Xiao Jianhua (Siao Dzianhua), vienas turtingiausių Kinijos žmonių, 2017 metais, kaip įtariama, buvo pagrobtas. Pranešama, kad jis palaikė glaudžius ryšius su aukščiausiais valdančiosios Komunistų partijos sluoksniais.
Kol šių metų liepą Otava patvirtino, kad Xiao Jianhua bus teisiamas, oficialių žinių apie jį nebuvo.
Xiao Jianhua ir jo įmonė „Tomorrow Group“ buvo pripažinti kaltais dėl „neteisėto valstybinių indėlių pasisavinimo, pasitikėjimo pažeidimo naudojant patikėtą turtą... (ir) neteisėto lėšų naudojimo“, sakoma Šanchajaus 1-ojo tarpinės grandies liaudies teismo pareiškime.
Jame priduriama, kad „Tomorrow Group“ įvykdė „kyšininkavimo nusikaltimą“.
Teismas nurodė, kad bendrovės veiksmai „rimtai sutrikdė finansų valdymo tvarką ir sukėlė rimtą pavojų šalies finansiniam saugumui“.
„Tomorrow Group“ skirta 55,03 mlrd. juanių (8 mlrd. eurų) bauda, o Xiao Jianhua – 6,5 mln. juanių (948,7 tūkst. eurų) bauda.
Teismo pareiškime teigiama, kad Xiao Jianhua ir jo bendrovė pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su pareigūnais siekdami sugrąžinti neteisėtai įgytą turtą.
Kanados ambasada liepą pareiškė, kad jos diplomatams nebuvo leista dalyvauti teismo procese.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad Pekinas nepripažįsta dvigubos pilietybės, todėl Xiao Jianhua „neturi teisės į kitų šalių konsulinę apsaugą“.
„Xiao turi Kinijos pilietybę. Kinija teisia savo piliečius už nusikalstamą veiklą pagal įstatymus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Plati verslo imperija
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje baigęs universitetą, Xiao Jianhua pradėjo prekiauti kompiuteriais, o per kelis dešimtmečius sukūrė verslo imperiją, apimančią įvairias sritis, įskaitant bankininkystę ir draudimą.
Remiantis „Hurun Report“ turtingiausių Kinijos žmonių reitingu, 2017 metais jo valdyto turto vertė siekė beveik 6 mlrd. dolerių (eurų).
Tuo metu, kai Xiao Jianhua dingo, Honkongo žiniasklaida pranešė, kad jį pagrobė žemyninės Kinijos agentai, ir tai dar labiau padidino susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos įtakos šiame finansų centre.
Nuogąstavimai ypač išryškėjo per masinius demokratijos šalininkų protestus, sudrebinusius Honkongą 2019 metais, vyriausybei paruošus įstatymo projektą, leidžiantį ekstradiciją į žemyninę Kiniją.
Pranešama, kad Xiao Jianhua neigė kaltinimus, jog 2014 metais jis pabėgo į Honkongą, kad išvengtų susidorojimo dėl korupcijos Kinijoje.
Teigiama, kad jis buvo Kinijos lyderių, įskaitant prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) šeimą, brokeris.
„Po penkerių metų tylaus laukimo mūsų šeima, remdamasi griežtais mano brolio nurodymais, vis dar pasitiki Kinijos vyriausybe ir Kinijos įstatymais“, – šių metų birželį laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė vyresnysis Xiao Jianhua brolis Xinhua (Sinhua).
Metai po Xiao Jianhua dingimo pasižymėjo smarkiai pašlijusiais Kinijos ir Kanados santykiais, kuriuos paskatino kinų telekomunikacijų milžinės „Huawei“ aukšto rango administracijos darbuotojos Meng Wanzhou (Meng Wandžou) Jungtinių Valstijų prašymu įvykdytas suėmimas Vankuveryje.
Po Meng Wanzhou arešto Kinijoje buvo sulaikyti du kanadiečiai, Pekinas taip pat ėmėsi priemonių prieš Kanados žemės ūkio produktų eksportą.
Pernai rugsėjį Otava paleido Meng Wanzhou po trejų metų namų arešto Kanadoje. Visą šį laiką ji kovojo, kad nebūtų išduota Jungtinėms Valstijoms.
JAV prokurorai Niujorke savo ruožtu paskelbė susitarimą, pagal kurį Meng Wanzhou iškelti kaltinimai sukčiavimu bus įšaldyti ir galiausiai panaikinti.
Pekinas tuomet paleido du kanadiečius, anot kritikų, sulaikytus dėl „įkaitų diplomatijos“.
Nuo tada atsirado vilčių, kad diplomatiniai santykiai atšils, o šių metų pradžioje Pekinas panaikino rapsų importo iš Kanados draudimą.
