Alternatyvaus kuro analizė

Gaisrų prevencija ir apsauga užsiimanti Europos priešgaisrinės apsaugos asociacijų konferencija (CFPA-Europe) paskelbė aktualią medžiagą apie alternatyvaus kuro diegimo jūrų uostuose ir laivuose pavojus.

Europos priešgaisrinės apsaugos asociacija pagal projektą „SafeSBU“ atliko išsamią alternatyvaus kuro diegimo uostuose analizę. Koncentruotasi į tris pagrindinius su alternatyviu kuru susijusius veiklos momentus uostuose.

Jei vienas ar kitas uostas nuspręs diegti kokį nors alternatyvų kurą, jis susidurs su trimis pagrindinėmis problemomis: kuro saugojimu iki užpildant jį į laivą, laivo užpildymu arba bunkeravimu, kuro naudojimo laivuose ar kituose įrenginiuose procesu.

Alternatyvaus kuro diegimo uostuose sistemos tyrėjai akcentavo tai, kad ypač svarbu, jog būtų naudojamos ne tik patikimos alternatyvaus kuro užpildymo sistemos, bet ir su jomis dirbtų gerai apmokyti žmonės.

Specifinės problemos Klaipėdoje

Yra nemažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje, kur įdiegiamos pigiausios kinų alternatyvaus kuro sistemos ir jas naudojant įvyksta įvairiausių trukdžių.

Lietuvoje dar nėra amoniako, vandenilio ar metanolio degalinių. Alternatyviais degalais dar vis laikomas užpildymas suspaustomis ar suskystintosiomis dujomis.

Toks laivų užpildymas gali būti naudojamas ir Klaipėdos uoste. Kol kas tai daroma itin retai, nors Klaipėdoje ir yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Yra kelios priežastys – dujomis varomi laivai į Klaipėdos uostą užsuka itin retai. Jei laivas ir norėtų užsipildyti dujomis, greičiausiai tai būtų daroma atvežus dujas specialiomis sunkvežimių cisternomis. Klaipėdos uostas neturi specialaus laivų užpildymo dujomis plaukiojančio įrenginio. Specialus dujų bunkeravimo laivas yra nuomojamas. Jis atplaukia užsakius iš anksto.

Yra nemažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje, kur įdiegiamos pigiausios kinų alternatyvaus kuro sistemos ir jas naudojant įvyksta įvairių trukdžių.

Dėl laivų bunkeravimo Klaipėdos uoste kyla ir specifinė problema. Perpilant dujas iš dujovežio į dujų priėmimo laivą „Independence“, po to iš jo į bunkeravimo laivą, o iš jo į dujomis varomą laivą, prarandama 10–15 laipsnių dujų temperatūra. Suskystintųjų gamtinių dujų temperatūra krenta nuo maždaug minus 160 laipsnių iki minus 150. Suskystintosios dujos pasidaro aktyvesnės, kyla jų spaudimas, jas sunkiau „suvaryti“ į talpyklas.

Dėl šios priežasties suskystintąsias gamtines dujas naudojančios automobilių degalinės, pramonės bendrovės vengia dujų iš Klaipėdos SGD, jos į Lietuvą dažniausiai specialiomis sunkvežimių cisternomis atvežamos iš Suomijos arba Lenkijos stacionarių terminalų ar požeminių dujų saugyklų.

Silpnumą parodo gaisrai

Europos priešgaisrinės apsaugos asociacijų atstovai „SafeSBU“ pristatyme akcentuoja, kad su įvairiomis netikėto pobūdžio problemomis susidurs ir alternatyvius degalus diegiantys uostai.

Išskiriama ir tokia problema, kad jei uostuose bus diegiamos iš karto kelios skirtingos aprūpinimo alternatyviu kuru sistemos, iškils aukštos klasės specialistų stygius.

Akcentuota, kad daroma klaida, kai iš karto „stumiami“ įvairiausi alternatyvūs degalai net neįsitikinus, kokį pavojų aplinkai, uostams, patiems laivams jie gali sukelti, kokie įmanomi netikėtumai, apie kuriuos gal netgi nebuvo pagalvota.

Akcentuojama ir tai, kad bet kokių degalų tiekėjai, įskaitant ir uostus, dirba pagal skirtingus saugos reglamentus. Jūroje ir laivuose galioja Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sukurta ir įdiegta saugos sistema. Joje kol kas nėra arba beveik nėra jokių reglamentų dėl alternatyvaus kuro laivuose.

Tai gali reikšti, kad laivų įgulos dar visiškai neparuoštos laivuose dirbti su alternatyviu kuru. Pastebėta, kad skirtingo kuro kaupimas ir naudojimas laivuose gaisro atveju sukelia skirtingą reakciją.

Kaip pavyzdys yra elektros baterijos tiek laivuose, tiek automobiliuose. Kai jos buvo kuriamos, net minties nebuvo, kad įsiliepsnojusios baterijos, netgi palyginti nedidelės, esančios lengvuosiuose automobiliuose, išskirs gerokai daugiau šilumos ir bus itin sunkiai gesinamos. Todėl nieko nuostabaus, kad kai kurios jūrų keltų bendrovės nenori, kad į jų laivus būtų įvaromi elektromobiliai.

Pastebėta ir tai, kad turės praeiti nemažai laiko ir privalės būti įgyta patirties, kaip apsisaugoti nuo pačių netikėčiausių alternatyvaus kuro netikėtų „išdaigų“. Kaip pavyzdys minėta tai, jog kol kas net nežinoma, kas įvyks, jei koks nors įgulos narys laivui naudojant alternatyvų kurą netyčia nuspaus ne tą mygtuką.

Nuo žmogiškojo faktoriaus neįmanoma apsisaugoti, nes vienokia ar kitokia klaida visada gali būti padaryta. Akcentuojama ir tai, kad visada reikėjo nemažai laiko, kol buvo prisitaikyta prie naujo kuro. Didelį rizikos ir išbandymų kelią praėjo naftos ir dujų pramonė, išbandymų kelyje tebėra vėjo jėgainių gamybos ir tobulinimo pramonė.

Anot finansų sektoriaus ekspertų, tvarūs pasirinkimai turi tapti kiekvieno iš mūsų asmeninės darbotvarkės dalimi. Tuomet galima tikėtis sklandaus žaliųjų finansų – tvaraus finansavimo ir finansų paslaugų sistemos, kuri atitinka Europos žaliojo kurso reikalavimus, – įgyvendinimo valstybės ir žemyno mastu.

Europos žaliasis kursas jau įgauna konkrečių strateginių tikslų, kreditavimo kriterijų bei finansų produktų pavidalą, o pats pokytis savo reikšme prilyginamas pramonės revoliucijai. Todėl, anot praktikų, itin svarbu užtikrinti ne tik visų visuomenės grupių įtraukimą į šį vyksmą, bet ir vartotojų švietimą tvarumo ir klimato kaitos klausimais.

Nauda – ne iškart

Anot konferencijos iniciatorės, LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, renginį paskatinusi europinės darbotvarkės dalis – Europos žaliasis kursas – yra istorinės reikšmės ambicija.

„Įsipareigojimas tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu reiškia daugybę iššūkių mums visiems, – akcentavo ekonomistė. – Koks tikrasis jo mastas, visa apimtimi patirsime bent po kelerių metų. Žaliasis kursas atsilieps valstybių politikai, verslo kreditavimo kriterijams, mūsų kasdieniams vartojimo įpročiams įvairiose kasdienėse srityse, netgi dabartinių mokinių profesijos pasirinkimui ir darbo rinkos perspektyvoms.“

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Europos investicijų banko prezidentas dr. Werneris Hoyeris akcentavo, kad perėjimas prie nulinės emisijos, jo deramai nesuvaldžius, gali sukelti poliarizacijos ir visuomenės nelygybės rizikų.

Klimato kaita bus vertinama kaip investicinė rizika, o investuotojams bus svarbu ne tik kokią grąžą jie uždirbs, bet ir kokį poveikį aplinkai turės jų investicijos.

„Pokyčiai privalo nuo pat pradžių būti integruoti, užtikrinant visuomenės sanglaudą bei solidarumą viso proceso metu. Tam reikia aktyvaus palaikymo ir paramos, sudarant žmonėms sąlygas pasinaudoti naujovių atveriamomis galimybėmis bei valdant lūkesčius“, – teigė jis.

Padės ir Europos Sąjunga

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, konferencijoje teigė, kad ilguoju laikotarpiu žalioji pertvarka neabejotinai duos daug naudos Lietuvos ir ES ekonomikai. Tačiau pirmiausia jai prireiks didelių investicijų bei visų rinkos dalyvių, valdžios institucijų iniciatyvos ir pasitikėjimo šia ES kryptimi.

„Europos Komisija yra pasirengusi padėti šalims suteikti finansinių galimybių paspartinti žaliąją pertvarką ir įgyvendinti aplinkai draugiškesnę energetikos, transporto ir kitų sektorių reformą. Gegužės 14 dieną Lietuva oficialiai pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Europos Komisijai, kuriame numatytos reformos ir investicijos, kurių bendra vertė yra apie 2 mlrd. EUR investicijų. Apie 37 proc. šių lėšų bus skirta būtent žaliosioms reformoms įgyvendinti“, – sakė V. Sinkevičius.

Tačiau vien tik ekonomikos reformomis Žaliasis kursas neapsiribos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus akcentavo, kad klimato kaitos mažinimo procesas apims ir technologinius pokyčius, ir socialinių normų transformaciją, net reputacinius aspektus.

Finansų sektorius – pokyčio dalis

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos finansų sektoriaus įmonių atstovai buvo vieningi – ekonomikos žalinimo procesas jau yra įsibėgėjęs ir dabar svarbu keliauti drauge su šia banga, ypač ryškiai stebima versle.

„Bankai užims vieną pagrindinių vaidmenų ekonomikos transformacijos kelionėje ir šis procesas jau yra prasidėjęs. Be to, kad bankai žalumo link perskirstys savo kapitalą, jie taip pat atliks svarbų pagalbininkų vaidmenį konsultuodami verslą, dalindamiesi patirtimi. Tvarūs ir aplinkai draugiški verslai ateityje turės labai didelį konkurencinį pranašumą”, – tvirtino Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė ir paskirtoji SEB banko vadovė.

Pastaruoju metu tampa vis labiau aišku, kad verslo žalinimo banga pakilo į tokį lygį, jog galime arba plaukti su ja, arba būti šios bangos nublokšti, mano „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė.

„Instituciniai ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai vis aktyviau domisi tvariomis investicijomis ir jos pamažu taps standartu. Klimato kaita bus vertinama kaip investicinė rizika, o investuotojams bus svarbu ne tik kokią grąžą jie uždirbs, bet ir kokį poveikį aplinkai turės jų investicijos“, – konferencijoje akcentavo ekspertė.

Sparčiai besivystančio finansų sektoriaus kasdienybėje jau galima rasti analogijų šiuo metu stebimam žalinimo procesui. „Neabejoju, kad palaipsniui visi rinkos dalyviai turės atitikti tam tikrus žalumo kriterijus. Galime šį procesą palyginti su pinigų plovimo prevencijos srities vystymusi, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. – Šiuo metu tiek verslas, tiek fiziniai asmenys jau yra praktiškai susidūrę su pinigų plovimo prevencijos procesais. Vyraujantis supratimas, kam ir kodėl reikalinga, pavyzdžiui, kliento pažinimo anketa, yra daug didesnis negu prieš kelerius metus, kai ši sritis tik formavosi.“

Tai – pirmoji tokia LBA konferencija ir asociacijos inicijuoto šviečiamojo projekto „Žaliasis mėnuo“ dalis. Birželį LBA taip pat rengia pokalbių ciklą su finansinio raštingumo bei verslumo ekspertais ir moksleiviais apie tvarias jauno verslo idėjas.