„Per beveik dvejus Rusijos pilno masto karo metus mes, ES šalys, padarėme daug, padėdami Ukrainai gintis, tačiau vis dar galime daugiau, kad padėtume jai laimėti. (...) Jeigu Rusija, perstačiusi savo ekonomiką ant karo bėgių, nebus sustabdyta Ukrainoje, tai taps daug didesniu iššūkiu mums visiems“, – sako I. Šimonytė.

Kaip skelbia Vyriausybė, susitikime su už vidaus reikalus atsakinga komisare taip pat aptartos ES atsparumo grėsmėms, saugumo, paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, padėties Baltarusijoje temos.

Susitikime dalyvavo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak premjerės, nepaisant sunkumų atkuriant karinus pajėgumus, Rusijos rengimasis ilgalaikiam konfliktui rodo, kad režimas išliks ilgalaike grėsme Europai.

Y. Johansson penktadienį taip pat skaitys pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“. Joje bus aptartas moterų vaidmuo ir lyčių lygybė teisėsaugos institucijose.

Konferencijoje dalyvaus Vokietijos, Suomijos, Belgijos vidaus reikalų ministrės, Islandijos teisingumo ministrė, Europolo, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), Europos lyčių lygybės instituto vadovės.

„Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri patyrė instrumentalizaciją, mes to nematėme anksčiau. (...) Dabar jau žinome, kad tai yra ne migracijos krizė, o priešiškas veiksmas iš priešiško kaimyno. Tai matėme iš Aliaksandro Lukašenkos ir Baltarusijos režimo, dabar matome, kad tą patį Vladimiras Putinas daro su Suomija“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė Y. Johansson.

Pasak jos, tai pirmas kartas, kai migracijos taisyklėse atsiranda atsakas į migrantų instrumentalizavimą ir naudojimą hibridinėms atakoms.

„Mes pasiūlėme įtraukti instrumentalizaciją į teisės aktus, dėl to buvo susitarta ir priimta“, – sakė Y. Johansson.

Eurokomisarės teigimu, naują migracijos ir prieglobsčio reglamentą Europos Sąjungoje balandį turėtų patvirtinti Europos Parlamentas (EP), kiek vėliau – Europos Sąjungos Taryba.

Gruodžio pabaigoje po kelerių metų derybų Bendrijos valstybės ir EP iš esmės susitarė dėl penkių atskirų ES taisyklių, kurios numato, kaip valdyti prieglobsčio prašytojų ir migrantų srautus bei kaip veikti staiga kilus migracijos krizėms.

Taisyklėse kalbama ir apie situacijas, kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai veikėjai siekia migraciją išnaudoti kaip priemonę destabilizuoti ES.

„Svarbu suprasti, kad ši grėsmė (migrantų instrumentalizacija – BNS) nėra daugiausia migracijos grėsmė, todėl ji negali būti suvaldyta daugiausia naudojant migracijos įrankius“, – tvirtino Y. Johansson.

„Mums reikia ir kitų įrankių, kad kovotume su instrumentalizacija“, – pridūrė ji.

Taisyklėse numatyti laikini nukrypimai nuo įprastinės prieglobsčio suteikimo tvarkos, taip pat numatytos sugriežtintos patikros procedūros pasienyje tais atvejais, kai valstybė narė susiduria su instrumentalizacija.

Šių nuostatų įtraukimo siekė Lietuva, su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susidūrusi 2021 metais.

Per daugiau nei pusmetį į Lietuvą tuomet neteisėtai atvyko apie 4,2 tūkst. migrantų. Tarptautinė bendruomenė teigė, kad Minsko režimas organizavo šią neteisėtos migracijos bangą, norėdamas atkeršyti už ES įvestas sankcijas.

Siekiant stabdyti migracijos srautus, Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką.

Nuo 2021 metų rugpjūčio Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

„Vykstant karui tarp Izraelio ir „Hamas“ ir stebint jo sukeliamą poliarizaciją mūsų visuomenėje bei artėjant šventiniam sezonui Europos Sąjungoje esama didžiulės teroristinių išpuolių rizikos“, – atvykusi į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje nurodė ji.

Y. Johansson paminėjo šeštadienį Paryžiuje surengtą ataką peiliu, per kurią žuvo vienas vokiečių turistas ir buvo sužeisti dar du žmonės, taip pat ankstesnius incidentus.

Komisarė paskelbė, kad planuojama skirti papildomą 30 mln. eurų sumą tam tikrų objektų, pavyzdžiui, pamaldų vietų, apsaugai.

Karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje fone ES ministrai konsultuosis dėl saugumo bloke. Į darbotvarkę taip pat įtrauktos diskusijos apie Šengeno zoną ir pažangą prieglobsčio ir migracijos taisyklių reformos klausimu.

„Yra didžiulė rizika, kad dėl padėties Artimuosiuose Rytuose padidės terorizmo grėsmė Europoje“, – sakė ji trečiadienį keliems Europos laikraščiams. Didžiausią riziką esą kelia tai, „kad išpuolius gali įvykdyti žmonės, kurie jau yra čia, jau yra radikalizavęsi“.

Komisarė, anot laikraščio „Frankfurter Allgeimeine Zeitung“, atkreipė dėmesį virtinę Komisijos iniciatyvų ir įstatymų sugriežtinimų, kurie gali būti taikomi jau dabar. Esą yra parengtos gairės dėl geresnės religinių vietų ir viešųjų erdvių apsaugos, Komisija skiria tam finansinę paramą.

Y. Johansson, be to, ragino policijos institucijas aktyviau keistis duomenimis ir paminėjo ES reglamentą dėl kovos su teroristiniu turiniu internete.

Reglamentas, pavyzdžiui, įpareigoja tinklo operatorius per valandą pašalinti teroristinius turinius, jei jie gauna atitinkamą nacionalinių institucijų nurodymą. Tačiau šį instrumentą, anot komisarės, valstybės naudoja tik kaip „paskutinę priemonę“.

„Man labai liūdna. Aš labai nerimauju. Ir tai mane lydi jau labai ilgai“, – sakė ji. 

Taip ji kalbėjo apie Johaną Floderusą, kuris pernai balandį buvo sulaikytas Teherano oro uoste, grįždamas namo po privataus vizito.

33 metų švedas šiuo metu laikomas liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Teherane. Beveik dvejus metus jis dirbo pas Y. Johansson, šiai einant eurokomisarės, atsakingos už migracijos ir vidaus reikalų klausimus, pareigas.

„Jis labai šviesus, šiltas ir puikus žmogus, su kuriuo gera dirbti. Ir, žinoma, kai glaudžiai bendradarbiaujate, tampate ir draugais“, – teigė ji. 

2021-ųjų rugsėjį J. Floderusas perėjo dirbti į į Europos išorės veiksmų tarnybą, ES užsienio diplomatijos padalinį, ir tapo ES delegacijos Afganistane programų pareigūnu Briuselyje.

Praėjusių metų liepą Iranas paskelbė suėmęs šnipinėjimu įtariamą vyrą. Apie tai paskelbta praėjus dviem savaitėms po to, kai Švedijoje kalėjimo iki gyvos galvos bausme buvo nuteistas Irano pilietis, prisidėjęs prie 1988 metų Irano režimo įvykdytų masinių egzekucijų tūkstančiams oponentų.

Keletas vyriausybių, žmogaus teisių grupių ir Irane laikomų užsienio pasų turėtojų šeimos teigia, kad Teheranas vadovaujasi įkaitų diplomatijos taktika, siekdamas iš kitų šalių išsireikalauti tam tikrų lengvatų.

J. Floderuso šeima nurodė, kad kalėjime jis yra laikomas itin prastomis sąlygomis. Anot jų, kameroje nuolat dega šviesa, jis negauna tinkamo maisto, jam neleidžiama išeiti į lauką, jam nesuteikiama medicininė apžiūra.

Sekmadienį jie nurodė, kad praėjusį mėnesį per retą vaizdo skambutį J. Floderusas prašė dėti daugiau pastangų, kad jis būtų paleistas. 

ES nebuvo oficialiai patvirtinusi, kad Teheranas sulaikė vieną iš jos diplomatų, kol šio mėnesio pradžioje apie tai nepranešė laikraštis „The New York Times“.

Kiek anksčiau Bendrija nurodė, kad buvo sulaikytas švedas, tačiau nepaminėjo jo užimamų pareigų ES.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Švedijos vyriausybė, remiama Briuselio, vadovauja pastangoms išlaisvinti diplomatą. 

Anot Y. Johansson, jos susirūpinimas dėl J. Floderuso yra nereikšmingas, lyginant su kasdieniais jo šeimos ir artimųjų rūpesčiais.

Švedija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, po itin įtemptų ES vidaus reikalų ministrų derybų Liuksemburge paskelbė apie pasiektą pažangą.

Susitarimas, kuriam reikėjo daugumos šalių, sudarančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, pasiektas po ne vienus metus trukusių ginčų dėl prieglobsčio politikos klausimų.

„Tai nelengvi sprendimai visiems, sėdintiems prie šio stalo, tačiau tai istoriniai sprendimai“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Susitikimo metu pateiktame pasiūlyme raginama ES šalims teikti privalomą pagalbą, tačiau numatoma galimybė tai daryti vienu iš dviejų būdų.

Pirmenybė teikiama tam, kad ES šalys pasidalytų prieglobsčio prašytojų priėmimu ir priimtų didelę dalį prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į bloko pakraščio šalis, daugiausia į Graikiją ir Italiją.

Pirmajame susitarimo tekste teigiama, kad atsisakiusios tai padaryti šalys turės sumokėti po 20 000 eurų už kiekvieną asmenį juos priėmusiai šaliai.

Preliminarus 27 ES narių susitarimas atveria kelią deryboms su Europos Parlamentu dėl teisės aktų, kurie galėtų būti priimti iki kitų metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Po pertraukos, kurią nulėmė COVID-19 pandemijos metu taikyti apribojimai keliauti, daugėjant prieglobsčio prašytojų, ši sudėtinga reforma tapo viena iš svarbiausių bloko darbotvarkės temų.

Solidarumo pusiausvyra

2020 metais Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto, grindžiamo kvotų sistema.

Šis planas buvo nutrauktas po to, kai Vengrija, Lenkija ir kitos valstybės, prieštaravusios bet kokiam reikalavimui priimti migrantus, atsisakė jį įgyvendinti.

Švedija, kuri iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, pateikė du kompromisinius tekstus. Viename iš jų raginama, kad visos valstybės narės laikytųsi principo „priimk arba sumokėk“, o kitame – kalbama apie prieglobsčio procedūras prie ES išorės sienų.

Antrajame tekste numatyta, kad valstybės narės privalo prie sienų taikyti pagreitintas procedūras atvykėliams iš šalių, kurios laikomos saugiomis, kad būtų palengvintas jų grįžimas.

„[Tai] du pagrindiniai ES prieglobsčio sistemos reformos ramsčiai, svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedija.

Pabėgėliams padedanti labdaros organizacija „Oxfam“ kritiškai įvertino šių derybų kryptį, kadangi ES šalys imasi griežtesnių priemonių sustabdyti prieglobsčio prašytojus.

Prieš galutines derybas organizacija atkreipė dėmesį į tai, kad šiais sprendimais vis tiek nebus pašalinti nuolatiniai ES prieglobsčio sistemos trūkumai.

„Vietoje to jie rodo, kad ES nori apsaugoti Europą nuo prieglobsčio prašytojų“, – teigė „Oxfam“.

Eurokomisarė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, aptars migracijos, saugumo, kovos su dezinformacija klausimus.

Taip pat numatytas Y. Johansson pokalbis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Ketvirtadienį eurokomisarei prezidentas G. Nausėda įteiks ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.

Šiuo Lietuvos valstybės apdovanojimu įvertintas Y. Johansson indėlis sprendžiant neteisėtos migracijos krizę.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Y. Johansson buvo viena pirmųjų ES pareigūnių 2021 metų vasarą atvykusių į Lietuvą įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson) taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Dėl tokių priemonių buvo nuspręsta dar iki pirmadienio, kuomet Rusija surengė masinį apšaudymą, smogusi daugybei civilių objektų Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose ir privertusi ukrainiečius ieškoti prieglobsčio.

Y. Johansson žurnalistams sakė, kad 4,2 milijono ukrainiečių šiuo metu turi laikinosios apsaugos statusą pagal ES sistemą, kuri jiems suteikia teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje ir sulaukti būsto bei mokymosi pagalbos.

Programa, kurią ES pirmą kartą aktyvavo kovo 4 dieną – po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą – iš pradžių buvo numatyta metams, t. y., iki kitų metų kovo, bet buvo numatyta ir galimybė ją atnaujinti.

Tačiau dabar Y. Johansson paskelbė, kad programa „bus įgyvendinama bent iki 2024 metų kovo“.

Ji taip pat paaiškino, kad programoje numatyta taisyklė, pagal kurią laikinosios apsaugos statusas nustoja galioti, kai šia programa pasinaudojęs asmuo grįžta į savo šalį, buvo pakeista.

„Nuspręsta, kad nebėra būtina išsiregistruoti grįžtant atgal – galima pasilikti laikinąją apsaugą, gautą valstybėje narėje, – sakė ji. – Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti, tai pranešti savo priimančiosios šalies nacionalinėms arba vietos valdžios institucijoms, kad grįžtate į Ukrainą.“

Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Toks žingsnis žengtas tūkstančiams žmonių pabėgus iš Rusijos, daugiausia į ES nepriklausančias kaimynines šalis, jiems bandant išvengti dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje, apie kurią anksčiau šį mėnesį paskelbė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su šaukimo į Rusijos kariuomenę vengiančiais asmenimis, išsiskyrė: rytinės bloko narės, besiribojančios su Rusija, laikosi griežtos pozicijos, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo rusams galimą prieglobstį.

Europos Komisijos pateiktose atnaujintose gairėse numatyta, kad trumpalaikių Šengeno vizų prašantys rusai bus tikrinami daug griežčiau, o jų paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau.

Europos sienų apsaugos pareigūnai taip pat turėtų daugiau galimybių iš naujo įvertinti jau išduotas vizas ir, esant būtinybei, jas panaikinti.

Pakeitimai pristatyti po to, kai su Rusija besiribojančios ES valstybės narės paragino visiškai uždrausti vizų rusams išdavimą.

Suomija nuo penktadienio uždarė savo sieną rusams, turintiems Šengeno vizas. Pastarosios paprastai išduodamos keliaujantiesiems turizmo tikslais ir leidžia iki trijų mėnesių būti bet kurioje iš 26 šalių, priklausančių bevizei Šengeno erdvei.

Atnaujintose gairėse daugiausia dėmesio skiriama „grėsmei mūsų saugumui“, Rusijai eskaluojant karo veiksmus Ukrainoje, kurią tvirtai remia Europos Sąjunga, žurnalistams sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

„Grėsmė saugumui yra reali. ES gins save ir savo piliečius“, – sakė ji.

Ji pažymėjo, kad Bendrija jau sustabdė 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą ir nustojo išdavinėti vizas Rusijos pareigūnams ir asmenims, kurie, kaip manoma, yra susiję su Kremliaus karu Ukrainoje.

Gairėse teigiama, kad rusai, norintys gauti Šengeno vizą, turi pateikti prašymą šalyje, kurioje gyvena (dažniausiai Rusijoje), o ne kur nors kitur.

Jie taip pat privalės įrodyti turį neatidėliotiną kelionės priežastį, nes priešingu atveju ES konsulatuose, kurie turi mažiau išteklių reikalams dėl vizų tvarkyti, jų prašymams bus teikiama mažesnė pirmenybė.

Dokumentai, įrodantys, kad jie išvyks iš Šengeno erdvės nepasibaigus trijų mėnesių terminui, bus kruopščiai tikrinami.

Be to, nebus priimamas Rusijos draudikų išduotas privalomasis kelionės medicininis draudimas – tai sudėtingas kriterijus rusams, kuriems iš esmės užkirsta prieiga prie Vakarų rinkų.

Y. Johansson pabrėžė, kad vis dėlto esama išimčių keliaujantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų.

Taip būtų palengvintas vizų išdavimas nepriklausomiems Rusijos žurnalistams, disidentams, moksleiviams, studentams ir mokslininkams, kurie galėtų prašyti vizų ne savo gyvenamojoje šalyje, jei atitinka keliamus reikalavimus.

ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Antradienį už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson) pristatė siūlomą naują režimą ir tikimasi, kad jau artimiausiomis dienomis jam pritars bloko narės.

Rusai, prašantys išduoti Šengeno erdvės – 22 ES narių ir Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino – vizas, dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį.

Standartinė prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė bus pailginta nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas truks iki 45 dienų. Bus sugriežtintos daugkartinėms vizoms taikomos taisyklės.

Prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys taip pat turės pateikti daugiau dokumentų – pagal visą patvirtinamųjų dokumentų sąrašą – ir nebegalės naudotis supaprastintu sąrašu, įtrauktu į susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo.

Europos Komisija taip pat pasiūlys ES šalims nepripažinti Rusijos pasų, išduotų okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva bando aneksuoti.

„Rusai neturėtų turėti galimybės lengvai patekti į Europos Sąjungą, o keliavimas į ES kaip turistui nėra žmogaus teisė“, – sakė Y. Johansson ir pažadėjo griežtesnes saugumo patikras.

„Rusija toliau pažeidžia tarptautinę teisę vykdydama neteisėtus karinius veiksmus, nusikaltimus prieš ukrainiečius ir kenkdama saugumui bei stabilumui Europoje ir visame pasaulyje“, – sakė ji.

„Šiandienos pasiūlymas rodo tvirtą ir vieningą ES atsaką. Netrukus pateiksime papildomų gairių, kad užtikrintume griežtesnį Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir sienos kirtimo tikrinimą, nepamiršdami Rusijos disidentų ir pilietinės visuomenės atstovų“, – pažymėjo Y. Johansson.

Praėjusią savaitę Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad ES sprendimas apsunkins rusų keliautojų gyvenimą, ir pareiškė: „Dar vienas juokingas besitęsiančio absurdo sprendimas.“

Kai kurios sieną su Rusija turinčios ES šalys – Suomija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija – jau pradėjo griežtinti patikrinimus prie sienų ir ragino išvis uždrausti išduoti vizas rusams.

Tačiau Prancūzija ir Vokietija įrodinėjo, kad tolesni privačių Rusijos piliečių ir demokratinių visuomenių kontaktai Rūta Androšiūnaitėbūtų naudingi, o ES ministrai kaip kompromisą priėmė susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo sustabdymą.