„Manome, kad šie kaltinimai yra nepateisinami ir nepagrįsti“, – pažymėjo ambasadorius Sergejus Nečajevas, turėdamas omeny Vokietijos pareiškimus, kad Maskva liepė nužudyti čečėnų kilmės auką Tornikę K. pernai rugpjūtį.

Nužudytasis, kuris pranešimuose buvo vadinamas vienu iš buvusių čečėnų kovotojų vadų Zelimchanu Changošviliu, kovojo su Rusijos pajėgomis Čečėnijoje. Anksčiau ne kartą buvo mėginama jį nužudyti; grasinimų jis sulaukdavo ir 2016 metais pabėgęs į Vokietiją.

Buvusiam čečėnų vadui buvo šauta dukart į galvą iš arti Berlyno Tyrgarteno parke, esančiame už kelių minučių kelio nuo Vokietijos parlamento ir kanclerio būstinės.

Teisinis įvertinimas

Išvadą, kurios galimus politinius padarinius tarptautiniams santykiams nustelbia koronaviruso pandemija, galima padaryti vertinant oficialų atsakymą į Bundestago deputatės Iren Michalič užklausimą.

Parlamentarei aiškinantis apie 2019 m. Vokietijoje įvykdytus politiškai motyvuotus nusikaltimus, pranešta, kad būta vienos žmogžudystės, kurios esą negalima priskirti ekstremistiniams nusikaltimams.

Analogišką patvirtinimą dėl politiškai motyvuoto Vokietijoje teisėtai gyvenusio asmens nužudymo šalies Vidaus reikalų ministerija pateikė ir dienraščiui "Tagesspiegel". Be to kita ko, oficialiame dokumente nurodoma, kad Vokietijoje smarkiai išaugo politiškai motyvuotų nusikaltimų, taip pat antisemitinių nusikaltimų skaičius.

Aukščiausio lygio tyrimas

Įžūlus nusikaltimas įvykdytas pernai rugpjūčio 23 d. Vokietijos sostinės Moabito rajone. Čečėnų kilmės Gruzijos pilietis buvo nužudytas po to, kai grįždamas iš mečetės ėjo parko keliuku. Žudikas privažiavo dviračiu, šaltakraujiškai iššovė čečėnui į galvą ir nuvažiavo toliau.

Kitaip nei per dar Gruzijoje įvykusį pasikėsinimą 2015-ųjų kovą, šįkart Z.Changošvilis neturėjo jokių šansų išgyventi. Žudikas panaudojo slaptųjų tarnybų itin mėgstamą ginklą – 9 mm kalibro pistoletą "Glock 26" su duslintuvu.

Nusikaltimą bandyta užmaskuoti Rusijos žiniasklaidoje eskaluojant buitinės žmogžudystės versiją. Tačiau Vokietijos kriminalistai pademonstravo savo pranašumą prieš nusikaltėlius. Pasitelkę liudininkų parodymus netrukus tyrėjai identifikavo įtariamąjį – juo pasirodė esąs Rusijos pilietis Vadimas Krasikovas. Jau kitą dieną po nusikaltimo jis buvo sulaikytas.

Vokietijos žvalgybai gavus duomenų apie planus nužudyti tuomet dar tardymo izoliatoriuje laikomą įtariamąjį, jis buvo perkeltas į slaptą kalinimo vietą.

Gruodį, įtariant, kad žmogžudystės užsakovai gali būti susiję su svetimos valstybės specialiosiomis tarnybomis, tyrimą pradėjo Vokietijos federalinė prokuratūra, paprastai neužsiimanti eilinėmis kriminalinėmis bylomis. Vasarį ji sankcionavo Rusijos piliečio areštą.

Tas pats scenarijus

Atskirą tyrimą atlikę "Bellingcat", "The Insider" ir "Der Spiegel" žurnalistai išsiaiškino, kad V.Krasikovas galimai priklauso Rusijos saugumo tarnybos elitiniam daliniui "Vimpel". Savo operaciją V.Krasikovas vykdė mėtydamas pėdas: iš Rusijos į Vokietiją keliavo per Prancūziją ir Lenkiją.

Likus šešioms dienoms iki nusikaltimo naudodamasis 49-erių Rusijos piliečio Vadimo Sokolovo vardu išduotu pasu jis iš Irkutsko per Maskvą atvyko į Paryžiaus Charles de Gaulle'io oro uostą. Rugpjūčio 20 d. iš Prancūzijos žudikas nuskrido į Varšuvą, viename tenykščių viešbučių užsisakė kambarį iki rugpjūčio 26-osios. Tačiau jau 22-ąją išvykęs iš viešbučio į jį nebesugrįžo. Rugpjūčio 23 d. jis atliko kruviną užduotį Berlyne. Tyrėjai daro prielaidą, kad nužudymo ginklą V.Krasikovas gavo Varšuvoje.

Nors Rusijos pasų duomenų bazėse tyrėjams nepavyko rasti nė vieno asmens, kurio duomenys atitiktų nurodytuosius V.Sokolovo pase, pastarojo numeris turėjo akivaizdžių panašumų su dokumentais, kuriais naudojosi pasikėsinimo į Jungtinėje Karalystėje prieglobstį gavusį rusų agentą Sergejų Skripalį vykdytojai.

Kad patektų į Šengeno erdvę, V.Krasikovas panaudojo viza, kurios anketoje buvo nurodyta, kad jis yra Sankt Peterburge dirbantis statybų inžinierius. Tačiau įmonė, kuri buvo įvardyta kaip jo darbovietė, Rusijos komercinių įmonių registre buvo įvardyta kaip reorganizuojama, o jos nurodytas telefono numeris sutapo su Rusijos gynybos ministerijos įmonės numeriu.

Panašios detalės – primityviai falsifikuoti dokumentai, atsitiktinės nuorodos į Rusijos saugumo tarnybai pavaldžias įstaigas – rodo, kad Berlyno nusikaltimą ir išpuolį Solsberyje režisavo tą pačią slaptųjų operacijų kūrimo mokyklą baigę asmenys.

Tyrėjai V.Sokolovu pasivadinusį asmenį sieja ir su 2013 m. birželį Maskvoje įvykdyto vieno Rusijos verslininko nužudymu. Nusikaltimas, kurį tąkart užfiksavo stebėjimo kameros, identiškas Berlyne įvykdytam išpuoliui: prie aukos žudikas privažiavo dviračiu, rusų verslininkas taip pat buvo nušautas į galvą.

Nusikaltimas Berlyne sukėlė Vokietijos ir Rusijos santykių krizę.

Galios demonstravimas

Anot Z.Changošvilio našlės, nujausdamas grėsmę, jos vyras buvo kreipęsis į Berlyno policiją prašydamas suteikti apsaugą, tačiau pareigūnai prašymą ignoravo. Velionio sesers teigimu, Rusijos specialiosios tarnybos jau seniai bandė užverbuoti jos sutuoktinį, kad šis sektų tuomet dar Gruzijoje gyvenusį brolį.

Žmogžudystės Berlyne užsakymas veikiausiai buvo duotas artimiausioje Vladimiro Putino aplinkoje. Kaip vienas iniciatorių įvardijamas ir Kremliui artimas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.

Tikėtinas motyvas – nužudytas Z.Changošvilis kovojo su čečėnų sukilėliais prieš Rusiją, taip pat palaikė Gruziją jos konfliktuose su Maskva.

"Svarbiausia žinia, skirta politinio prieglobsčio prašytojams Vakaruose ir opozicijos atstovams: mes galime jus sugauti net Vokietijoje. Tokia rizikinga politika parodo autokrato panieką Vakarų teisinei valstybei", – tąkart rašė "Tagesspiegel" apžvalgininkas.

Lemiamas sprendimas

Nusikaltimas Berlyne sukėlė Vokietijos ir Rusijos santykių krizę. Pernai gruodžio mėnesį federalinė vyriausybė išsiuntė du Rusijos diplomatus. Atsakant į tai išsiųsti ir du Vokietijos ambasados Maskvoje darbuotojai. Tačiau dar ir šiandien ekspertai negaili kritikos Berlynui, kad šis reagavo pernelyg silpnai ir nepasekė Londono pavyzdžiu.

Nusikaltimas Berlyne įvykdytas dar neatslūgus įtampai po 2018 m. kovą Rusijos agentų įvykdyto išpuolio prieš Didžiojoje Britanijoje gyvenantį buvusį rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Kitaip nei nužudymas Berlyne, pasikėsinimas Solsberyje sukėlė virtinę atsakomųjų veiksmų. Didžioji Britanija, JAV, Vokietija ir dar 25 šalys išsiuntė dalį Rusijos diplomatų. V.Putino režimui skirtos naujos sankcijos sustiprino dėl Krymo okupacijos taikomas atsakomąsias priemones.

Iš dalies audringą reakciją po įvykių Didžiojoje Britanijoje sukėlė ne vien pats pasikėsinimo faktas, bet uždraustų biologinių medžiagų, nuodingojo "Novičiok", panaudojimas. Vis dėlto kriminaliniai nusikaltimai svetimoje teritorijoje niekaip nedera su oficialia Kremliaus retorika ir deklaruojamais gerais ketinimais užsienio valstybių atžvilgiu.

Dėl šios priežasties Vokietijoje neslopsta raginimai labiau paisyti tarptautinio saugumo ekspertų nuomonės ir adekvačiai vertinti žmogžudystę Berlyne.

Anot tarptautinio saugumo eksperto iš Didžiosios Britanijos Marco Galeotti, jei Maskva sulauks panašios tarptautinės reakcijos kiekvieną kartą, kai vykdys tokias operacijas užsienyje, tada šių akcijų kaina taps per didelė. Operaciją Berlyne jis yra pavadinęs išbandymu Vakarams: Maskva norėjusi sužinoti, ar Solsberio byla buvo tik išimtis. Nuo to, kuo baigsis nusikaltimo Berlyne tyrimas, M.Galeotti teigimu, priklausys tolesnė Rusijos taktika.

„Imdamasi atsakomosios priemonės Rusijos pusė nusprendė paskelbti du Vokietijos ambasados Rusijoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Tie asmenys per septynias dienas turės išvykti iš Rusijos.

Rusijos URM tai pareiškė iškvietusi Vokietijos ambasadorių Gezą Andreasą von Geyrą (Gezą Andreasą fon Geirą) ir paskelbusi oficialų protestą dėl „nepagrįsto“ rusų diplomatų išvarymo iš ambasados Berlyne.

Praėjusią savaitę Vokietijos URM išsiuntė tuos diplomatus Rusijos pareigūnams nesureagavus į Berlyno prašymą padėti tirti buvusio Čečėnijos sukilėlių vado nužudymą Berlyno parke.

40 metų Sakartvelo piliečiui Zelimchanui Changošviliui rugpjūčio 23 dieną buvo du kartus iš arti iššauta į galvą viename Berlyno parke. Įtariama, kad žmogžudystę įvykdė vienas rusas, kuris netrukus buvo areštuotas Vokietijos sostinėje.

Vokiečių federaliniai prokurorai perėmė tyrimą nustatę, kad prie Z. Changošvilio nužudymo prisidėjo Rusijos arba Čečėnijos vyriausybė.

Praėjusią savaitę Rusijos URM tvirtino, kad „politizuotas požiūris į tyrimą yra netinkamas“, ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių.

Anksčiau ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos sprendimas išsiųsti iš šalies du vokiečių diplomatus reaguojant į analogišką Berlyno žingsnį yra „nepagrįstas“, ir perspėjo, kad rutuliojantis ginčui gali imtis „tolesnių veiksmų“.

Nužudymas Berlyne buvo lyginamas su pernai Pietų Anglijoje įvykdytu pasikėsinimu nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį, dėl kurio Londonas kaltina Rusijos žvalgybą. Dėl incidento Londono ir Maskvos santykiai smarkiai atšalo.

Įvykiai Solsberyje sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą. Reaguodamos į šį įvykį Vakarų šalys, įskaitant JAV, išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų.

Vokietija reikalauja „bendradarbiauti“

„Skubiai reikia rimto ir nedelsiamo Rusijos pareigūnų bendradarbiavimo“, – sakė Vokietijos URM atstovė, kuri perspėjo, kad „vyriausybė pasilieka teisę imtis tolesnių veiksmų dėl šio reikalo, atsižvelgdama į tyrimą“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vokietijos diplomatų išsiuntimas iš šalies yra „neišvengiama“ atsakomoji priemonė, ir vylėsi, jog tai neigiamai nepaveiks Maskvos ir Berlyno santykių.

D. Peskovas sakė, kad Rusija anksčiau prašė Vokietijos išduoti Z. Changošvilį, ir tvirtino, kad kai kuriose Europos šalyse vis dar glaudžiasi „daug žmonių, dalyvavusių teroro aktuose“ ir nužudymuose neramiame Kaukazo regione.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šią savaitę nužudytąjį pavadino „banditu“ ir „žudiku“ bei taip pat tvirtino, kad Maskva nekart prašė Vokietijos jį išduoti, bet Berlynas esą nesutiko.

Vokietijos teisingumo ministerija trečiadienį nurodė, kad nežino apie jokius Rusijos prašymus dėl Z. Changošvilio ekstradicijos.

V. Putinas pavadino Z. Changošvilį „labai žiauriu ir kruvinu kovotoju“, kuris esą dalyvavo separatistų veikloje ir prisidėjo prie sprogdinimų Maskvos metropolitene.

Rusijos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi padėti Vokietijai tiriant Berlyne įvykdytą nužudymą.

Kanclerė Angela Merkel yra sakiusi, kad Vokietija nusprendė iš šalies išsiųsti rusų diplomatus, „nes nepastebėjome Rusijos paramos mums aiškinantis šį nužudymą“.

Kaip pranešama, įtariamasis važiavo dviračiu, o vėliau liudininkai pastebėjo tą asmenį išmetant savo transporto priemonę ir krepšį su ginklu į upę.

Vokietijos policija taip pat aptiko peruką, kurį tikriausiai buvo užsidėjęs įtariamasis.

Vokiečių policija įtariamą žudiką įvardija kaip Vadimą S., o žurnalistinių tyrimų tinklalapis „Bellingcat“ skelbia, kad įtariamasis yra 54-erių Vadimas Krasikovas, kuris užaugo Kazachstane, kai ši šalis buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, o vėliau persikėlė į Sibirą.

Kai kurie Vokietijos politikai ir žiniasklaida kaltino Maskvą dėl rugpjūčio 23-ąją įvykdyto 40-mečio Sakartvelo piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymo viename Berlyno parke, nors Rusija šiuos kaltinimus griežtai atmeta.

Z. Changošviliui buvo dukart šauta į galvą iš arti, tarsi įvykdant egzekuciją. Įvykio liudininkai pasakojo matę, kaip vyras išmeta į upę akmenų prikrautą krepšį, į kurį buvo įdėtas jo ginklas. Vokietijos policija neilgai trukus suėmė 49 metų Vadimą S. iš Rusijos Čečėnijos respublikos.

„Užsienio reikalų ministerija šiandien paskelbė du Rusijos ambasados Berlyne darbuotojus nepageidaujamais asmenimis“, – rašoma žinybos išplatintame pranešime ir priduriama, kad šie asmenys turi nedelsiant palikti šalį. 

„Nepaisant aukšto rango pareigūnų atkaklių raginimų, Rusijos institucijos tinkamai nebendradarbiavo tiriant nužudymą“, – rašoma URM pareiškime.    

Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad paaiškėjus bylos politiniam pobūdžiui, už žvalgybos bylas atsakingi prokurorai perima iš Berlyno žemės prokuratūros tyrimą dėl Rusijos piliečio Vadimo S.

„Perėmėme bylą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Federalinės prokuratūros atstovas.

„Esama pakankamai faktinių įrodymų teigti, kad nužudymas... buvo įvykdytas Rusijos Federacijos arba Čečėnijos autonominės respublikos valstybinių agentūrų pavedimu“, – nurodė prokuratūra.

Tuo tarpu Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė neatmetantis veidrodinio ir simetriško Rusijos atsako į Berlyno sprendimą išsiųsti du rusų diplomatus. 

„Neatmetu, kad vadovaujantis įprasta diplomatine praktika atsakas gali būti veidrodinis, adekvatus ir simetriškas“, – sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“. 

Anot L. Sluckio, dviejų Rusijos ambasados Vokietijoje darbuotojų išsiuntimas yra „rusofobiškos isterijos aktas“ ir „nedraugiškas Berlyno žingsnis“.   

Žurnalistinių tyrimų tinklalapis „Bellingcat“ antradienį pranešė, kad sulaikytas įtariamasis naudojo suklastotus asmens tapatybės dokumentus. 

Anot „Bellingcat“, šis asmuo yra 54 metų Vadimas Nikolajevičius Krasikovas, užaugęs buvusiai Sovietų Sąjungai priklausiusiame Kazachstane ir kur laiką gyvenęs Sibire.

Kaip rašo tinklalapis, anksčiau V. Krasikovas buvo apkaltintas vieno rusų verslininko nužudymu Maskvoje 2013 metais. Tąsyk užpuolikas prie savo aukos taip pat privažiavo dviračiu. 

Rusija įtraukė V. Krasikovą į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, tačiau vėliau jo pavardę iš sąrašo išbraukė ir pasirūpino, kad jam būtų išduoti nauji, suklastoti asmens tapatybės dokumentai, rašo „Bellingcat“.   

Anot Vokietijos žiniasklaidos, įtariama, kad jį užverbavo Rusijos žvalgybos agentūros.

Z. Changošvilio nužudymas buvo lyginamas su pernai Pietų Anglijoje įvykdytu pasikėsinimu nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį, dėl kurio Londonas kaltina Rusijos žvalgybą.

Incidentas Solsberyje sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą. Reaguodamos į šį įvykį Vakarų šalys, įskaitant JAV, išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų.