Niujorke įsikūręs YIVO pirmadienį pranešė, kad baigtas Edwardo Blanko (Edvardo Blanko) Vilniaus kolekcijų projektas. Jis truko septynerius metus ir kainavo 7 mln. JAV dolerių (apie 6,18 mln. eurų).

Šiuo projektu siekiama išsaugoti ir suskaitmeninti išlikusį žydų dokumentinį paveldą – skaitmeniniai dokumentai sukelti į specialų interneto portalą ir pirmą kartą tapo prieinami visame pasaulyje.

„Ši neprilygstama kolekcija naujai atskleidžia prieškario žydų istoriją ir kultūrą visoje Rytų Europoje ir Rusijoje, ji bus naudinga ateities kartoms – mokslininkams, studentams ir plačiajai visuomenei“, – teigiama Lietuvos kultūros ministerijos pranešime.

Kolekcijos pasakoja, kaip žydai gyveno, iš kur jie atvyko, kaip augino ir auklėjo savo šeimas, kaip kūrė meną, literatūrą, muziką ir pačią kalbą. Be to, šie dokumentai atskleidžia žydų ir jų kaimynų ne žydų santykius, parodo, kaip jie suprato savo vietą pasaulyje tiek politiniu, tiek socialiniu požiūriu, kaip jie susidūrė su naujųjų laikų sumaištimi ir iššūkiais.

Suskaitmeninta maždaug 4,1 mln. puslapių originalių knygų, artefaktų, įrašų, rankraščių ir dokumentų, saugomų Niujorke bei Vilniuje.

Ši neprilygstama kolekcija naujai atskleidžia prieškario žydų istoriją ir kultūrą visoje Rytų Europoje ir Rusijoje.

„Šio projekto užbaigimas – svarbus etapas naujausioje YIVO instituto istorijoje ir mūsų pagrindinės misijos įgyvendinimo išraiška. Juo pagerbiami didvyriai ir kankiniai, kurie rizikavo ir prarado gyvybes, kad išsaugotų šias knygas ir dokumentus, taip pat pagerbiami mokslininkai ir vizionieriai, kurie supranta, kad šios medžiagos reikšmė yra kur kas platesnė, nei puslapyje užrašyti žodžiai“, – sakė YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto valdybos pirmininkė Ruth Levine (Ruta Levin).

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, šis projektas padės užpildyti žinių spragas, išplėsti suvokimą apie regiono prieškario žydų gyvenimą, nutiesti atminties jungtis tarp Vilniaus ir Niujorko.

„YIVO Vilniaus projektas“ yra svarbus įsipareigojimas tiek visų pirma Lietuvai, tiek visam pasauliui: mes kiekvienas privalome semtis iš šio atsiveriančio begalinės informacijos vandenyno ne tik dėl būtinybės prisiminti, gerbti ir puoselėti. Mes privalome tai daryti, jei norime patys būti geresni ir kurti geresnį pasaulį“, – tvirtino jis.

YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame kauptas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.

Institutas Lietuvoje veikė iki 1941-ųjų. Tais metais Vilnių okupavę naciai sunaikino žydų bendruomenę ir išgrobstė jos kultūros paveldą.

Dalį YIVO ir kitų institucijų knygų bei rankraščių vokiečiai išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė Vilniaus YIVO instituto filialas, po karo perėmęs visas jo funkcijas.

Dalis archyvo paslėpta Vilniuje, Švento Jurgio bažnyčioje, sovietų pertvarkytoje į Lietuvos knygų rūmus, 1989 metais dokumentai atrasti.

2017 metais Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje taip pat aptikta apie 170 tūkst. papildomų dokumentų, įskaitant retus ir neskelbtus kūrinius.

Ši lenta pastatyta Vivulskio gatvėje, kur nuo 1933 iki 1944 metų toje vietoje stovėjo pastatas, kuriame YIVO institutas veikė.

„Tai šventė mums visiems. Todėl, kad šis ženklas yra ne tik šio istorinio pastato ženklas, bet ir ženklas, kad kūryba, atmintis ir kultūra gali įveikti destrukciją“, – ceremonijoje jidiš, lietuvių ir anglų kalbomis sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Kultūros ministerijos pranešime.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas, YIVO vadovybė.

YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.

Institutas Lietuvoje veikė iki 1941-ųjų. Tais metais Vilnių okupavę naciai sunaikino žydų bendruomenę ir išgrobstė jos kultūros paveldą.

Dalį YIVO ir kitų institucijų knygų bei rankraščių vokiečiai išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė Vilniaus YIVO instituto filialas, po karo perėmęs visas jo funkcijas.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir valstybės archyvas vykdo Lietuvoje išlikusių YIVO archyvų skaitmeninimo projektą.

Tarptautinis skaitmeninimo projektas „YIVO Vilniaus projektas“ pradėtas prieš trejus metus, jo užduotis yra išsaugoti, jei reikia – atkurti, ir suskaitmeninti išlikusį žydų dokumentinį paveldą.

Šį paveldą sudaro Vilniuje tarpukaryje veikusio YIVO saugotų ir nuo sunaikinimo išgelbėtų kolekcijų fragmentai. Jidiš kalba suskaitmenintos knygos sudarys didžiausią žydų dokumentinio paveldo virtualų archyvą pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija.

Planuojama specialiame interneto portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti vienos didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje – Mato Strašūno Vilniaus biblioteką – ir atverti jos unikalių dokumentų archyvą visuomenei.

Projekto apimtis – apie 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. įvairių dokumentų.

„Šis projektas svarbus ir mokslininkams, ir Lietuvos visuomenei, – pažymi Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Pileckaitė. – Dokumentai pasakoja, kaip žydai atvyko, kūrėsi ir gyveno mūsų šalyje, kaip mokėsi ir kartu ją kūrė. Tai padės geriau susipažinti su daugialypiu Lietuvos žydų gyvenimu, suvokti jų santykį su Lietuva“.

Projektą įgyvendina YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas (JAV), Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.

Institutas veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė atkurtas YIVO institutas.

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5 – 10 proc. Lietuvos žydų.

Dešimt iš Lietuvos atvežtų dokumentų nuo antradienio eksponuojami Niujorke veikiančiame Žydų mokslinių tyrimų institute YIVO, kuris drauge su Lietuva skaitmenina šią 170 tūkst. puslapių kolekciją.

Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.

1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.

Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs juos Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Dalis knygų ir dokumentų dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę 1991 metais, kita dalis – 2016 metais. YIVO šiemet patvirtino jų reikšmingumą.

Lietuvoje atrasti lobiai yra svarbiausia žydų istorijos ir kultūros medžiaga, atrasta per daugiau kaip pusę amžiaus, nuo Negyvosios jūros rankraščių atradimo.

Plačios apimties kolekcijoje yra garsių rašytojų rankraščių jidiš kalba, religinių tekstų, poezijos ir sinagogų bei ješivų (seminarijų) registrų. Joje taip pat yra Sholemo Aleichemo (Šolomo Aleichemo), kurio darbai įkvėpė sukurti miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ (Fiddler on the Roof) veikėją Teviją, laiškų ir 1935 metais menininko Marco Chagallo (Marko Šagalo) jidiš kalba parašytas atvirukas.

„Lietuvoje atrasti lobiai yra svarbiausia žydų istorijos ir kultūros medžiaga, atrasta per daugiau kaip pusę amžiaus, nuo Negyvosios jūros rankraščių atradimo“, – sakė Žydų teologijos seminarijos Niujorke žydų istorijos profesorius Davidas Fishmanas (Deividas Fišmanas). Jis liepos mėnesį buvo atvykęs į Lietuvą įvertinti šių dokumentų.

Jų „stulbinamai“ daug, jie „nepaprastai įvairūs pobūdžiu ir temomis“, sakė D. Fishmanas ir pridūrė: „Pro akis prabėga visas Rytų Europos žydų gyvenimas. Tyrėjams reikės daug metų šiems dokumentams susisteminti ir išanalizuoti.“

Tarp Manhatane veikiančios parodos, kurią susitarus iš anksto bus galima apžiūrėti iki sausio, akcentų yra 1751 metų astronomijos rankraštis su Saulės sistemos aprašymais ir piešiniais, šiuolaikinio jidiš teatro įkūrėjo Abrahamo Goldfadeno 1883 metų teatrinės poemos kopija Rusijos cenzoriui.

Šiuo metu dokumentai skaitmeninami ir Vilniuje, ir Niujorke. Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.

Per Holokaustą Lietuvoje žuvo per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Mūsų dienomis Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius antradienį Tel Avive Izraelyje susitiko su išeivių iš Lietuvos organizacijų atstovais ir pakvietė juos dalyvauti Pasaulio lietuvių ekonomikos forume spalį, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Su išeivių organizacijų „Beit Vilna“, „Igud jocei Lita“ ir „Izraelita“ atstovais bei Lietuvos garbės konsulais susitikęs viceministras supažindino juos su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, kuris turėtų vykti šių metų spalio 19–21 dienomis Izraelyje, koncepcija bei programa ir paragino aktyviai jame dalyvauti. Diplomatas papasakojo apie Lietuvos iniciatyvas saugant žydų kultūros paveldą Lietuvoje, Holokausto švietimo ir atminties įamžinimo projektus, teigiama pranešime  spaudai.

Viceministras perdavė ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos laišką Izraelyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo dalyviams karo pabaigos 70-ųjų metinių proga.

M.Bekešius pasveikino išreikštą organizacijų norą glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje bei su Lietuvos žydų bendruomene, paragino litvakus neprarasti ryšio su Lietuva, garsinti šalies, kaip turizmo galimybėmis patrauklios ir verslui atviros valstybės, vardą.

Susitikime aptartas ir Izraelyje gyvenančių litvakų, išeivių iš Lietuvos sąskrydis spalio 21–22 dienomis Tel Avive. Viceministras taip pat pakvietė aktyviai dalyvauti šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose: Žydų kultūros dienose Žagarėje ir Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO 90-mečiui skirtoje konferencijoje.