Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d. prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį. Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., tačiau jau per pirmąjį mokėjimo mėnesį planuojama 98 proc. pareiškėjų pervesti 194 mln. Eur paramą. Likusiems pareiškėjams priklausančios išmokos bus pervestos pasibaigus gruodžiui, tačiau ne vėliau nei tai padaryti įpareigoja teisės aktai.

Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

 

Šį mėnesį pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Pareiškėjams taip pat bus mokama pagal šias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2023 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka šiais metais bus 77,27 Eur už ha.

Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, sieks 77,09 Eur už ha, tuo tarpu papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus – 129,10 Eur už ha.

Susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami baltyminiai augalai sieks 50,73 Eur už ha, išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 103,10 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami vaisiai – 486,95 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami uogos, riešutai – 330,90 Eur už ha, už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte – 431,28 Eur už ha.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka 2023 m. už pirmuosius 10 ha – 74,16 Eur už ha, už antruosius 10 ha – 80,30 Eur už ha, už trečiuosius 10 ha – 93,93 Eur už ha, už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 106,96 Eur už ha.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. paraiškas pateikė 116 153 pareiškėjai, o bendras deklaruotas plotas – 2 904 075,29 ha.

Tyrimas buvo pradėtas, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai.

„Mūsų pirminis tyrimas parodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai ir teisingai, yra sisteminių problemų, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Tai  kelia pagrįstų įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“, – pranešime sakė ministras.

Mūsų pirminis tyrimas parodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai ir teisingai.

Anot jo, vidinio tyrimo metu NŽT atsakė ne į visus klausimus, o dėl nustatytų aplinkybių bus atliekamas išsamus tarnybos veiklos auditas.

„Taip pat ministerijoje bus pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir keliamas vadovo atsakomybės klausimas“, – sakė K. Navickas.

Po STT analizės pasitvirtinus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo, kai valstybinė žemė nepagrįstai deklaruojama ES išmokoms gauti, tyrimui buvo atrinkti 52 atvejai. Pažeidimų nustatyta daugiau nei pusėje iš jų.

Iš 52 tirtų atvejų – pareiškėjų gauti ES išmokas už deklaruotus žemės plotus (40 fizinių asmenų ir 12 juridinių asmenų) – 2020 metais žemės ūkio valdose deklaruoti 2366 žemės sklypai, iš kurių 2213 sudarė valstybinės žemės sklypai. Kas dešimtas sklypas – 260 iš jų – deklaruoti pareiškėjui nepateikus žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų.

Ministerijos teigimu, NŽT yra sisteminių problemų, kadangi įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai kontrolės. Be to, NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota.

Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai nėra registruojama ir viešinama, dėl to, anot ministerijos, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.

Birželį STT vertinimas parodė, kad 2020 metais 3607 ŽŪM ir jai pavaldžių organizacijų darbuotojai bei jų giminaičiai deklaravo pasėlius ES išmokoms gauti. Bendra parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. eurų . Daugiausia jų – 7,77 mln. eurų – gavo NŽT ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai bei jų giminaičiai.