Nuo evakuacijos pradžios šeštadienį išskraidintų asmenų skaičius išaugo iki 7 000, ketvirtadienį sakė generolas majoras Williamas Tayloras.

Incidentų, anot jo, išvengta. „Mes siekiame, kad kuo daugiau žmonių kiek įmanoma greitai ir saugiai būtų evakuota“, - sakė W. Tayloras.

Jis pabrėžė, kad misija yra „nacionalinės reikšmės“. Kabulo oro uoste jau yra 5 200 amerikiečių kareivių. Esą yra užtektinai lėktuvų, kad per dieną į saugią vietą būtų išgabenta 5 000-9 000 žmonių.

Patyręs diplomatas Williamas Tayloras (Viljamas Teiloras) buvo birželį pasiųstas į Kijevą, D. Trumpo administracijai priėmus kontroversišką sprendimą atleisti ankstesnę JAV ambasadorę Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič).

W. Tayloro kadencija baigsis metų pabaigoje pagal Laisvų darbo vietų aktą, leidžiantį laikinai pareigas einantiems pareigūnams, paskirtiems be Senato pritarimo, dirbti savo postuose ne ilgiau kaip 200 dienų, pažymėjo vienas pareigūnas.

Senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), aukščiausio rango Senato Užsienio reikalų komiteto demokratas, išreiškė susirūpinimą, kad iš pareigų pasitraukus W. Taylorui susidarys politinis vakuumas tuo metu, kai Ukraina kovoja su Rusijos remiamais separatistais Donbase.

R. Menendezas taip pat nerimauja dėl pranešimų, jog amerikiečių valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) nori, kad W. Tayloras paliktų postą prieš JAV diplomatijos vadovo planuojamą vizitą Ukrainoje kitais metais.

„Jūsų pasirodymas Kijeve kartu su ambasadoriumi pasiųstų stiprią solidarumo žinią mūsų profesionaliai diplomatinei tarnybai tuo metu, kai nuotaikos yra istoriškai prastos“, – laiške M. Pompeo pabrėžė senatorius.

Ambasados Kijeve reikalų patikėtinis W. Tayloras praėjusį mėnesį buvo pašauktas liudyti Atstovų Rūmuose, juos kontroliuojantiems demokratams nagrinėjant įtarimus, kad D. Trumpas buvo įšaldęs beveik 400 mln. dolerių (360 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai.

W. Tayloras pareiškė žemųjų Kongreso rūmų Žvalgybos komitetui, jog D. Trumpui labiau rūpėjo, kad Kijevas pradėtų tyrimą dėl jo politinio oponento buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nei pati Ukraina.

Amerikiečių diplomatas tuomet pareiškė, jog nepritarė paramos įšaldymui.

„Būtų beprotiška užlaikyti saugumo paramą mainais į pagalbą vykdant vidaus politinę kampaniją JAV, – sakė diplomatas. – Taip galvojau tuomet, taip galvoju ir dabar.“

Kiti liudytojai Kongrese teigė, jog D. Trumpas buvo nusiminęs, kad M. Yovanovitch, kurią Baltųjų rūmų vadovas peikė kalbėdamas telefonu su savo kolega ukrainiečiu Volodymyru Zelenskiu, trukdė pradėti tyrimą dėl J. Bideno sūnaus vaidmens vienoje ukrainiečių dujų bendrovės valdyboje.

„Sankcijų prieš Rusiją nepakanka, kadangi per šį laikotarpį mes nepastebėjome, kad rusai paliktų Donbasą ar Krymą“, – interviu Pirmajam Sakartvelo kanalui sakė W. Tayloras, skelbia Ukrainos valstybinės naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak jo, sankcijų tikslas – priversti Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą, būtent todėl JAV, Europa, Australija, Japonija, Kanada ir kitos šalys įvedė sankcijas Maskvai.

„Reikia pasakyti, kad yra dar daugiau sankcijų, kurias tarptautinė bendruomenė gali įvesti Rusijai. Viena vertus, yra sankcijos atskiriems gynybos, energetikos, finansų sektoriams, kurias mes galime įvesti Rusijai. Mes netgi galime įvesti apribojimus didžiuliam skaičiui žmonių, kad jie negalėtų gauti vizos, jų šeimos negalėtų keliauti ar siekti išsilavinimo Didžiojoje Britanijoje ar JAV, įšaldyti jų vertybinius popierius“, – vardijo diplomatas.

Jis taip pat priminė apie „vieną iš pačių didžiausių sankcijų“, kurios Rusijai dar nebuvo įvestos – šalies pašalinimas iš tarptautinės finansų sistemos.

„Niekada to nedarėme, bet dar vieno agresyvaus veiksmo atveju, tokią priemonę būtų galima panaudoti. Ši sankcija – mokestis (Vladimirui) Putinui“, – pareiškė W. Tayloras.

JAV atstovo teigimu, V. Putinas nesitikėjo, kad Vakarai sankcijas Rusijai paliks galioti tokį ilgą laiką.

„Tikėtina, Kremliuje jie manė, kad pabendraus su keliomis šalimis ir sankcijos bus atšauktos. Tikrovėje to nenutiko“, – kalbėjo jis.

Karas Ukrainoje nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, jau pasiglemžė 13 000 žmonių gyvybių.