Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad „Gazprom“ Lietuvai pasiūlytos sąlygos yra nepriimtinos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad „Gazprom“ pasiūlymas būtų itin naudingas ir jiems, ir už šilumą mokantiems gyventojams.
Neoficialiais duomenimis, „Gazprom“ mainais už taikos sutartį Stokholmo arbitraže Lietuvai siūlo daugiau nei penktadaliu pigesnes dujas trejus metus. Vėliau dėl kainos vėl reikėtų derėtis. Kaip penktadaliu mažesnės dujų kainos atsilieptų šalies ekonomikai bei šildymo kainoms?
Apie tai diskusija LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininku Robertu Dargiu, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos prezidentu Vytautu Stasiūnu ir pokalbis telefonu su „Achemos“ grupės generaliniu direktoriumi Valdemaru Vareika.
– Prezidentės pareiškimas, akivaizdu, susijęs ne tik su ekonomika, bet ir politika – artėjančiais Prezidento rinkimais. Bet kalbėkime apie skaičius. Pone Dargi, ką Lietuvos ūkiui, ekonomikai reikštų dujų kainos mažėjimas nuo 470 dolerių už 1000 kubinių metrų iki 370 dolerių?
– Visų pirma, turbūt tą magišką žodį – konkurencingumas. Šiandien energetika Lietuvoje yra aukščiausia regione, jeigu kalbėtume apie elektros ir dujų kainas. Dėl to turime pasekmes. Turime mažiausias tiesiogines užsienio investicijas, turime lėtesnį atsigavimą ir didžiulį konkurencinį spaudimą iš Europos ir JAV, kurios, kaip žinome, energetikoje yra stipriai priekyje. Tai turbūt yra bazinis Lietuvos ateities scenarijaus modelis – turėti konkurencingą energetiką.
– Pone Stasiūnai, gal jūs galite pasakyti, kaip keistųsi šildymo kainos Lietuvoje, jeigu dujų kaina mažėtų, kaip jau minėjau, daugiau nei penktadaliu?
– Didžiausią įtaką tai turėtų toms šilumos tiekimo įmonėms, kurios šilumą gamina naudodamos gamtines dujas. Aktualiausia Vilniui ir Kaunui bei kelioms kitoms mažesnėms įmonėms. Pagal mūsų paskaičiavimus, jeigu iš tikrųjų pavyktų sumažinti dujų kainą tiek, kiek šiuo metu minima, vidutiniškai šilumos kilovatvalandės kaina sumažėtų trimis centais. Tai yra apie 15 proc. Tai, žinoma, atsilieptų ir gyventojams. Vilniaus ir Kauno gyventojams šildymas per mėnesį atpigtų maždaug 50 litų. Per visą šildymo sezoną žmonės sutaupytų apie 300 litų. Taip pat noriu pasakyti, kad jau apie 40 šilumos tiekimo įmonių arba visiškai, arba beveik perėjo prie biokuro. Toms savivaldybėms ir įmonėms dujų kaina praktiškai įtakos nebeturi.
– Kitaip tariant, kol Lietuva pereina prie biokuro, tam tikrą laikotarpį irgi būtų galima sutaupyti pigesnių dujų kainų dėka?
– Taip. Kaip Vyriausybė skelbia, ateinančių metų ES parama kaip tik bus skirta Vilniaus ir Kauno savivaldybių perėjimui prie biokuro – kogeneracinių jėgainių statybai. To projekto įgyvendinimas užimtų maždaug 3–4 metus. Jeigu dujos atpigtų artimiausiu metu, iš karto būtų galima mažinti kilovatvalandės kainą.
– Kiek visi Lietuvos vartotojai sumoka per metus už centrinį šildymą?
– Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių metinė apyvarta yra apie 2 milijardus litų. Šildymui atpigus apie 15 proc. per metus būtų sutaupyta apie 300 mln. litų.
– Pone Vareika, jeigu dujos iš „Gazprom“ kainuotų ne 470, o 370 dolerių už 1000 kubinių metrų, kokį poveikį jūsų įmonei tai turėtų?
– Labiausiai tą sumažėjimą pajustų „Achema“, kadangi esame didžiausi dujų vartotojai, kur dujos sudaro apie 80 proc. savikainos. Mes esame paskaičiavę, kad jeigu turėtume konkurencingą kainą, kokią moka kiti Europos trąšų gamintojai, „Achemos“ apyvarta išaugtų apie 15 proc. pagal šios dienos kaštus.
Jei dujų kaina sumažėtų, „Lietuvos geležinkeliai“ papildomai uždirbtų apie 6–7 mln. litų, kadangi pagamintume ir pervežtume į Lietuvos uostus daugiau trąšų. Iš to papildomai uždirbtų ir uostas. Žinoma, padidėtų ir atlyginimai, kurie šiuo metu dėl kaštų mažinimo yra sumažinti. Tikrai būtų ženkli paspirtis.
Taip pat šiuo metu dėl aukštų dujų kainų yra sustabdyta dalis gamybos. Taigi atpigus dujoms paleistume stovinčius cechus. Tai reiškia, kad atsirastų maždaug 100 papildomų darbo vietų.
– Pone Dargi, jūsų nuomone, ar galima paskaičiuoti tos nuolaidos įtaką apskritai bendro vidaus produkto augimui?
– Tai yra modeliuojami dalykai. Aš tik papildyčiau poną Vareiką. Reikia prisiminti, kad „Achema“ yra didžiausias dujų vartotojas Lietuvoje. 1,3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pabandykit dabar palyginti konkurencingumą Vokietijos tokios pačios įmonės, kuri perka dujas šimtu doleriu pigiau, ir „Achemos“. Tai yra be galo svarbu rinkoms, konkurencijai ir ateičiai.
Manau, atpigus dujoms našta palengvėtų ir buitiniams vartotojams, ir pramonės įmonėms. Mes iki šiol nesame peržiūrėję nacionalinės energetikos strategijos. Turint kitokią dujų kainą būtų galima galvoti ir apie elektros kogeneracinę sistemą, galiausiai Elektrėnų elektrinę. Kokią įtaką pigesnės dujos turės visam šalies ūkiui nėra sudėtinga paskaičiuoti.
– Ekspertai prognozuoja, kad dėl tokio dujų kainos mažėjimo, mažėtų ir vadinamasis VIAP mokestis. Nereikėtų tiek subsidijuoti elektros gamybos, mažėtų VIAP mokestis – pigtų elektra. Tarsi uždaras ratas.
– R. Dargis: ir PVM mažėtų. Juk dujų kainos būtų kitos.
– Šiuo metu, kaip žinia, Lietuvoje centrinis šildymas apmokestinamas lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu – 5 proc. Pone Dargi, jeigu šildymo kaina vidutiniškai mažėtų apie 15 proc. , valstybė tuomet galėtų svarstyti galimybę tiems, kas finansiškai gyvena geriau, taikyti visą pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Tai leistų gauti papildomus šimtus milijonų litų įplaukų į biudžetą. Gal ir pensijų kompensavimui užtektų?
– Manau, dujų atpigimas leistų svarstyti daug labai pozityvių scenarijų.
– Pone Dargi, jūs nepasigedote tam tikrų argumentų? Nežinau, ar apskritai reikėjo vakar kalbėti vidury derybų atmetant pasiūlymą. Bet turbūt „netinka, nes netinka“ nėra argumentas? Visuomenei reikėtų pateikti skaičius.
– Galiu pasakyti kaip verslininkas – kol nėra baigtos derybos su kokiu nors verslo subjektu, o ši situacija panaši, kažką kalbėti, ypač komentuoti viešai, įprastai vengia abi pusės. Reikia leisti ekspertams derėtis iki tam tikrų sprendimų.
– Gavom raštą iš „Gazprom“, ir Prezidentė iš karto kalba, kad netinka. Jūs gyvenime turbūt esate dalyvavęs ne vieneriose derybose. Turbūt nėra buvę atvejo, kai visi punktai netinka?
– Manau, gal norėta pastebėti vienus ar kitus dalykus. Šiuo metu reikėtų suprasti ir kalbėjimo aplinką – artėjančius Prezidento rinkimus. Manau, tai turi įtakos.
– Pone Dargi, Lietuva per metus importuoja apie 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Moka po beveik 500 dolerių už 1000 kubinių metrų, t.y., apie 1,5 mlrd. dolerių per metus. Tai 20 proc. nuolaida nuo tokios sumos yra neįtikėtinai didelė?
– Energetikos komitete dirbantys žmonės skaičiavo, kokią įtaką Lietuvos gyventojams turėjo kainų išsiskyrimas tarp Baltijos valstybių. Skaičius yra arti 2 mlrd. litų. Jeigu kainos būtų sumažintos tiek, kiek yra paviešinta siūlyme, skaičiuojama, kad sutaupytume apie 2 mlrd. litų. Tai yra sumos, dėl kurių turbūt yra šnekama. Derybose turbūt visi nori pasiekti sau naudingiausio rezultato. Nemanau, kad rusai derasi taip, kad visuomenei būtų blogiau ar sudėtingiau. Be abejonės, skaičiai kalba patys už save.
– Pone Stasiūnai, ar jūsų asociacija planuoja kažkaip oficialiai pareikšti savo poziciją dėl šio pasiūlymo?
– Mes neturime jokių oficialių dokumentų. Mes viską girdime tik iš žiniasklaidos, kad yra siūlomas toks kainų sumažinimas. Žinoma, kai bus pateikta visa medžiaga ir visos sąlygos, mes galėsime daryti išvadas ir priimti sprendimą dėl kreipimosi.
– Pone Dargi, turbūt reikia pripažinti, kad ieškinys Stokholmo arbitraže virsta nauda. Šio „Gazprom“ pasiūlymo turbūt nebūtų buvę, jeigu ne Europos Komisijos tyrimas ir ieškinys?
– Be abejonės. Tvirta Lietuvos pozicija davė rezultatus. Tai reikia pripažinti. Tai yra argumentas, ir jis derybose stiprus. Kiek jis pagrįstas, ta suma, apie kurią kalbama, – kitas klausimas. Derybos vyksta ir, manau, reikėtų mažiau apie tai kalbėti, o palaukti politinio patvirtinimo. Linkėčiau, kad Lietuvoje jie būtų naudingi.
