2017 metais įvykdytas įsilaužimas paveikė maždaug 145 mln. žmonių; programišiai pavogė jų vardus, socialinio draudimo numerius ir kitą asmeninę informaciją, saugotą firmos duomenų bazėse.

Keturi Kinijos Liaudies išsivadavimo armijos (LIA) nariai taip pat kaltinami pavogę kompanijos komercines paslaptis, sakė pareigūnai.

Kaltinimai pateikti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai perspėjus dėl to, ką JAV laiko didėjančia Kinijos politine bei ekonomine įtaka ir Pekino pastangomis rinkti duomenis apie amerikiečius, vogti mokslinius tyrimus bei inovacijas.

„Tai buvo tyčinis ir plačios apimties įsibrovimas į privačią Amerikos žmonių informaciją“, – sakoma generalinio prokuroro Williamo Barro (Viljamo Baro) pareiškime.

„Šiandien traukiame atsakomybėn LIA įsilaužėlius už jų nusikalstamus veiksmus ir primename Kinijos vyriausybei, kad turime pajėgumų pašalinti interneto anonimiškumo uždangą ir surasti įsilaužėlius, kuriuos ta valstybė nuolat siunčia prieš mus“, – pridūrė jis.

Tai viena iš kelių bylų, kurias Teisingumo departamentas bėgant metams iškėlė LIA nariams. Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija 2014 metais apkaltino penkis Kinijos kariuomenės programišius įsilaužus į didelių Amerikos korporacijų tinklus komercinėms paslaptims vogti.

Naujausi baudžiamieji kaltinimai buvo pareikšti federaliniame teisme Atlantoje, kur įsikūrusi „Equifax“.

Kaltinamajame akte, kuriame aprašomos programišių pastangos mėtyti pėdas, taip pat minimi kaltinimai sąmokslu sukčiauti pasitelkiant technologijas ir vykdyti ekonominį šnipinėjimą.

„Equifax“ renka ir saugo informaciją apie žmones ir įmones visame pasaulyje ir suteikia kredito reitingus, kurie yra naudojami sprendžiant, ar išduoti konkretiems asmenims ir įmonėms paskolų, taip pat – kitus finansinius klausimus.

Be to, ji teikia apsaugos nuo tapatybės vagystės paslaugą.

„Aš ir visas departamentas pasibaisėjome ir, tiesą sakant, supykome sužinoję, kad Metropoliteno pataisos centras nesugebėjo tinkamai apsaugoti šio kalėjimo“, – žurnalistams sakė W. Barras.

Pasak laikraščio „The New York Times“ ir kitų žiniasklaidos priemonių, jau anksčiau už lytinius nusikaltimus teistas žymus finansininkas, tarp kurio draugų – daug žymių politikų ir garsenybių, nusižudė Metropoliteno pataisos centre Manhatane.

Pranešama, kad jo lavonas buvo rastas šeštadienio rytą ir nugabentas į vieną Niujorko ligoninių. Miesto medicinos ekspertizės įstaiga patvirtino J. Epsteino mirtį, tačiau nesakė, dėl ko ir kada jis mirė.

Rizikos draudimo fondų valdytojui buvo pateikti kaltinimai dėl vieno prekybos nepilnamečiais lytinio išnaudojimo tikslais epizodo ir vieno sąmokslo vykdyti prekybą nepilnamečiais epizodo. Niujorko teismas atmetė jo prašymą paleisti už užstatą. 

Pagal šiuos kaltinimus finansininkui galėjo būti skirta iki 45 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis savo kaltę neigė.

Generalinis prokuroras Williamas Barras inicijavo atitinkamą pataisą, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Teisingumo departamentas.

Jau nurodyta įvykdyti penkių kalinių, kuriems skirtos mirties bausmės, egzekucijas. Jos planuojamos gruodį ir sausį.

Pastaraisiais metais virtinė JAV valstijų panaikino mirties bausmę arba sustabdė jos vykdymą. Mirties bausmės informacijos centro duomenimis, šios aukščiausios bausmės jau nebeliko 20 valstijų iš 50.

Anot šaltinio, W. Barras atlikti šį tyrimą pavedė prokurorui iš Konektikuto Johnui Durhamui (Džonui Daremui). 

Per tyrimą bus aiškinamasi, ar vyriausybės metodai informacijai apie D. Trumpo rinkimų kampaniją rinkti buvo teisėti ir tinkami. 

Konektikuto prokuroras anksčiau tyrė bylas dėl korupcijos teisėsaugos institucijose, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vaizdajuosčių sunaikinimo ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) skyriaus Bostone ryšių su banditais. 

J. Durhamas toliau eis vyriausiojo federalinio prokuroro Konektikute pareigas.

R. Muellerio komanda aiškinasi, ar, Rusijai mėginant daryti įtaką 2016 metų prezidento rinkimams, būta slaptų susitarimų tarp Maskvos ir D. Trumpo rinkimų štabo. D. Trumpui šis tyrimas yra labai nemalonus. Jis ne kartą jį vadino „raganų medžiokle“.

W. Barras per savo klausymus Senate visiškai aiškiai nepatvirtino, kad R. Muellerio galutinė ataskaita apie tyrimą bus paskelbta viešai. Gali būti, kad jis pateiks tik rezultatus, sakė W. Barras. Tai pakurstytų spėliones dėl galimo tyrimo išvadų slėpimo.

W. Barras poste pakeis Jeffą Sessionsą, kurį D. Trumpas atleido lapkritį netrukus po vidurio kadencijos rinkimų. Šis pateko į prezidento nemalonę, nes visiškai nedalyvavo Rusijos skandalo tyrime.

Komiteto, sudaryto iš 12 respublikonų ir 10 demokratų, narių balsai pasiskirstė pagal partinę liniją. Dabar W. Barro kandidatūrą svarstys – ir veikiausiai patvirtins – visas Senatas.

W. Barras, jau dirbęs šiame poste 1991–1993 metais, pakeis generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą (Džefą Sešonzą), praeitais metais atleistą D. Trumpo.

Daugelis demokratų pasisako prieš W. Barro paskyrimą. Jie aiškino norintys tvirtesnių generalinio prokuroro įsipareigojimų, kad specialiojo prokuroro Roberto Muellerio galutinė ataskaita dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus būtų viešai paskelbta. Pats W. Barras sako paskelbsiantis šį dokumentą tokia apimtimi, kokią leidžia įstatymai, bet demokratai išlieka skeptiškai nusiteikę.

Jo oponentai taip pat atkreipė dėmesį į W. Barro pareiškimą Teisingumo departamentui, paskelbtą prieš jo kandidatūros iškėlimą. Šiame dokumente jis kritikavo R. Muellerio tyrimą, nes specialusis prokuroras, kaip manoma, aiškinasi, ar D. Trumpas trukdė vykdyti teisingumą.

Šis pareigūnas turėtų perimtą tyrimo dėl įtariamo D. Trumpo kampanijos susimokymo su Rusija per 2016 metų prezidento rinkimus, priežiūrą. Šiuo tyrimui vadovauja specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris).

W. Barras pakeis Jeffą Sessionsą (Džefą Sešonzą), praeitą mėnesį D. Trumpo priverstą atsistatydinti didėjant spaudimui Baltiesiems rūmams dėl R. Muellerio tyrimo.

W. Barras, generalinio prokuroro pareigas ėjęs 1990-1993 metais, yra „nuostabus žmogus, nuostabu asmenybė“, sakė D. Trumpas.

„Jis buvo mano pirmasis pasirinkimas nuo pirmosios dienos... gerbiamas respublikonų, gerbiamas demokratų“, – pridūrė prezidentas.

JAV ambasadorė prie JT

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį paskyrė Valstybės departamento atstovę ir buvusią televizijos „Fox“ žinių pranešėją Heather Nauert (Hiter Noert) naująja šalies ambasadore prie Jungtinių Tautų.

D. Trumpas sakė žurnalistams, kad H. Nauert, perimsianti postą iš Nikki Haley (Niki Heili), pasirodė esanti „labai talentinga, labai sumani“ administracijos narė.

48 metų H. Nauert šis postas buvo prognozuojamas nuo spalio, kai buvusi Pietų Karolinos gubernatorė N. Haley, kuri, kaip manoma, puoselėja politines ambicijas ateičiai, paskelbė atsistatydinanti.

H. Nauert, buvusi vienos iš mėgstamiausių D. Trumpo laidų „Fox and Friends“ vedėja, Valstybės departamento atstove tapo neturėdama patirties užsienio politikos srityje.

Kitaip negu N. Haley, ji tikriausiai neturės vyriausybės nario statuso. Tai reiškia, kad sprendimus užsienio politikos srityje priiminės tik D. Trumpo karingasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) ir dabartinis H. Nauert viršininkas – valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

Jos paskyrimą dar turės patvirtinti Senatas, kur D. Trumpo Respublikonų partija turi daugumą.

Paskyrimą jau gyrė Izraelis, kuris seniai kliaujasi Jungtinių Valstijų veto svarstant jam nepalankias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

„Nauert palaikė Izraelio valstybę (dirbdama) savo ankstesniuose postuose, ir neabejoju, kad abiejų mūsų šalių bendradarbiavimas toliau stiprės (jai dirbant) ambasadore prie JT“, – sakoma Izraelio ambasadoriaus JT Danny Danono (Denio Danono) pareiškime.

Ketvirtadienį N. Haley pristatė JT Generalinei Asamblėjai JAV parengtą rezoliucijos projektą, kuriuo smerkiamas Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ dėl į Izraelį paleistų raketų, tačiau rezoliucija buvo atmesta.

Vis dėlto balsavimas tik sustiprino Jungtinių Valstijų poziciją, kad ši pasaulinė organizacija yra nusistačiusi prieš Izraelį.

Tai tikriausiai buvo paskutinis N. Haley diplomatinis darbas.