Dabartinės Lenkijos teritorijoje Griunvalde vyko Žalgirio mūšio inscenizacija. Kovos lauke, kaip ir prieš 604 metus, vokiečių kryžiuočių ordiną sutriuškino Lietuvos ir Lenkijos jungtinės karinės pajėgos. Jungtinę kariuomenę į mūšį prieš kryžiuočius vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislavas Jogaila.
„Lietuviai, karžygiai, riteriai. Kaip ir prieš 604 metus vėl išeiname į pergalingą mūšį. Tik šįkart, ačiū Dievui, ne į kruviną, Bet labai simbolinį. Žalgiris – mūsų istorijos dalis, tapatybės pamatas. Ir kad jis nebūtų perrašinėjimas, mes turime čia atvykti kasmet. Ir čia – viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur plazda trispalvė. Šlovė didvyriams!“ – inscenizacijoje sakė Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjas Donatas Mazurkevičius.
Lietuvos valdovą Vytautą Didįjį į istorinį Žalgirio mūšio lauką lydi Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų.
Inscenizuotame mūšyje Lietuvos kariai kausis Lietuvos ir Lenkijos jungtinės kariuomenės gretose kaip LDK kariai.
„Man rekonstrukcija – didelė garbė. Nuo pat mažens svajojau kuo nors panašaus užsiimti. Tai yra didžiausias Lietuvos mūšis, visai įdomu surasti draugų, bendraminčių, pabūti istorijos dalimi“, – įspūdžiais su LRT televizija dalijosi mūšio dalyvis iš Lietuvos Domininkas Karpavičius.
Mūšio inscenizacijoje – daugiau nei tūkstantis viduramžių riterių iš dešimties šalių, prieš 604 metus šiame Griunvaldo lauke kovėsi daugiau nei 50 tūkst. karių. Mūšis truko 10 valandų. Lietuvos ir Lenkijos jungtinė kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną ir sustabdė 200 metų trukusią jo agresiją į Rytus. Tai buvo svarbi pergalė.
Teutonų ordinui mūšyje talkino vengrai, austrai, prancūzai anglai, olandai. Ordinas turėjo ir sunkiosios artilerijos, o dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų – tik vėzdus. Lietuvos-Lenkijos kariuomenei padėjo čekai, moldavai, totoriai ir patyrę Smolensko pulkai. Mūšis, ne vieno istoriko teigimu, buvo laimėtas gudrumu. Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo atsitraukimo taktika, perimta iš totorių išardžius priešų eiles ir juos sutriuškinanti, pasiteisino. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti LDK žemes.
„Mūšis labai svarbus. Auganti jaunoji karta susipažįsta su istorija. Nes Ukrainoje LDK istorija mažai žinoma. Tai svarbus, vienijantis tautas mūšis“, – teigė mūšio dalyvis iš Ukrainos Vitalijus Federninas.
Žalgirio mūšio inscenizacija rengiama 16 kartą. Skaičiuojama, kad viduramžių stovyklą Griunvaldo lauke (o jo plotas 50 hektarų), riterių turnyrus ir patį mūšį šiemet stebėjo apie 50 tūkst. žiūrovų.
