„JAV ambasada ragina JAV piliečius Ukrainoje apsvarstyti galimybę išvykti dabar pasinaudojant komerciniais ar kitais privačiais susisiekimo būdais“, – sakoma ambasados pranešime, perspėjančiame, kad saugumo padėtis „gali pablogėti beveik be įspėjimo“.

„JAV piliečiai, norintys išvykti iš Ukrainos, šiuo metu turi daug galimybių tai padaryti pasinaudodami komerciniais skrydžiais iš visų Ukrainos tarptautinių oro uostų“, – nurodė ambasada.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti.

Vašingtonas anksčiau leido „savanoriškai“ išvykti nebūtiniems ambasados Kijeve darbuotojams ir paskelbė išvežantis savo diplomatų Kijeve šeimų narius. Britanija taip pat pasielgė pirmadienį.

Ukraina tai pavadino „per ankstyvais žingsniais“.

Australijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad šalis pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, o antradienį Kanada paskelbė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos išvežanti savo diplomatų Kijeve šeimas.

„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W .Sherman.

Ji sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Vis dėlto W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.

„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.

Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.

Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.

Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.

„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W. Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.

Rusija: „ketinimų pulti Ukrainos nėra“

Tuo metu Rusija perspėjo JAV, kad be pažangos trimis jai esminiais aspektais darbo kitais saugumo klausimais galimybė būtų abejotina, sakė S. Riabkovas.

„Paaiškinome, kodėl gauti teisines garantijas dėl NATO nesiplėtimo yra absoliuti būtinybė, kodėl būtinai turime gauti teisines garantijas, kad prie Rusijos sienų nebus dislokuota smogiamųjų ginklų, galinčių pataikyti į mūsų teritorijoje esančius taikinius, ir kodėl mes keliame klausimą, kad NATO turėtų didžiąja dalimi atsisakyti materialinės plėtros į teritorijas valstybių, įstojusių į NATO laikotarpiu po 1997 metų“, – kalbėjo S. Riabkovas per spaudos konferenciją po derybų su JAV atstovais.

Jis taip pat sakė, jog Rusija patikino amerikiečių kolegas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.

„Kolegoms paaiškinome, kad neturime planų, ketinimų „pulti“ Ukrainos nėra ir negali būti, o visos karių ir pajėgų kovinio rengimo priemonės vykdomos mūsų teritorijoje, todėl nėra pagrindo baimintis; eskalavimo scenarijui šiuo atžvilgiu nėra pagrindo“, – teigė S. Riabkovas.

Šis pareiškimas nuskambėjo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) anksčiau šią savaitę susitikus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aptarus glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvas, įskaitant galimybes Ankarai įsigyti karinių lėktuvų ir, galbūt, povandeninių laivų.

Turkija yra NATO narė, bet 2017 metais nepaisė JAV perspėjimų ir įsigijo iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400. Vakarų karinis aljansas baiminasi, kad šis sandoris atvers Rusijai galimybę ištirti savo sistemos pajėgumus nusitaikyti į JAV ir Vakarų Europos šalių naudojamus orlaivius.

„Kiekvienu lygiu ir kiekviena proga raginome Turkiją nepasilikti sistemos S-400 ir susilaikyti nuo bet kokios papildomos rusiškos karinės technikos pirkimo“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), kai buvo paklausta apie R. T. Erdogano susitikimą su V. Putinu Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

„Toliau aiškiai tai sakome Turkijai, taip pat kokios bus pasekmės, jeigu jie toliau judės šia kryptimi“, – per vizitą Šveicarijoje sakė W. Sherman.

Ji pakartojo, kad S-400 „nesuderinama su NATO sistemomis ir negali su jomis veikti“.

Reaguodamos į S-400 įsigijimą Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš modernių naikintuvų F-35 programos, kurioje dalyvavo kelios turkų įmonės. Pagal šią programą Ankara tikėjosi gauti iki 100 šių radarais sunkiai susekamų lėktuvų ir tiekti jų gamybai reikalingas detales.

Tačiau W. Sherman penktadienį pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos vertina ryšius su Turkija, atkreipė šios šalies svarbų vaidmenį priimant milijonus sirų pabėgėlių ir pasiūlymą padėti atstatyti Kabulo tarptautinį oro uostą.

„Turkija kai kada būna iššūkis. Esu tikra, jiems Jungtinės Valstijos ir kartais būna iššūkis. Tačiau jie yra vertinami NATO sąjungininkai“, – pažymėjo W. Sherman.

R. T. Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad jo ryšių su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) „pradžia nebuvo gera“. Pastarasis prieš ateidamas į valdžią vadino Turkijos lyderį autokratu ir reiškė paramą šalies opozicijai.

W. Sherman yra prezidento Joe Bideno administracijos aukščiausio rango pareigūnė, atvykusi vizito į Kiniją.

Valstybės sekretoriaus pavaduotoja sekmadienį atvyko į Tiandzino miestą. Vizito metu ji sieks „apsauginių atitvarų“, toliau blogėjant santykiams tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, nesutariančių dėl virtinės įvairių klausimų, pradedant kibernetiniu saugumu ir baigiant žmogaus teisėmis.      

„Galime manyti, kad vaizduodamos Kiniją kaip blogio įsikūnijimą, JAV kažkodėl... kaltina Kiniją dėl savo pačių struktūrinių problemų“, – sakė Kinijos užsienio reikalų viceministras Xie Fengas (Sie Fengas) JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai. Jo žodžius citavo Kinijos užsienio reikalų ministerija.

„Raginame Jungtines Valstijas pakeisti savo itin klaidingą požiūrį ir pavojingą politiką“, – sakė viceministras ir pridūrė, kad Vašingtonas laiko Pekiną „įsivaizduojamu priešu“.  

Xie Fengas taip pat sakė, kad santykiai tarp šalių „patekę į aklavietę“ ir susiduria su „rimtais sunkumais“. 

Jis tvirtino, kad Kinijos žmonės laiko „priešišką JAV retoriką prastai užmaskuotu bandymu suvaržyti ir sulaikyti Kiniją“. Viceministro komentarai priminė piktus pareiškimus, kuriais kovą Aliaskoje apsikeitė Vašingtono ir Pekino aukščiausio rango diplomatai Antony Blinkenas ir Yang Jiechi.      

W. Sherman vizito metu taip pat susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I). Sekmadienį tviteryje valstybės sekretoriaus pavaduotoja rašė, kad kalbėjosi su JAV verslo atstovais apie „iššūkius, su kuriais jie susiduria Kinijoje“, taip pat perdavė savo „nuoširdžiausią užuojautą“ žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynių Henano provincijoje.   

Raginame Jungtines Valstijas pakeisti savo itin klaidingą požiūrį ir pavojingą politiką.

Praėjusią savaitę JAV nurodė, kad viliasi pasinaudoti šiomis „atviromis derybomis“ kaip proga parodyti Pekinui, „kaip atrodo atsakinga ir sveika konkurencija“. Vašingtonas pridūrė nenorintis, kad nesutarimai dvišaliuose santykiuose peraugtų į „konfliktą“.    

W. Sherman dviejų dienų vizitas neatitinka įprasto oficialaus vizito formato. Sekmadienį šalį atskridusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja nevyks į Pekiną ir abi dienas praleis šalies šiaurės rytuose esančiame Tiandzino uostamiestyje.     

Šis vizitas daugelio laikomas parengiamuoju darbu prieš galimą prezidentų J. Bideno ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimą, JAV ir Kinijos santykiuose toliau augant įtampai.    

Nelengva pradžia

W. Sherman atvykimo išvakarėse Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi pažadėjo „pamokyti JAV“, kaip elgtis su kitomis šalimis laikantis lygybės principo. Šis jo pareiškimas pranašavo nelengvą derybų pradžią. 

„Kinija nesutiks su jokios šalies pasiskelbtu pranašumu“, – sakė ministras, kurio žodžius šeštadienį citavo Užsienio reikalų ministerija. 

Buvęs JAV valstybės sekretorius, dabartinis prezidento pasiuntinys klimato klausimams Johnas Kerry yra vienintelis kitas J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas, apsilankęs Kinijoje. Šioje šalyje jis viešėjo balandį.  

Per J. Kerry vizitą šalys pažadėjo bendradarbiauti kovos su klimato kaita klausimu, nepaisant daugybės nesutarimų dvišaliuose santykiuose.   

J. Bidenas iš esmės tęsia savo pirmtako Donaldo Trumpo griežtą politiką Kinijos atžvilgiu, Vašingtonui siekiant sutelkti demokratinių valstybių aljansą kaip atsvarą Kinijai. 

Praėjusią savaitę Pekinas ir Vašingtonas paskelbė vienas kitam naujų sankcijų, susijusių su Kinijos vykdomu Honkongo laisvių varžymu. Tarp asmenų, kurių atžvilgiu Kinija ėmėsi sankcijų, pateko ir buvęs JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas.    

Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė rekomendacinį įspėjimą Honkonge veikiančioms įmonėms dėl silpnėjančios šio miesto autonomijos.

Praėjusią savaitę JAV taip pat subūrė sąjungininkes, įskaitant NATO, drauge pasmerkti numanomai iš Kinijos rengiamas didelio masto kibernetinis atakas.

Šis vizitas bus aukščiausio lygio nuo amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijos sausio mėnesį.

Kelionė bus surengta, nors vos ne kasdien tarp abiejų galingųjų valstybių kyla ginčų dėl tokių klausimų kaip žmogaus teisės ir kibernetinis saugumas. Tai rodo, jog abi šalys nori bent jau pamėginti sužinoti, ar diplomatija galėtų suteikti daugiau stabilumo dvišaliams ryšiams, neretai vadinamiems svarbiausiais pasaulyje.

„Šios diskusijos yra dalis JAV tebededamų pastangų užmegzti atvirą dialogą su KLR [Kinijos Liaudies Respublikos] pareigūnais, siekiant apginti JAV interesus ir vertybes bei atsakingai valdyti santykius“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

„Sekretoriaus pavaduotojas aptars sritis, kur mums kyla rimtas susirūpinimas dėl KLR veiksmų, taip pat sritis, kur mūsų interesai sutampa“, – priduriama pranešime.

Vis tik planuojama viešnagė nebus tolygi visaverčiam oficialiam vizitui. W. Sherman nevyks į Pekiną – ji nuo sekmadienio praleis dvi dienas rytiniame Tiandzino uostamiestyje.

Anot Valstybės departamento, ji Tiandzine susitiks su aukšto rango pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Wang Yi (Vang I).

Johnas Kerry (Džonas Keris) – buvęs valstybės sekretorius, tapęs JAV klimato pasiuntiniu – yra vienintelis iki šiol Kinijoje apsilankęs įtakingas J. Bideno administracijos pareigūnas. Jo vizitas buvo surengtas abiem didžiausioms teršėjoms pasaulyje įsipareigojus bendradarbiauti sprendžiant pasaulinę klimato krizę, nepaisant esamų nesutarimų.

J. Kerry irgi nedalyvavo derybose sostinėje – vietoje to jis susitiko su savo kolega Šanchajuje, kur su žiniasklaida paprastai draugiškai bendraujantis buvęs senatorius beveik nesirodė viešumoje.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kovą Aliaskoje susitiko su Wang Yi ir aukšto rango pareigūnu Yang Jiechi (Jang Dzieči) per pastebimai įtemptą susitikimą. Jo metu kinų delegacija prieš žurnalistų akivaizdoje užsipuolė Jungtines Valstijas.