

Pabaigus šį ir kitus skelbtus numatomus akcijų įsigijimo sandorius, „Invaldos INVL“ grupė padidintų Šiaulių banko akcijų dalį nuo dabar turimų 8 proc. iki maždaug 20 proc.

Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas.

„Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc. mes mokame 20 proc. Tai esminis skirtumas, palyginus su kitais sektoriais“, – trečiadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare sakė V. Sinius.

Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc. papildomas), o prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du Seimo socialdemokratai siūlo jį padidinti iki 30 proc. – po 15 proc. siektų ir įprastas, ir papildomas tarifai. 

V. Sinius sako, kad bankai pelnu su klientais dalijasi didindami palūkanas už indėlius. 

„Mano supratimu, pagrindinis atsakymas į šią situaciją yra didesnės indėlių palūkanų normos. Šiaulių bankas čia jau pademonstravo lyderystę“, – sakė V. Sinius.

Šiaulių bankas trečiadienį pranešė dar padidinęs terminuotojų indėlių palūkanas: 6 mėnesių trukmės indėlio „Plius“ (neatšaukiamo) palūkanos padidintos iki 1,5 proc., 9 mėnesių – iki 1,75 proc. 12-18 mėnesių indėlių kaina dabar siekia 2,4 proc., 24-36 mėnesių – 3 proc., o 48 mėnesių ir daugiau – 3,5 proc.

Be to, sudarant ilgesnės nei vienerių metų trukmės sutartis interneto banke papildomai taikomas 0,05 proc. palūkanų priedas.

Banko indėlių portfelis pernai augo 4 proc. ir metų pabaigoje siekė beveik 2,8 mlrd. eurų. Didžiąją dalį portfelio sudarantys indėliai iki pareikalavimo padidėjo 1 proc., arba 10 mln. eurų, o terminuotųjų indėlių portfelis – 12 proc., arba 104 mln. eurų.

„Siekiamybė yra po susijungimo tapti trečiu Lietuvos vartotojų pasirinkimu mažmeninėje bankininkystėje“, – trečiadienį internetiniame seminare investuotojams sakė banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Anot jo, iki šiol bankas apie 80 proc. įplaukų generavo iš palūkanų, todėl nauji mažmeniniai produktai, pavyzdžiui, antros ir trečios pakopos pensijų fondai bei gyvybės draudimas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, leis bankui „labiau diversifikuoti gaunamas pajamas“.

Pasak banko Rinkų ir iždo departamento direktoriaus Tomo Varenbergo, dėl sandorio su „Invalda INVL“ bankas įgys per 235 tūkst. klientų, jo aktyvai viršys 1 mlrd. eurų, o metinės pajamos – per 15 mln. eurų.

„Tai reiškia, kad bankas įgyja apie 12 proc. antros ir 33 proc. trečios pensijų pakopos rinkos Lietuvoje, taip pat, be jau turimų 3 proc. „SB draudimo“ rinkos, papildomai įgyja apie 4 proc. Lietuvos, 1 proc. Latvijos ir 9 proc. Estijos gyvybės draudimo rinkų“, – sakė T. Varenbergas.

Anot jo, pirmąjį kitų metų pusmetį planuojama sukurti naują turto valdymo įmonę bei perrimti Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo bendroves, antrąjį ketvirtį – gauti Konkurencijos tarybos pritarimą, o galutinai užbaigti sandorį ketvirtąjį kitų metų ketvirtį.

Šiaulių bankas bei „Invalda INVL“ lapkritį pranešė pasirašę 40,2 mln. eurų vertės mažmeninio verslo jungimo sutartį. 

Įgyvendinus sandorį Šiaulių banko grupė valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo verslą Baltijos šalyse – jį perims „SB draudimas“, o pensijų ir investicinių fondų verslas Lietuvoje bus valdomas per naują banko grupės bendrovę.

Pagal susitarimą „Invaldai INVL“ atiteks 9,39 proc. Šiaulių banko akcijų, be to, „Invalda INVL“ išpirks naują tikslinę banko akcijų emisiją mokant 64,5 cento už akciją.

Baigus sandorius „Invaldos INVL“ grupė padidins Šiaulių banko akcijų dalį nuo 8 proc. iki 20 proc. ir bus didžiausia banko akcininkė. 

Pasak T. Varenbergo, užbaigus sandorį „ME Investicija“ valdys 9 proc., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – 7 proc., „Nord Security“ – (5,3 proc.), Gintaras Kateiva (4,9 proc.), Algirdas Butkus (4,8 proc.), likę 24,8 proc. atiteks smulkiems Lietuvos, o 24 proc. – užsienio investuotojams.

Banko akcijos įtrauktos į „Nasdaq“ biržos Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.

„Žinoma, tai neigiamai paveikė mūsų pajamas, tačiau mes papildomai apmokestinome operacijas, susijusias su labiau rizikingomis šalimis, kuriose dirbame – tokiose, kaip Turkija ar Kazachstanas ir panašiai. Šie mokesčiai tam tikrame lygyje kompensuoja praradimus“, – internetiniame susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Jis neįvardijo, kokių praradimų bankas patyrė, tačiau sakė, kad jie nebuvo dideli: „Sakyčiau, kad tai situacija, kai iš pajamų perspektyvos mes pernelyg nenukentėjome“. 

V. Sinius patvirtino, kad bankas ir toliau neaptarnaus mokėjimų, susijusių su Rusija ar Baltarusija. Bankas skelbė, kad išimtis taikytų tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

„Mes ir toliau laikomės šios pozicijos ir nevykdome šių mokėjimų“, – ketvirtadienį sakė V. Sinius.

Šiaulių banko finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas teigė, jog per devynis šių metų mėnesius banko pajamos iš mokėjimo operacijų augo.  

„Nepaisant apribojimų, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos mokėjimais, mūsų pajamos, susijusios su transakcijomis, auga“, – internetiniame seminare ketvirtadienį sakė jis. 

„Tą poziciją turi aiškiai valstybės institucijos pasakyti, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija, ar ne“, – BNS penktadienį sakė vienintelio tokius mokėjimus Lietuvoje dabar atliekančio banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Laukiama valstybės institucijų išaiškinimo, kaip valstybėje yra interpretuojamas tranzitas šiame kontekste. Tai yra tai, ko šiuo metu yra laukiama“, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas.

Vis dėlto Šiaulių banko vadovas pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą aptarnavimo, jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis.

„Būtų vertinami visi rizikos valdymo klausimai, susiję su tranzitu, taip pat ir valstybinės reikšmės funkcijų užtikrinimo įvertinimas – ar tai yra būtent taip traktuojama. Kitas dalykas – sankcijų rizika, kuri pasireiškia per operacijų vykdymą su Rusija ir Baltarusija. Jeigu bus kažkas daugiau, vertinsime papildomai“, – teigė V. Sinius.

„Negalime prisiimti nesuvaldomų arba sunkiai suvaldomų rizikų“, – pridūrė jis.

V. Sinius negalėjo atsakyti, kokia konkrečiai forma valstybės institucijos turėtų išreikšti poziciją dėl apmokėjimų už Kaliningrado tranzitą.

„Detaliai aš nelabai galiu komentuoti. Yra specialistai, kurie tiksliau galėtų įvardyti, kokios tikslios pozicijos reikia, bet esmė – ar tranzitas atitinka tai, kas yra valstybei reikšminga funkcija“, – sakė V. Sinius.

Šiaulių banko vadovas patvirtino, jog šiuo klausimu vyksta diskusijos tarp bankų ir šalies institucijų, tačiau V. Sinius teigė tiesiogiai diskusijose nedalyvaujantis. 

„Jos vyksta ir per Bankų asociaciją. Apibendrintos pozicijos norisi, kad visi vienodai suvoktų tranzito reikšmę“, – sakė V. Sinius.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė penktadienį BNS teigė, jog asociacijos pozicija nepakito – kiekvienu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ bankams turėtų pateikti raštišką atsakingos institucijos patvirtinimą, jog konkretus apmokėjimas už tranzitą yra susijęs su valstybės poreikiais.

Kokia institucija bankams turėtų pateikti patvirtinimą, pasak V. Kiguolienės, turėtų įvertinti patys „Lietuvos geležinkeliai“.

„Jeigu mes kalbame apie valstybės įmonę, ji turėtų pagal savo pavaldumą įsivertinti, kas jos atžvilgiu yra atsakinga institucija“, – BNS sakė V. Kiguolienė. 

Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta) ketvirtadienį teigė, kad  Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis liepos pabaigoje perdavė Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado. 

Lietuvai atsiveria galimybės gauti milijardines investicijas iš naujai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo, tačiau kol kas bankininkai neturi visų detalių dėl garantijų schemų ir santūriai vertina galimybes dalyvauti įmonių projektų iki 25 mln. eurų finansavimo programose, rašo "Verslo žinios".

Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sakė, kad dar anksti kalbėti apie naujas galimybes verslui gauti paskolų su Europos investicijų banko garantijomis iš nuo liepos įsteigto ir garantijas rizikingesniems projektams teikiančio Europos strateginio investicijų fondo (EFSI). Jo teigimu, bankas apsispręs, ar dalyvaus EFSI programose tik kai turės visą informaciją, kaip veiks fondo garantijos bankų finansuojamiems projektams.

"O kol kas neaišku, ar bus taikomos tos pačios garantijų schemos kaip ir per kitus Europos investicijų banko (EIB) fondus, su kuriais bankas turi didelį įdirbį, pavyzdžiui, pastatų renovavimo projektų srityje", - sakė V.Sinius.

Penktadienį įvykusiame Šiaulių banko akcininkų susirinkime nuspręsta iš banko lėšų padidinti banko įstatinį kapitalą 6,73  mln. eurų. Po akcijų emisijos Šiaulių banko įstatinis kapitalas padidės iki 85 mln. eurų.

Akcininkų sprendimu, įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant 23.220.000 paprastųjų vardinių 0,29 euro vertės akcijų. Išleistos akcijos bus nemokamai paskirstytos akcininkams, proporcingai jų turėtų akcijų bendrai nominaliai vertei. Už 100 turimų akcijų bus skiriama 8,6 naujos akcijos.

„Didinant banko įstatinį kapitalą iš banko lėšų, išleidžiamos akcijos nemokamai paskirstomos akcininkams, todėl net akcijos vertei rinkoje nekylant, investicija į akcijas auga. Šiaulių bankas nuosekliai tai daro – ilgesnį laiką banko akcijų turintys investuotojai jau įvertino šį privalumą“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Banko kuriamą naudą investuotojams V. Sinius iliustruoja pavyzdžiu: jeigu investuotojas 2002 m. turėjo 100 banko akcijų, tai šiais metais jų skaičius išaugs jau iki 239 akcijų. Darant prielaidą, kad akcijos rinkos kaina visąlaik buvo maždaug nominalo dydžio, galima suskaičiuoti, kad per trylika metų investicijos vertė padidėjo 139 procentais.

Akcininkų sprendimu, šiais metais Šiaulių banko įstatinis kapitalas didinamas iš 3,68 mln. eurų emisinio skirtumo ir 3,05 mln. eurų nepaskirstytojo pelno dalies. Pernai kovo mėn. vykusiame akcininkų susirinkime įstatinis kapitalas buvo padidintas 20 mln. litų (5,8 mln. eurų ekvivalento) tik iš emisinio skirtumo. Už 100 turimų akcijų pernai akcininkai gavo 8 nemokamas akcijas.

Šiaulių banko akcininkai patvirtino 2014 m. finansines ataskaitas ir pelno paskirstymą. Pelno paskirstymas atspindi banko akcininkų pasiryžimą palaikyti banko kapitalo stiprinimo strategiją. Iš 20,3 mln. eurų paskirstytinojo pelno 1 mln. eurų nukreiptas į privalomąjį rezervą, 0,2 mln. eurų paskirta dividendams. Dividendų dydis – 0,25 proc. akcijos nominalios vertės. Nepaskirstytasis banko pelnas lieka 19,1 mln. eurų. Įregistravus naują nemokamų akcijų emisiją, iš šios sumos į įstatinį kapitalą – paskirstymui akcijų pavidalu akcininkams – bus panaudota 3,05 mln. eurų.

Susirinkime akcininkai priėmė sprendimą ir dėl banko įstatų pakeitimo. Pakeitimai daromi dėl įstatinio kapitalo didinimo, dėl banko valdybos narių skaičiais sumažinimo nuo 8 iki 7, taip pat siekiant patikslinti banko stebėtojų tarybos funkcijas.

„2014 metais vyravusi neapibrėžta geopolitinė padėtis nesutrukdė banko grupei pasiekti gerų rezultatų. Šiaulių bankas ir jo valdoma įmonių grupė toliau augo ir keliskart pagerino veiklos rezultatus. Didžiausias lietuviško kapitalo bankas sėkmingai įtvirtinome savo pozicijas rinkoje ir toliau plečia veiklą“, – akcininkų susirinkime sakė Vytautas Sinius.

Šiaulių banko grupė 2014 m. uždirbo 11,77 mln. eurų grynojo pelno, o Šiaulių bankas – 10,6 mln. eurų, atitinkamai 2,2 ir 3,4 karto daugiau nei 2013 metais.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdoma Šiaulių banko grupė pernai uždirbo 11,775 mln. eurų (40,655 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno - 2,2 karto daugiau nei 2013 metais, kai grupės pelnas buvo 5,363 mln. eurų (18,517 mln. litų).

Banko grynasis pelnas pernai siekė 10,604 mln. eurų (36,613 mln. litų) ir buvo 3,4 karto didesnis nei 2013 metais (3,107 mln. eurų, 10,727 mln. litų), teigiama Šiaulių banko 2014 metų veiklos ataskaitoje.

"Praėjusiais metais dirbome sutelktai ir kryptingai, sutvirtėjome, įgyvendinome svarbiausius užsibrėžtus tikslus, pasiekėme reikšmingų rezultatų, gerinome klientų pasitenkinimo rodiklius - visa tai duoda tvirtą pagrindą ir stiprų atspirties tašką tolesniam augimui", - pranešime spaudai sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Grupės grynosios palūkanų pajamos pernai išaugo 29,6 proc. iki 41,121 mln. eurų (141,983 mln. litų), grynosios paslaugų ir komisinių pajamos - 23 proc. iki 5,171 mln. eurų (17,855 mln. litų), o vien banko - atitinkamai 37,3 proc. iki 33,011 mln. eurų (113,979 mln. litų) ir 19,9 proc. iki 5,749 mlrd. eurų (19,851 mln. litų).

Teigiamos įtakos banko grupės veiklos rezultatui turėjo pelnas iš operacijų užsienio valiuta bei vertybiniais popieriais, kuris pernai padidėjo atitinkamai 86 proc. iki 3,657 mln. eurų (12,628 mln. litų) ir 29,5 proc. iki 3,323 mln. eurų (11,475 mln. litų).

2014 metais išaugusios veiklos pajamos turėjo įtakos ir banko grupės veiklos rodikliams. Išlaidų ir pajamų santykis per metus sumažėjo 11,5 procentinio punkto iki 50,6 proc., kapitalo grąžos bei turto grąžos metiniai rodikliai išaugo dukart ir atitinkamai buvo 11,4 proc. ir 0,7 procento.

Šiaulių banko grupės veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą pernai padidėjo 65,7 proc. iki 36,499 mln. eurų (126,025 mln. litų), o tik banko - 83,1 proc. iki 31,156 mln. eurų (107,574 mln. litų).

Neigiamos įtakos Šiaulių banko ir jo grupės rezultatams vis dar turi paskolų bei kito turto vertės sumažėjimas. Grupė pernai apskaitė 22,338 mln. eurų (77,127 mln. litų), o bankas - 17,141 mln. eurų (59,186 mln. litų) vertės sumažėjimo nuostolių, arba atitinkamai 58,1 proc. ir 31,6 proc. daugiau nei 2013 metais.

Šiaulių banko investicijų į antrines įmonės vertės sumažėjimo nuostoliai pernai padidėjo 7,1 karto iki 7,401 mln. eurų (25,553 mln. litų), tačiau banko dividendai iš investicijų į antrines įmones išaugo 8,8 karto iki 6,097 mln. eurų (21,053 mln. litų).

Grupės tęsiamos veiklos pelnas prieš pelno mokestį pernai siekė 14,162 mln. eurų (48,898 mln. litų), banko - 12,711 mln. eurų (43,888 mln. litų), arba atitinkamai 79,3 proc. ir 3,5 karto daugiau nei 2013 metais.

Banko grupės turtas pernai padidėjo 6,2 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 1,64 mlrd. eurų (5,663 mlrd. litų), tik banko turtas išaugo 5,9 proc. iki 1,61 mlrd. eurų (5,559 mlrd. litų).

Grupės klientams suteiktų paskolų portfelis pernai sumenko 1,1 proc. iki 720,191 mln. eurų (2,487 mlrd. litų), tik banko suteiktų paskolų portfelis ūgtelėjo 0,2 proc. iki 790,756 mln. eurų (2,73 mlrd. litų). Grupės finansinės nuomos gautinos sumos pernai sumažėjo 15 proc. iki 53,67 mln. eurų (185,313 mln. litų).

Šiaulių banko teigimu, grupės paskolų paskolų portfelio mažėjimą lėmė dėl geopolitinių bei ekonominių neapibrėžtumų sumažėjusi skolinimosi paklausa bei pakankamai sėkmingai vykęs iš bankrutavusio Ūkio banko perimtų blogų paskolų realizavimas. Nurodoma, kad Šiaulių bankas per 2014 metus klientams suteikė daugiau kaip 231,7 mln. eurų (800 mln. litų) paskolų.

Grupės iki išpirkimo laikomų investicinių vertybinių popierių suma pernai padidėjo padidėjo 19,7 proc. iki 454,116 mln. eurų (1,568 mlrd. litų), grupės turimų pinigų ir jų ekvivalentų suma išaugo 39 proc. iki 197,436 mln. eurų (681,707 mln. litų).

Šiaulių banko indėlių portfelis, kuris sudaro didžiausią įsipareigojimų dalį, pernai padidėjo 7,9 proc. iki 1,416 mlrd. eurų (4,888 mlrd. litų), iš kurių 98 proc. sudarė Lietuvos gyventojų bei įmonių lėšos. Banke laikomi privačių klientų indėliai pernai augo 5 proc., verslo klientų lėšų augimas siekė 25 procentus

Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių banko padalinių tinklą sudarė 74 skyriai, veikiantys 39 Lietuvos miestuose. Grupės verslo klientų per metus padaugėjo 13 proc. iki 23 tūkst., privačių klientų - 5 proc. iki 337 tūkstančių.

2014 metų pabaigoje 19,57 proc. Šiaulių banko akcijų valdė ERPB, 6,24 proc. - Gintaras Kateiva. Tarpusavyje susijusių akcininkų grupė gruodžio pabaigoje kartu valdė 42,26 proc. Šiaulių banko akcinio kapitalo.

Šiaulių banko akcijos kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.