Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas laidoje pristatys, kaip atrodys skelbiama talonų sistema. S. Malinauskas kalbės, kad „vaučeriai“ bus prieinami visiems, ne tik socialiai remtiniems. Premjero patarėjas sako, kad nuo sausio mėnesio bus sukurta sistema, kad produkciją galėtume pirkti ir iš ūkininkų, kurie prekiauja ne tik parduotuvėse, bet ir turguose bei kitose prekybos vietose.

S. Malinauskas laidoje pasakos, kad tokia sistema yra įvedinėjama Japonijoje, Italijoje, Belgijoje.

Viename iš didžiųjų prekybos centrų dirbanti Danguolė laidoje pasakos, kad jos atlyginimas per mėnesį siekia vos 250 eurų, todėl maisto kuponai jai reikštų labai daug. Moteris sakys, kad ji turi tris vaikus, du iš jų – nepilnamečiai, o gyventi beveik nėra iš ko, todėl bet kokia valstybės pagalba – sveikintina.

Seimo narys Naglis Puteikis laidoje sakys, kad maisto talonai padės vargstantiems. Politikas teigia, kad tai puiki iniciatyva paspausti prekybos centrus bei tai padėtų smulkiesiems verslininkams ir ūkininkams, o kartu būtų naudinga ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

N. Puteikis kalbės, kad tai yra pirma tokia iniciatyva, kai valdžia atsisuko į smulkųjį verslą ir stengiasi, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į Lenkiją įsigyti pigesnių produktų.

Žmonės kuponus galėtų įsigyti už aštuonis eurus ir tam tikrose prekybos vietose su jais nusipirkti maisto produktų už 10 eurų ir taip gauti 20 proc. nuolaidą. O ją suteikusiam prekybininkui mėnesio gale būtų kompensuojama iš biudžeto. Ketinama per mėnesį leisti įsigyti ribotą kuponų skaičių. Jau žinoma, kad už juos būtų galima pirkti tik šalies ūkininkų produkciją: mėsą, pieno produktus, daržoves, vaisius. Tiesa, nedaug kur yra tokių prekybos vietų.

Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad maisto kuponai nėra išeitis. Ekonomistė laidoje pasakos, kad pastaruosius du dešimtmečius pajamos Lietuvoje sparčiausiai augo mažiausiai uždirbantiems. L. Galdikienė sakys, kad nuo 2008-ųjų darbo užmokestis mūsų šalyje didėjo daugiau kaip 40 proc. Be to, žmonės, didėjant atlyginimams, daugiau pinigų skiria paslaugoms, drabužiams ir kitoms prekėms. Moteris sakys, kad tokia praktika nepasiteisina.

Visą laidą apie Vyriausybės planuojamas naujoves žiūrėkite šią ketvirtadienio pavakarę laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min. per LNK. Vedėjas – Viktoras Jakovlevas.

Aivaras pasakos prieš 10 metų pradėjęs lankytis svingerių vakarėliuose. Viskas prasideda nuo naršymo internete – virtualioje erdvėje žmonės susipažįsta, vėliau susitinka kavos ir tuomet surengia svingerių vakarėlį. Anot laidos dalyvio, vakarėliams visi susimesdavo ir išsinuomodavo sodybą su pirtele.

Aivaras teigia vakarėliuose dalyvaudavęs tik su padoriais žmonėmis, nes yra prisižiūrėjęs vaizdo klipų, kuriuose tokie vakarėliai būdavo ypač nepadorūs. Ir nors Aivaras sako, kad yra turėjęs šimtus moterų, tačiau savo merginai būna ištikimas.

Laidoje dalyvausianti Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė teigia, kad visuomenėje nebėra vertybių – visi per daug laisvai žiūri į seksą. Anot moters, jai yra baisu, kad žmonės nebebijo nei hepatito B, nei hepatito C, kurie ypač pavojingi.

Asmeninio tobulėjimo ir santykių ekspertas Darius Ražauskas teigia, kad šiandien labai paplitusi virtuali neištikimybė, kai vyrai įvairiuose socialiniuose tinkluose dalina pagyrimus moterims ir panašiai. Anot Dariaus, tai yra tiesioginė neištikimybė.

Darius teigia, kad kuo vyras mažiau emociškai brandus, tuo jį labiau veikia aplinkos dirgikliai ir tuo labiau jis linkęs į neištikimybę. Anot jo, didžiausia jaunų vyrų problema – kad jų niekas nemokė, kaip jiems mintyse kontroliuoti savo geidulius.

Laidoje dalyvausianti Rasa pasakos, kad ji mėgdavo eiti į pasimatymus, tačiau pamatė, kad nėra su kuo susitikti – visi vyrai arba baisūs, arba vedę. Anot merginos, ji savo aplinkoje beveik nepažįsta žmonių, kurie yra ištikimi, kadangi vyrai nori atsitiktinių santykių, o žmona jiems – tik namų šeimininkė ir vaikų motina.

Dauguma galvoja, kad po kilusio visuotinio susidomėjimo Emai reikia psichologų pagalbos: neva ji negali išeiti iš namų ir paniro į depresiją.

Ema nuramina visus. „Mano gyvenimas nepasikeitė. Laikausi puikiai. Buvau blokavusi savo feisbuko paskyrą, nes buvo toks žinučių srautas, kad žudė mano telefoną. Draugai papasakoja apie negražius komentarus. Pati ji jų neskaitau. O kam? Kažkieno nuomonė - tik jų nuomonė. Laiko švaistymas. O jei jie nori, tegu komentuoja. Kuo daugiau populiarumo, tuo geriau“.

Po laidos atslūgus komentarų bangai, prabilo ir „Yra, kaip yra“ vedėja Asta Stašaitytė. „Turiu patarimą Emai: išlaukti, kol nurims aistros ir pačiai atidžiai pažiūrėti laidą, nes ten daug labai geranoriškų patarimų jai“, - sako Asta.

„Be abejonės, Ema - įdomi pašnekovė. - pripažįsta Asta. - Pokalbis su ja pavyko dėl to, nes visi nuoširdžiai ja domėjosi, kiekviena Emos pasakyta mintis buvo nuoširdi ir labai atvira. Bet man skaudu, kad buvo tokių, kurie po laidos užgauliai aptarinėjo Emą ir jos išvaizdą, rodydami žemą kultūros lygį. Deja, lietuviai linkę teisti ir vertinti žmones pagal standartus. Jei žmogus gyvena ne taip, kaip visi, neišvengiamai bus trypiamas, kritikuojamas. Ema sako, ką galvoja, ji daro tai drąsiai, nevyniodama. Natūralu, kad dėl to sulaukė tokio dėmesio.“

Lietuviams A. Stašaitytė linkėtų daugiau tolerancijos. „Bet, be abejonės, tai visiškai nereiškia, kad mūsų laida toleruoja alkoholio vartojimą ar mano, kad savo draugą galima vadinti vergu. Bet čia jau kita tema“.

Būdama vos penkiolikos metų, Diana pirmą kartą pabandė narkotikus – parūkė heroino. Tuo metu ji gyveno su savo vaikinu, kuris vėliau atsidūrė kalėjime. Mergina mylimojo laukė gyvendama tabore, kur nuolatos vartojo narkotikus, o vėliau prostitute pradėjo dirbti stotyje. Pirmąsyk už pinigus parsidavė būdama septyniolikos.

Mergina šio antradienio pavakarę 17.35 val. laidoje „Yra, kaip yra“ atskleis, kad dirbant tokį darbą per dieną galima uždirbti ir 400 eurų. Dianai yra tekę teikti eskorto paslaugas Anglijoje, kur kiekvieną dieną už darbą gaudavo 400 svarų.

Prostitute dirbančios merginos sugyventinis Darius kalbės, kad prostitucija turi būti legalizuota, kadangi visiems vyrams reikia nešvankybių – kad moterys juos paplaktų, pamuštų ar įgyvendintų kitas jų svajones. Tik tuomet vyras bus laimingas ir patenkintas savo gyvenimu.

Diana su Dariumi susipažino kiek netikėtai. Vyras grįžęs iš Anglijos stotyje „susipažino“ su Diana. Merginai vyras sumokėjo 100 litų už naktį. Darius sako, kad tai buvo be galo smagi naktis, todėl jis merginą akimirksniu įsimylėjo.

Kitas laidos dalyvis – verslininkas Vitalijus. Vyras sako, kad jeigu būtų viešnamiai, viskas būtų paprasčiau, o ir merginomis būtų rūpinamasi labiau – jos nuolatos būtų prižiūrimos gydytojų. Be to, vyras sako, kad viešnamiuose galėtų vykti „sekso pamokėlės“, kur būtų mokoma apie meilės žaidimus.

Jei patys tokie nesate, tikrai turite tokių draugų, kurie visada visur vėluoja. Mokykloje į klasę jie visada įžengdavo po skambučio, į susitikimus vėluoja bent 15 minučių, o pražiopsotų traukinių ar net skrydžių jie jau nebeskaičiuoja. Jiems nepatinka matyti nusivylusių žmonių veidus ar patekti į bėdą dėl vėlavimo į darbą, tačiau jie nieko negali padaryti ir vis tiek vėluoja. Kai kurie netgi spėlioja, kad tai – įgimta kai kurių žmonių problema, tačiau iš tikrųjų viską gali ištaisyti geras laiko planavimas.

Laiko planavimo ekspertė Laura Vanderkam dažnai patarinėja verslininkams ir jauniems darbuotojams, kuriems labai sunku nevėluoti. Ji yra įsitikinusi, kad punktualus gali būti kiekvienas, jei tik atpažins savo klaidas ir bus pasiryžęs jas ištaisyti. Štai pagrindinės 4 laiko planavimo klaidos, kurias L. Vanderkam išskiria.

1. Jūs nežinote, kiek užtrunka pasiruošimas

Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes <...>. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.

Greitai atsakykite, kiek laiko užtrunka jūsų kasdienė rytmetinė rutina? Atsakykite tiksliai – 25, 30, 37 minutes? Daugelis žmonių atsakymą suras, tačiau vargu, ar dabartinis jų spėjimas bus susijęs su realybe.

Jei kartą jums pavyko susikaupti ir iš namų išeiti 20 minučių po atsikėlimo iš lovos, tikėtina, kad kitą kartą šį laiką jau laikysite standartu. Jei esate linkę vėluoti, kiekviena laisvo laiko minutė jums virsta 10 minučių atsipalaidavimu.

Kaip tai ištaisyti? Žinokite, kiek iš tikrųjų užtrunkate pasiruošdami išeiti: kiek laiko pusryčiaujate, kai valgote kiaušinienę, o kiek, kai sausus pusryčius, kiek laiko užtrunkate duše, kiek laiko reikia, kad persirengtumėte, jei pastebėsite, kad lauke lyja? Laiką planuoti kur kas lengviau, jei žinote, kiek jo jums iš tikrųjų reikia. Ir savo rekordų nelaikykite standartu – tai veikiau atsitiktinumas.

2. Jūs per daug optimistiški

Aišku, optimizmas gyvenime yra gerai, bet tik ne planuojant darbo dieną. Dažnai prisiimame per daug darbų manydami, kad viską tikrai suspėsime ir save nuteikinėjame, kad su gera nuotaika ir pozityviu požiūriu viskas įmanoma. Tačiau tokie pažadai sau išsipildo retai. Jūs esate toks produktyvus, koks esate, ir tai turite vertinti realistiškai. Jei įprastai kokiai užduočiai skiriate 2 valandas, nemanykite, kad galite ją atlikti per vieną.

Kaip tai ištaisyti? Būkite šiek tiek pesimistiškesni. Tikriausiai skamba kaip žiaurus patarimas, tačiau visada geriau būti pasiruošusiam viskam, kas blogiausio gali įvykti. Galbūt kelyje bus dideli kamščiai, galbūt prieš važiuojant į darbą teks kažkur užsukti, o gal dar kas nors nutiks. Pastebėjote, kad kai kurie žmonės niekada nevėluoja? Tai būtent todėl, kad jie yra pasiruošę ir nenumatytai gaišačiai.

3. Neužbaigiate darbo laiku

Ar būna taip, kad į vieną susitikimą vėluojate todėl, kad laiku neužbaigėte kito? Taip nutinka daugeliui labai užimtų žmonių, nes tiesiog pakilti ir išeiti yra labai nemalonu. Tačiau, jei norite nevėluoti, turite žinoti, kada reikia užbaigti vieną darbą ir imtis kito.

Kaip tai ištaisyti? Nustokite pataikauti kitiems. Nesvarbu, kad pašnekovui tai nepatiks – jei turite kitų planų, jums reikia išeiti laiku. Padeda ir laikmačio nustatymas.

4. Negalvojate apie pasekmes

Dažnai žmonės vėluoja manydami, kad 5 minutės šen ar ten nieko nepakeis, ypač kalbant apie susitikimus. Tačiau vėluodami tik parodote, kad jums jūsų laikas yra svarbesnis už tų žmonių, kurie atėjo laiku. Taip stipriai kenkiate savo įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais ir prarandate nemažai pinigų.

Būna atvejų, kuomet kita pusė negali prie jūsų prisitaikyti – skrydžiai, gydytojo priėmimas ir pan. Jei pavėluosite, žinote, kad prarasite dar daugiau pinigų ir laiko. Taip reikėtų galvoti apie kiekvieną susitikimą, kiekvieną darbo dieną ar net pasimatymą su draugais.

Kaip tai ištaisyti? Turite išsiugdyti empatijos jausmą. Kaip jaustumėtės, jei jums tektų laukti žmogaus, kuris ir inicijavo susitikimą? Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes ir prisiminkite, kad jos gali būti net ir labai neigiamos, net jei to iš karto ir nepastebėsite. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.

Vyras kreipėsi į Kultūros ministeriją su siūlymu performuoti „Eurovizijos“ atrankos komisiją. Juozas teigia, kad reikia sukurti „Facebooko“ puslapį, kuriame visi norintieji būti komisijos nariais turėtų surašyti savo spėjimus, po Ukrainoje vyksiančios „Eurovizijos“ visi balsai būtų susumuoti, o teisingiausiai spėję galėtų tapti komisijos nariais.

Juozas teigia, kad gal tai ir nėra pats geriausias siūlymas, bet kol kas geresnių niekas nėra pateikęs.

Laidoje dalyvausiant dainininkė Paula pasakos, kad nuo pat mažens svajojo būti atlikėja. Šiais metais mergina su daina „Let U Go“ dalyvavo nacionalinės atrankos finale. Ir nors Paula nelaimėjo, tačiau mergina jaučiasi nuostabiai, kadangi jos pasirodymas buvo stipriausias.

Šiuo metu Paula mokosi dešimtoje klasėje bei teigia, kad mokytojai buvo supratingi ir leisdavo pamokas atsiskaityti vėliau, jog mergina galėtų susiderinti repeticijas, mat jos kartais vykdavo net ir naktimis.

Po „Eurovizijos“ atrankos Paula susilaukė didelio dėmesio – jos dainą peržiūrėjo virš 70 tūkst. užsieniečių, o „Eurovizijos“ fanų tinklaraščiuose buvo teigiama, kad Paula – geriausia Lietuvos atstovė.

Tačiau atlikėja Valerija Iljinaitė teigs, kad Paulos įvaizdis – netinkamas, kadangi vos šešiolikos sulaukusi mergina negali „staipytis“ scenoje su tokiais rūbais. Pati Valerija iš nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos iškrito prieš pat finalą.