Tarptautinis skaitmeninimo projektas „YIVO Vilniaus projektas“ pradėtas prieš trejus metus, jo užduotis yra išsaugoti, jei reikia – atkurti, ir suskaitmeninti išlikusį žydų dokumentinį paveldą.
Šį paveldą sudaro Vilniuje tarpukaryje veikusio YIVO saugotų ir nuo sunaikinimo išgelbėtų kolekcijų fragmentai. Jidiš kalba suskaitmenintos knygos sudarys didžiausią žydų dokumentinio paveldo virtualų archyvą pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija.
Planuojama specialiame interneto portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti vienos didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje – Mato Strašūno Vilniaus biblioteką – ir atverti jos unikalių dokumentų archyvą visuomenei.
Projekto apimtis – apie 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. įvairių dokumentų.
„Šis projektas svarbus ir mokslininkams, ir Lietuvos visuomenei, – pažymi Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Pileckaitė. – Dokumentai pasakoja, kaip žydai atvyko, kūrėsi ir gyveno mūsų šalyje, kaip mokėsi ir kartu ją kūrė. Tai padės geriau susipažinti su daugialypiu Lietuvos žydų gyvenimu, suvokti jų santykį su Lietuva“.
Projektą įgyvendina YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas (JAV), Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.
Institutas veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė atkurtas YIVO institutas.
Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.
Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5 – 10 proc. Lietuvos žydų.
