Tačiau UNAIDS įspėja, kad ligos plitimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei pasaulio lyderiai imsis atitinkamų pastangų.

„AIDS galima sustabdyti iki 2030 metų“, – pareiškė UNAIDS, pristatydama planą dėl investicijų, įrodymais pagrįstos prevencijos ir gydymo bei nelygybės, kuri šiuo metu stabdo pažangą, mažinimo.

Anot UNAIDS, AIDS plitimo sustabdymas yra kiekvienos valstybės politinis ir finansinis pasirinkimas. 

„Sėkmė įmanoma – šį dešimtmetį“, – teigė UNAIDS vykdomoji direktorė Winnie Byanyima (Vini Bjanjima).

Pirmą kartą 2015 metais JT užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų panaikinti AIDS keliamą grėsmę visuomenės sveikatai.

W. Byanyima pabrėžė, kad didžiausia pažanga kovojant su ŽIV virusu, sukeliančiu AIDS, padaryta tose šalyse ir regionuose, kurie investavo į šio viruso plitimo sustabdymą.

Ji minėjo Rytų ir Pietų Afriką, kur nuo 2010 metų naujų ŽIV infekcijos atvejų sumažėjo 57 procentais.

Botsvana, Esvatinis, Ruanda, Tanzanija ir Zimbabvė jau pasiekė vadinamuosius 95-95-95 tikslus.

Tai reiškia, kad 95 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų žino apie savo būklę, 95 proc. žinančiųjų, kad yra užsikrėtę ŽIV, gauna gyvybę gelbstintį antiretrovirusinį gydymą, o 95 proc. gydomų žmonių yra pasiekę viruso slopinimo lygį.

Mažiausiai 16 kitų šalių jau beveik įgyvendino šį užsibrėžtą tikslą.

Tarp jų – aštuonios Užsachario Afrikos šalys, kuriose gyvena 65 proc. ŽIV infekuotų asmenų, taip pat Danija, Kuveitas ir Tailandas.

UNAIDS ataskaitoje teigiama, kad prieš du dešimtmečius pasaulinė AIDS pandemija atrodė nesustabdoma – kasmet ŽIV užsikrėsdavo daugiau kaip 2,5 mln. žmonių, o AIDS kasmet nusinešdavo du milijonus gyvybių.

Tačiau dabar situacija yra visiškai kitokia.

„Dabar yra galimybė sustabdyti AIDS didinant politinę valią ir investuojant į tvarų atsaką į ŽIV, finansuojant tai, kas svarbiausia: įrodymais pagrįstą ŽIV prevenciją ir gydymą, sveikatos sistemų integraciją, nediskriminacinius įstatymus, lyčių lygybę ir įgalintus bendruomenių tinklus“, – sakoma ataskaitoje.

UNAIDS teigė, kad 2022 metais pasaulyje 39 mln. žmonių gyveno su ŽIV, iš jų 29,8 mln. turėjo galimybę gauti antiretrovirusinę terapiją. Tarp tų, kurie šios galimybės neturi, yra 660 000 vaikų.

Antiretrovirusinį gydymą gaunančių asmenų skaičius nuo 2010 metų išaugo beveik keturis kartus, pažymima ataskaitoje.

Praėjusiais metais ŽIV užsikrėtė apie 1,3 mln. žmonių, t. y. 59 proc. mažiau nei 1995-aisiais, kai buvo stebimi didžiausi skaičiai.

Tuo tarpu 630 000 žmonių mirė nuo su AIDS susijusių ligų.

„Iš viso nuo 2004 metų, kai buvo pasiektas aukščiausias taškas, su AIDS susijusių mirčių skaičius sumažėjo 69 procentais“, – teigiama ataskaitoje.

Turtas, sukauptas 1 proc. turtingiausių pasaulyje žmonių, ateinančiais metais taps didesnis negu valdomas likusių 99 proc. žmonijos, pirmadienį paskelbė nevyriausybinė labdaros organizacija „Oxfam“, artėjant įtakingiausių pasaulyje veikėjų kasmetiniam susitikimui Davoso kalnų kurorte Šveicarijoje.

„Pasaulinės nelygybės mastas tiesiog pribloškiantis – kad ir kokie klausimai būtų aktualiausi pasaulinėje darbotvarkėje, atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir visų kitų sparčiai didėja“, – sakė „Oxfam“ vykdomoji direktorė Winnie Byanyima (Vini Bjanjima).

1 proc. turtingiausiųjų pasaulyje valdomas turtas padidėjo nuo 44 proc. 2009-aisiais iki 48 proc. 2014-aisiais, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Oxfam“, ir pridūrė, jog 2016 metais šis rodiklis perkops 50 procentų.

Tai grupei priklausančio vieno suaugusio asmens valdomas vidutinis turtas yra 2,7 mln. JAV dolerių (2,3 mln. eurų), skelbia „Oxfam“.

Iš likusių 52 proc. pasaulinių aktyvų liūto dalis (46 proc.) yra valdoma kitų žmonių, priklausančių turtingiausiam žmonijos penktadaliui. Kiti 80 proc. žmonijos valdo tik 5,5 proc. pasaulio turto – kiekvienam šios grupės suaugusiam nariui tenka vidutiniškai po 3 851 dolerį (3 330 eurų), sakoma „Oxfam“ tyrimo ataskaitoje.

W.Byanyima, kuri bus nuo trečiadienio iki šeštadienio vyksiančio Davoso pasaulio ekonomikos forumo pirmininko pavaduotoja, ragino lyderius imtis priemonių prieš „visuomenės viršūnes, kurios stovi skersai kelio į sąžiningesnį ir labiau klestintį pasaulį“.

„Oxfam“ ragina valstybes kovoti su mokesčių vengimu, gerinti viešąsias paslaugas, labiau apmokestinti kapitalą, o ne darbo pajamas, taip pat nustatyti minimalų darbo užmokestį ir vykdyti kitas priemones, galinčias tolygiau paskirstyti turtą.

45-ajame Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyks nuo sausio 21–24 dienomis, dalyvių bus rekordiškai daug – įskaitant daugiau negu 300 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Tačiau didėjančios nelygybės temą jame tikriausiai nustelbs debatai dėl kitų pasaulinių krizių, tokių kaip padidėjusi teroro išpuolių grėsmė Europoje, didžiausia po Šaltojo karo priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei atsinaujinę nuogąstavimai dėl finansų sukrėtimų.