„Minintis brandžią 30-ies metų sukaktį, Jėgerių batalionas gali didžiuotis giliomis karinėmis šaknimis, siekiančiomis LDK laikus. Jau tuo metu iš eigulių ir medžiotojų šeimų suformuoti koviniai jėgerių daliniai turėjo savitą, nelinijinę taktiką, pasižymėjo mobilumu. Šiandieniniai Lietuvos kariuomenės jėgeriai tęsia gerokai ištobulintas savo pirmtakų tradicijas – tai kariai, gebantys vykdyti žvalgybą ir kautis priešo kontroliuojamoje teritorijoje tam, kad sukurtų sąlygas Lietuvos kariuomenės vienetams efektyviai stabdyti ir naikinti priešus“, – šiandien apsilankęs atnaujintame batalione ir sveikindamas karius su sukaktimi teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jėgerių bataliono kareivinės pastatytos XX a. pradžioje kaip Kauno tvirtovės dalis, jose buvo įsikūręs carinės kariuomenės 2-asis pėstininkų batalionas. Atkūrus Nepriklausomybę pastatas atiteko Lietuvos kariuomenei, ten įsikūrė įvairūs padaliniai, 1923-1940 m. veikė Karo mokykla, 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykla.

„Restauravus Jėgerių batalione esančius objektus, netrukus trylika metų nenaudotos kareivinės, vėl bus naudojamos pagal paskirtį, o batalione tarnaujantys kariai turės geresnes ir patogesnes gyvenimo ir tarnybos sąlygas“, – sakė ministras.

Istorinį karinį paveldą turinčiame batalione taip pat atnaujintos remonto dirbtuvės, sandėlis, garažai, įrengta konteinerių aikštelė su perimetro tvora, naujai nutiesti keliai, sutvarkyta aplinka bei atnaujintos inžinerinės sistemos. Šie darbai atlikti pasitelkiant Lietuvos ir JAV lėšas. Į JAV Europos atgrasymo iniciatyvos I etapo projektą buvo investuoti 3,8 mln. Eur, iš kurių JAV lėšos sudaro 2,3 mln.

Minint 30-metį ceremonijos metu taip pat buvo pristatyta nauja bataliono kovinė vėliava, atidengtas Vytauto Didžiojo paminklo atvaizdas. Šis atkūrimas ypač svarbus batalionui ir jo istorijai. Pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Aukštųjų karininkų kursų iniciatyva ir lėšomis Jėgėrių bataliono teritorijoje (tuometinėje Karo mokyklos teritorijoje) buvo pastatytas 1932 m. Skulptūros autorius – V. Grybas. Paminklą sovietinė kariuomenė nugriovė ~1951–1952 m., o 1991 m. jis buvo atstatytas Laisvės alėjoje, prie Kauno savivaldybės. Batalionui siekiant išsaugoti savo simbolius, nuspręsta atgaivinti V. Grybo Vytauto Didžiojo paminklo reprodukciją.

Ji pakeitė iki šiol dalinio naudotą kovinę vėliavą, kuri, kaip istorinis eksponatas bus perduota į Vytauto Didžiojo karo muziejų.

Naujosios Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vėliavos centre pavaizduotas Vytis raudoname lauke, reverse – raudoname lauke aukso spalvos LDK Vytauto Didžiojo ženklas – vertikalus kalavijas, kurio rankenos primena kryžių, horizontalus ietigalis ir didžioji V raidė, kurios reikšmė – „Vytautas“. Vėliavos kraštuose esančių ąžuolo lapų ornamentuose, centre, įkomponuoti aukso rėmeliais apvesti stačiakampiai su arabišku aukso spalvos skaičiumi 3, primenantys Lietuvos kariuomenės 3-iąjį pėstininkų pulką, kurio tradicijas toliau tęsia batalionas. Vėliavos viršuje ir apačioje aukso spalvos didžiosiomis raidėmis išdėstytas jėgerių šūkis „Tau, Tėvyne, mūsų jėgos ir gyvybė!”.

Renginio metu taip pat buvo atidengtas Vytauto Didžiojo paminklo atvaizdas, kuris nuo šiol stovės dalinio teritorijoje. Pagal Kauno Laisvės alėjoje stovintį skulptoriaus V. Grybo tarpukariu sukurtą modelį pagaminta reprodukcija grįžo į savo istorinę vietą -  Kauno Karo mokyklos kiemą, teritoriją, kurioje ji 1932 m. iškilo pirmą kartą ir kurioje šiandien yra įsikūrę jėgerių bataliono kariai.

Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas įkurtas 1991 m. gruodžio 3 d., tuometinio Mokomojo junginio Kauno kuopą reorganizavus į didesnį karinį dalinį – batalioną.

Šiandien VDJB yra vienas iš Specialiųjų operacijų pajėgų dalinių, jame tarnauja tik savanoriškai specialią atranką įveikę profesionalūs kariai. Jėgerių bataliono paskirtis - kovoti ir atlikti kitas specialiąsias operacijas priešo kontroliuojamoje teritorijoje, kartais veikti netgi giliai užnugaryje. Šio dalinio kariai nuo pat pirmųjų dienų eskadrono „Aitvaras“ sudėtyje vyko į tarptautines operacijas Afganistane, kur kartu su sąjungininkų specialiųjų pajėgų kariais sėkmingai dalyvavo realiuose kovos veiksmuose.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgoms vadovaus pulkininkas Modestas Petrauskas. Jis penktadienį perėmė kovinę vėliavą iš ligšiolinio vado Dariaus Jauniškio, kuris paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu.

Naujai paskirtas vadas tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 metais, jis yra vienas iš Specialiųjų operacijų pajėgų kūrėjų. Plk. M.Petrauskas vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo Jėgerių batalionui, Specialiųjų operacijų pajėgų Rengimo centrui, ėjo Specialiųjų operacijų pajėgų Štabo viršininko pareigas, vadovavo Specialiųjų operacijų eskadronui „Aitvaras“ Afganistane, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Plk. M.Petrauskas taip pat tarnavo Lauko pajėgų vadovybėje, JAV pajėgų Centrinėje vadavietėje, ėjo Lietuvos prezidento patarėjo gynybos klausimais pareigas.