Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) sakė, kad du chemijos pulko inžinieriai žuvo pietiniame Silezijos regione esančioje Solarnioje.

„Šiomis tragiškomis akimirkomis mūsų mintys ir maldos yra su karių šeimomis“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.

Katovicų vaivadijos krizių valdymo centras pranešė, kad incidentas įvyko pirmadienį prieš 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku ir kad per jį buvo sužeisti du žmonės. Abu vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.

Šie asmenys žuvo po kitos nelaimės per lenkų karių pratybas anksčiau šį mėnesį. Tąkart per pratybas poligone šiaurės vakariniame Pamario Dravsko mieste karinė vikšrinė transporto priemonė pervažiavo du karius. Abu jie žuvo.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Antradienį apsilankęs šalies „Dragon-24“ pratybose, W. Kosiniakas-Kamyszas sakė: „5-asis straipsnis yra šventas dalykas, šventas įsipareigojimas. Jei bus užpulta bet kuri NATO valstybė narė, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje gyvename ir veikiame, mes ginsime savo sąjungininkus ir to tikimės iš savo sąjungininkų.“

„Šiomis pratybomis siekiama tobulinti gebėjimus, įgūdžius ir kvalifikaciją vykdant gynybinę veiklą ir visas operacijas, kurias vykdys valstybės narės“, – teigė jis.

Pratybos „Dragon-24“ yra didžiųjų NATO manevrų „Steadfast Defender-24“ dalis, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių iš visų 31 NATO sąjungininkių, taip pat Švedijos, kuri ruošiasi prisijungti prie šio karinio bloko.

W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad nors šios pratybos „vykdo NATO atgrasymo misiją ir nėra nukreiptos prieš ką nors [...], akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, turime būti pasirengę čia ir dabar, kiekvieną dieną, vykdyti savo įsipareigojimus sąjungininkams“.

„Tik Šiaurės Atlanto aljansas, kaip didžiausia tokio pobūdžio organizacija, užtikrinanti saugumą pasaulyje, gali apginti mūsų tėvynę. Žinoma, kiekviena šalis turi būti pasirengusi savarankiškai, tačiau Aljansas stiprina operacinius ir gynybinius pajėgumus“, – sakė jis.

Jo žodžiais, tai patvirtina Rusijos siekius, į kuriuos kai kurie žmonės nekreipė dėmesio, bet akivaizdu, kad juos reikia vertinti labai rimtai.

„Jau kelias savaites labai aiškiai sakome, kad Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios bet kokiam scenarijui“, – sakė ministras ir pridūrė, kad šiandien padėtis nėra rami, kai kalbame „apie amžiną taiką ar optimistišką požiūrį į ateitį“.

„Rusija buvo, yra ir bus grėsmė Vakarų civilizacijai“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkijos ir Rusijos santykiuose jau ilgą laiką tvyro įtampa, tačiau ji dar padidėjo, kai Varšuva palaikė Kyjivo pastangas atremti Rusijos invaziją.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui (Takeriui Karlsonui) V. Putinas tvirtino, kad apie Rusijos invaziją į Lenkiją ar Latviją „negali būti nė kalbos“.

„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.

Paklaustas apie V. Putino pareiškimus, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) sakė, kad Rusijos prezidento žodžiai yra visiškai nepatikimi.

„Niekas negali mūsų priversti prarasti budrumą ... ir tikrai ne tokie žodžiai, kaip tik priešingai“, – penktadienį žurnalistams sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkija – NATO ir ES narė – turi ilgą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – smarkiai ginkluotu Rusijos eksklavu.

„Kuo dažniau kas nors kartoja, kad kažkas neplanuojama, tuo įtariau reikia žiūrėti, ypač į tokius žodžius“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas, kuris taip pat yra Lenkijos vicepremjeras.

Per dvi valandas trukusį interviu T. Carlsonui, buvusiam dešiniojo sparno televizijos tinklo „Fox News“ laidų vedėjui, V. Putinas taip pat sakė, kad nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 metais, nuo kurios prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvyko dėl to, kad Varšuva, anot jo, buvo nesukalbama.

Šis jo pareiškimas sulaukė aštraus Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio), kuris V. Putiną pavadino Rusijos diktatoriumi, priekaišto.

„Esame pripratę prie paranojiškų Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateisinimų“, – parašė R. Sikorski socialiniuose tinkluose.

„Šokiruoja tai, kad šį kartą galimybę juos pareikšti suteikė amerikiečių žurnalistas“, – pridūrė jis.

„Šie žodžiai nėra patikimi“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime, Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Renkimės įvairiems scenarijams, niekas neturi nuslopinti mūsų budrumo ir jau tikrai ne šie žodžiai. Veikiau priešingai“, - sakė Lenkijos gynybos ministras.

Pasak jo, Lenkija, būdama ir Jungtinių Tautų, ir Europos Sąjungos narė, turi savo įsipareigojimų, tačiau „visų pirma Lenkija ir jos valdžia įsipareigojusi piliečiams garantuoti šalies saugumą“. „Ne saugumo pojūtį, o tikrą saugumą“, – pabrėžė jis.

Vakarų politikai pagrįstai abejoja V. Putino patikinimais, nes jis jau ne kartą skelbė tikrovės neatitinkančius pareiškimus, įskaitant tuos, kad Rusijos kariuomenė nedalyvavo užgrobiant Krymą. V. Putinas tai sakė pirmosiomis po pusiasalio užpuolimo 2014 m. savaitėmis. V. Putinas taip pat patikino Vakarų lyderius, kad neketina pulti Ukrainos, ir tai sakė prieš pat Rusijos plataus masto įsiveržimą 2022 metais.

Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį interviu laikraščiui „Super Express“ sakė, kad „padėtis pasaulyje labai rimta“. „Atsižvelgiu į visus galimus scenarijus, o pačius blogiausius vertinu itin rimtai, – sakė jis. – Tai susiję ne tik su Ukraina, bet ir Raudonosios jūros bei Ramiojo vandenyno regionais“.

Ministras pridūrė, kad „Lenkija turi būti pasirengusi“. „Todėl atliekame auditą ir darome išvadas, kompensuojame įrangos trūkumą“. Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, 2024 arba 2025 m. Lenkija bus pasirengusi sukurti greitojo reagavimo padalinius Europos Sąjungai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad „Lenkija atlieka svarbų vaidmenį“ rengiantis galimai atakai, „ir tai vertina Europos Komisija“. Pasak jo, politikų kalbą dabar nuspalvino karo tema.

„Nemėginu skleisti nerimo, bet Vokietijoje, Švedijoje ir keliose kitose šalyse kalba pasikeitė“, – interviu žurnalui „Polish Newsweek“ sakė R. Sikorskis. „Kalbama apie pasirengimą karui, nors praeityje bet kurio apie tokius dalykus kalbančio politiko karjera būtų baigta“, – pridūrė ministras.

R. Sikorskio nuomone, Rusija kariauja su Lenkija pastaruosius penkiolika metų, tačiau Vakarai nenorėjo to pripažinti. „Manyta, jog tai nerimta, kad tai tik žaidimas dėl balsų, nes (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negali būti toks beprotis, kad pradėtų šaudyti“, – sakė R. Sikorskis.

„Deja, tai buvo rimta. Šiandien žinome, kad V. Putinas tam rengėsi, kai statė „Nord Stream“, kaupė aukso atsargas, perkėlė centrinio banko turtą iš JAV į Europą ir daugeliu kitų būdų“, – sakė R. Sikorskis ir pridūrė, jog keičiasi ir Vakarų nuomonė dėl Ukrainos nepriklausomybės.

„Prieš dešimt metų Rusijos imperinės ambicijos buvo neabejotinos, o Ukrainos nepriklausomybė sąlygiška, tačiau šiandien Europos elitas nebeabejoja, kad Ukrainos žmonės nusipelno nepriklausomybės, kad tai tauta, pasirengusi už ją kovoti ir mirti. Ukraina, kaip ir Lenkija (...) visiems laikams įėjo į pasaulio architektūrą“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.