Projektą įgyvendinusi darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ keturių aukštų pastate įrengė patalpas kavinei ir viešbučiui, teatro salę, Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studiją. Vilniaus lenkų kultūros namų priestatas taip pat turi požeminę ir antžeminę automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkytą šalia esančią infrastruktūrą, o viso užsakymo vertė siekė virš 10 mln. eurų.

Atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m. Pastačius naują priestatą, taip pat sutvarkyta aplinka – šalia esantis skveras, atnaujintos sostinės Kauno ir Naugarduko gatvių šaligatvių dangos.

Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse. Šalia pastato yra sumontuotos 2 elektromobilių įkrovimo stoteles bei beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.

Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose – viešbutis, trečiajame pastato aukšte – universalios paskirties teatro salė. Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. televizijos studijos patalpos, o iš viso čia dirbti nuo šiol galės beveik pusšimtis darbuotojų, lankytis – daugiau nei 300 svečių.

Įmonės nuotr.

„Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės. Vilniaus lenkų kultūros namai yra ne tik svarbus šalies kultūrinio gyvenimo centras, bet ir ypač reikšmingas nacionalinės partnerystės objektas. Modernių ir išbandytų sprendimų dėka darbai vyko sparčiai ir sklandžiai. Šis išskirtinis ir modernus pastatas tęsia milžinišką potencialą turinčio sostinės Naujamiesčio rajono konversiją ir suteikia galimybes dirbti šiuolaikinius standartus atitinkančiose patalpose“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės.

Vilniaus lenkų kultūros namų statybos truko beveik dvejus metus, o rangovas projektui atrinktas vykdant tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos įmonės. Įvertinus kokybės bei kainos kriterijus, pasirinkta bendrovė „YIT Lietuva“.

Naujojo priestato projektą parengė įmonė „Statybos inžinierių konsultantų biuras“, pastato architektūros darbai patikėti architektams Gintarui Čaikauskui ir Miroslaw Szejnicki.

Vilniaus lenkų kultūros namai yra viena didžiausių lenkų tautinės mažumos institucijų Lietuvoje. Ji organizuoja bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vienija daugiau kaip 30 visuomeninių organizacijų, čia įsikūrusi Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studija, viešbutis. Šio pastato plėtra įgyvendinta prabėgus dviem dešimtmečiams nuo centro įkūrimo 2001-aisiais.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą ir verslo centrą Sporto gatvėje Vilniuje, tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone.  Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro bendrovė plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“ ir tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą, Vilniuje Šnipiškėse – „Naujojo Skanseno“ kvartalą, įgyvendina „Matau Vilnių“ projektą šalia Tauro kalno ir ruošiasi naujo gyvenamųjų namų projekto startui Viršuliškėse. Infrastruktūros versle įmonė suformavo jau daugiau nei du trečdalius šių metų krepšelio.

Visgi apgalvotas darbų planavimas ir šiuolaikiniai kelių priežiūros metodai suteikia galimybę užtikrinti sklandesnę bei efektyvesnę kelių priežiūrą su kuo mažesniais trukdžiais eismui ir gyventojų ramybei. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad vykdant kelių priežiūros darbus siekiama pasitelkti gerąsias praktikas, tačiau svarbus ir gyventojų supratingumas bei kantrybė.

Dirbti naktimis įmanoma ne visada

Anot A. Braželio, būtent kantrybės dažnai trūksta gyventojams ir vairuotojams, kurie nori geros būklės gatvių, tačiau neretai turi priekaištų vykdomiems kelių darbams. Išvengti laikinų eismo ribojimų atliekant kelių remontą dažnai yra neįmanoma, nors dedama daug pastangų, kad jų būtų kuo mažiau.

„Didžiuosiuose miestuose automobilių srautams didėjant, o orams mūsų šalyje tampant vis labiau permainingiems, neišvengiamai auga ir kelių remonto poreikis. Esame darbų vykdytojai ir negalime rinktis, kurias gatves ar kelius remontuoti, – tą nusprendžia miestų bei rajonų savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau kaskart stengiamės, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir operatyviai. Siekdami kuo mažiau trukdyti eismui mieste, esant galimybei, darbus vykdome naktimis. Pavyzdžiui, pernai didelio intensyvumo Savanorių prospekte ir Ozo gatvėje sostinėje kelio remonto darbus vykdėme tik naktimis. Vis tik dirbant gyvenamosiose zonose to daryti negalime, nes naktis yra gyventojų poilsio ir ramybės laikas, kai negalima triukšmauti“, – sako A. Braželis.

Ieško geriausių sprendimų

Dienos metu darbai organizuojami taip, kad galėtume išvengti rytinio ir vakarinio eismo piko valandų. Be to, sostinėje taip pat tenka derintis prie troleibusų eismo grafikų. Troleibusai yra susieti su kontaktiniu tinklu, todėl dažniausiai nėra galimybės jų eismo nukreipti kitomis kelio juostomis ar maršrutais. Kadangi Vilniuje troleibusai nevažiuoja vos 5-6 valandas per parą, kelių remonto darbus dažnai tenka atlikti paryčiais. Pavyzdžiui, Ukmergės ir Narbuto gatvėse Vilniuje darbai dienomis buvo atliekami uždarant vieną eismo juostą, o naktimis remontuojant kelio dalį, skirtą viešajam transportui.

Pavyzdžiui, pernai didelio intensyvumo Savanorių prospekte ir Ozo gatvėje sostinėje kelio remonto darbus vykdėme tik naktimis.

Eismo apribojimų reikalaujantys darbai taip pat dažnai yra atliekami savaitgaliais, kai į gatves išvažiuoja gerokai mažiau automobilių. Pernai vieną sekmadienį uždarius sostinės Lentvario gatvę darbus joje pavyko atlikti vos per dieną. Didžiąją darbų dalį organizuodama naktimis ir savaitgaliais, šiemet „YIT Lietuva“ Vilniuje planuoja suremontuoti ir Kojelavičiaus, Pramonės, Liepkalnio gatves.

„Visuomet ieškome kompromiso tarp kuo mažesnių eismo apribojimų, gyventojų ramybės ir darbų efektyvumo. Sukelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų aplinkiniams – itin svarbu, nes, jei netrukdome mes, vadinasi, kiti netrukdo mums. Dėl to dažnai dirbame naktimis, rytais, vakarais, savaitgaliais. Kitais atvejais konsultuodamiesi su savivaldybėmis eismo srautus nukreipiame alternatyviomis gatvėmis, esant galimybei sutelkiame didelius resursus, organizuojame pamaininį darbą tam, kad remontą būtų galima atlikti, kaip įmanoma, greičiau“, – teigia A. Braželis.

Bendrovės Infrastruktūros verslo vadovas sako, kad remonto darbus atlikti operatyviau padeda ir pasitelkiamos techninės inovacijos, pažangesnės technologijos bei efektyvūs projektavimo sprendimai. Jie leidžia darbus atlikti ne tik greičiau, bet ir darant mažesnį poveikį aplinkai, užtikrinant kelio dangai keliamus kokybės bei ilgaamžiškumo reikalavimus.

Pasipiktinusieji dažniausiai nenori suprasti, kad keliai remontuojami dėl visų gerovės.

Pasipiktinę gyventojai – vienas didžiausių iššūkių

Anot A. Braželio, tvarkant gatves miestuose, ypač tankiai apgyvendintose jų dalyse, dažnai kyla nemažai iššūkių. Prie tvarkomų kelio ruožų neretai yra sunku patekti su sunkiąja technika, ja neužblokuoti pravažiavimų, važiuojamosios kelio dalies. Darbus taip pat sunkina intensyvaus eismo srautai aplink ar gyventojų išreiškiamas nepasitenkinimas.

„Gyventojai pyksta dėl eismo apribojimų, triukšmo, kylančio specifinio kvapo įrenginėjant asfalto dangas. Pasipiktinusieji dažniausiai nenori suprasti, kad keliai remontuojami dėl visų gerovės. Duobėtais, nelygiais, prastos kokybės keliais važiuoti ne tik nepatogu ir nesaugu, bet taip pat ekonomiškai nuostolinga. Tie patys gyventojai, kurie skundžiasi kelių remonto sukeliamais nepatogumais, neretai turi paploninti savo pinigines, kai dėl duobių gatvėse gadinami jų automobiliai“, – pastebi A. Braželis.

„YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo vadovas ragina gyventojus nepamiršti, kad gatvės ir keliai yra tiesiami visiems, o darbų metu sukeliami nepatogumai – laikini. Kuo mažiau trukdžių ir bereikalingų priekaištų darbininkams bus, tuo greičiau miesto gyventojai bei svečiai galės naudotis nepriekaištinga, komfortą, saugumą ir greitį užtikrinančia miesto infrastruktūra.

Adresu J. Basanavičiaus g. 28 esančiame sklype, kuriame šiuo metu stovi Vilniaus Gedimino technikos universitetui (Vilnius Tech) priklausantis kompleksas, planuojamos gyvenamųjų namų statybos.

Panaudos būdu valdomą sklypą su 7,58 tūkst. kv. m ploto aštuonių pastatų kompleksu universitetas pardavė, nes statosi naujas patalpas Saulėtekyje.

„Įsigytas sklypas yra patrauklioje vietoje, pačiame Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė. Matome teritorijos konversijos potencialą ir galimybes moderniam, šiuolaikinių gyventojų poreikius atitinkančiam būsto projektui joje įgyvendinti. Nors statybos nedideliuose sklypuose centrinėse miesto dalyse yra susijusios su papildomais logistiniais ir darbų organizavimo iššūkiais, turime nemažai tokių projektų įgyvendinimo patirties, todėl tikime ir būsimojo sėkme“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, pasiruošimą daugiabučių projekto įgyvendinimui planuojama pradėti, kai tik bus užbaigtas sklypo pirkimo-pardavimo sandoris ir sutvarkyti kiti formalumai.

Įsigytas sklypas yra patrauklioje vietoje, pačiame Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Vilnius Tech komplekso J. Basanavičiaus gatvėje aukcionas rengtas jau ne pirmą kartą. Sandoris su ankstesniu jo laimėtoju prasidėjus kartui Ukrainoje nebuvo užbaigtas.

„YIT Lietuva“ šiuo metu Vilniuje, Šnipiškių rajone, plėtoja „Naujojo Skanseno“ kvartalą, tęsia „Matau Vilnių“ projektą Aludarių gatvėje ir ruošiasi naujų daugiabučių statyboms Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia modernaus „Piliamiesčio“ kvartalo dešiniojoje Neries krantinėje, priešais senamiestį, plėtrą. Jai bendrovė pernai įsigijo naują 5,3 ha ploto sklypą. Laikinojoje sostinėje bendrovė šių metų pradžioje taip pat įsigijo 10 ha ploto sklypą šalia miesto centro esančioje Aleksoto rajono dalyje. Čia jau pradėtos naujų daugiabučių statybos.

Nekilnojamojo turto projektų vystytoja UAB „Reefo“ šiuo metu sėkmingai įgyvendina savo projektus Palangoje, Nidoje ir Vilniuje. Įmonės šiuo metu vystomų projektų apimtis siekia virš 20 mln. Eur, o projektų sąraše rikiuojasi tokie darbai kaip „Palanga dreams“, „Smilčių Namai“, „Loft Factory“ ir viešbutis „Nidos banga“. Įmonė visoje Lietuvoje aktyviai ieško ir investuoja į netipinius projektus, kuria išskirtines erdves gyvenimui ir darbui.

„Duobės susiformuoja, kai asfalto mikroplyšiuose susikaupęs vanduo staigiai užšąla. Šiam procesui paveikesnės nusidėvėjusios asfalto dangos. Duobių susidarymą taip pat gali lemti ar paspartinti mechaniniai kelio dangos pažeidimai, joje esantys skersiniai ir išilginiai plyšiai, nesandarūs sujungimai, užaukštėję kelkraščiai bei efektyvių vandens nutekėjimo sistemų trūkumas“, – aiškina A. Braželis.

Daugiau dėmesio darbų kokybei ir saugumui

Šiandien jau esama technologijų ir metodų, kurie leidžia sumažinti intensyvaus eismo ir nepalankių gamtinių sąlygų poveikį kelio dangai. Juos „YIT Lietuva“ taiko ir vykdydama sostinės gatvių priežiūrą. Bendrovei pagal sutartis su savivaldybe ateinantiems trejiems metams patikėta pietinės ir rytinės miesto dalies gatvių priežiūra.

„Mūsų prižiūrimų miesto dalių gatvėse kasdien važinėja įmonės specialistai, renka informaciją apie pažaidas, organizuoja remonto brigadų maršrutus. Šiuo metu į miesto pietinės ir rytinės dalies gatves kasdieną išvažiuoja 3 remonto darbų grupės. Kilus poreikiui papildomai galėsime suformuoti dar kelias. Nuo kovo pabaigos miesto gatves taisysime karštu asfaltu, o kol kas duobės šalinamos šaltu remontiniu asfalto mišiniu“, – pasakoja A. Braželis.

Duobės susiformuoja, kai asfalto mikroplyšiuose susikaupęs vanduo staigiai užšąla. Šiam procesui paveikesnės nusidėvėjusios asfalto dangos.

Infrastruktūros verslo vadovo teigimu, vykdant Vilniaus gatvių priežiūrą glaudžiai bendradarbiaujama su miesto savivaldybe, jai priklausančios įmonės „Grinda“ avarine tarnyba, o taip pat su akademine bendruomene, su kuria keičiamasi teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Drauge sprendžiamos daugeliui sostinės gyventojų ir miesto svečių svarbios problemos. Itin didelis dėmesys skiriamas darbų kokybei ir saugai. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir eismo saugumą, išvengti galimų nepatogumų vairuotojams, dalis darbų atliekami nakties metu.

Prioritetas – didžiausio eismo intensyvumo gatvėms

Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas pripažįsta, kad, nors dauguma po žiemos sostinės gatvėse atsiradusių duobių nėra didelės, jos iš tiesų kelia nepatogumų eismo dalyviams.

„Pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės nusistovėjus teigiamai temperatūrai, pasišalinus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms. Jau yra parengtas grafikas, pagal kurį, kai tik leis oro sąlygos, bus pilnu pajėgumu pradėti gatvių remonto darbai. Pirmiausiai bus tvarkomos intensyviausios A, B ir C kategorijų gatvės, taip pat tos, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas“, – sako A. Visockas.

Gatvių priežiūrai meta daugiau resursų

Anot A. Visocko, siekdama užtikrinti kelio darbų efektyvumą savivaldybės įmonė „Grinda“ šiemet padidino duobes tvarkančių ekipažų skaičių. Tam pasitelkti ir būsto avarinės tarnybos ekipažai, kurie leido suformuoti papildomas brigadas ir organizuoti darbą pamainomis. Savivaldybė taip pat pasirašė sutartis su reikiamus gatvių priežiūros pajėgumus turinčiais rangovais. Iš viso Vilniaus gatvių būkle šiuo metu rūpinasi trys įmonės.

„Nuolat stebime situaciją sostinės gatvėse, taip pat naudojamės navigacijos programėlės „Waze“ vartotojų pateikiamais duomenimis. Kartu raginame vairuotojus būti atidesnius, o pamačius pavojingą duobę pranešti apie ją visą parą dirbančiai bendrovės „Grinda“ avarinei tarnybai telefono numeriu 1355 arba naudojantis programėle „Tvarkau miestą““, – sako A. Visockas.

Prašo vairuotojų supratingumo

A. Braželis irgi pabrėžia, kad šiuo metu keliuose reikėtų būti itin atsargiems, pasirinkti saugų važiavimo greitį, o taip pat nepamiršti reguliariai pasitikrinti automobilio padangų slėgio.

„Kartu norime paprašyti vairuotojų kantrybės ir pakantumo kelių darbus atliekantiems darbuotojams. Jie dirba visų miestiečių labui, o dėl kelio darbų kylantys nepatogumai yra laikini. Mūsų tikslas, kad važiuoti miesto gatvėmis būtų saugu ir patogu. Turime reikiamas priemones ir resursus jam pasiekti“, – patikino A. Braželis.