Atkreipdamas dėmesį į dažnėjančius pažeidimus, jis įregistravo tokį pasiūlymą Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms.
Jei Seimas pritartų T. V. Raskevičiaus pasiūlymui, grėstų nuo 150 iki 600 eurų bauda už Aplinkos ministro tvirtinamų sodmenų kokybės reikalavimų, želdynų įrengimo, veisimo ir sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims tai užtrauktų baudą nuo 300 iki 700 eurų.
Tokias baudas taip pat siūloma numatyti už medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimą, želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, reikalavimų pažeidimą.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte, kurį Seimui teikia Vyriausybė, už šias veikas siūloma numatyti nuo 30 iki 120 eurų siekiančias baudas.
Kalbėdamas apie saugotinų medžių naikinimo atvejus, T. V. Raskevičius pastebi, kad, pvz. 2021 metais fiksuota 15 tokių atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuoti jau 52 atvejai.
Tomas Vytautas Raskevičius (Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.)
Anot Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus, nepaisant gamtiniu ir estetiniu požiūriu padaromos žalos, tokius nusižengimus padarę pažeidėjai baudžiami itin nedidelėmis piniginėmis baudomis ar apskritai gauna tik įspėjimus.
„Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžių kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai neteisėtai pašalino T. Ševčenkos gatvėje augusius medžius – savivaldybės skaičiavimų duomenimis, miesto biologiniam turtui padaryta 117 tūkst. eurų žala, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pažeidėjui skyrė viso labo 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2 tūkst. eurų. Pernai Vilniuje fiksuotas neteisėtas medžio kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė Ceikinių gatvėje augusį ąžuolą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais miestui padaryta 141 tūkst. eurų žala, Aplinkos apsaugos departamentas ąžuolą nukirtusiai įmonei skyrė vos 2889 eurų baudą“, – nurodo pasiūlymo autorius T. V. Raskevičius.
Jo nuomone, tokios švelnios sankcijos skatina dažnėjančius nusižengimus bei nėra efektyvi priemonė siekiant atgrasyti fizinius bei juridinius asmenis nuo želdynų bei medžių ir krūmų naikinimo, žalojimo ir priežiūros reikalavimų nesilaikymo.
