Juo siekiama stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

„Susitikimo tikslas yra stiprinti Šiaurės – Baltijos šalių poziciją Europos Sąjungos institucijose, nes tik jungtinėmis jėgomis galima veiksmingai spręsti mūsų regiono iššūkius“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Numatoma aptarti žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių klausimus bei Europos Komisijos pasiūlymo dėl tvaraus pesticidų naudojimo ateities planus.

Susitikimas vyks Užutrakio dvare.

Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Voicekovskiu).

„Pateikėme pasiūlymą, kaip galėtume efektyviau pasiekti užsibrėžtus tikslus ir būti lankstesniems apskaičiuojant daugiametes pievas“, – Briuselyje žurnalistams teigė ministras Kęstutis Navickas. 
 
„Mes neginčijame žaliojo susitarimo ar klimato kaitos tikslų, tačiau galime investuoti į kitas pastangas, kaip ekologinis apželdinimas, kuris yra už žemės ūkio srities ribų, ir tikimės, kad Komisija mus išgirs ir bus lanksti padėti“, – kalbėjo jis. 

Latvijos ministras Kasparas Gerhardas teigė, kad reikalavimai dėl daugiamečių pievų atkūrimo priverstų Baltijos šalių ūkininkus riboti produkcijos auginimą dideliuose plotuose. 

„Daugiamečių pievų priežiūros klausimas yra svarbiausias Baltijos šalių ūkininkų prioritetas ir norime rasti gerą sprendimą. Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimai, deja, privers Baltijos šalių ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose. Esu tikras, kad tai nebuvo reglamentų tikslas ir taip pat nepriimtina esamomis geopolitinėmis sąlygomis“, – teigė Latvijos ministras.

Estijos ministras Urmas Kruuse (Urmas Krūsė) taip pat tikino, kad dabartinėmis aplinkybėmis ūkininkai turėtų būti skatinami gaminti daugiau maisto produktų. 

„Mums reikia daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų ateityje. (...) Tikimės, kad Komisija atsižvelgs į mūsų siūlymus“, – teigė jis.  

ES reglamentas dabar pareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.

K. Navickas yra sakęs, kad didžiausią nerimą dėl pievų atkūrimo kelia laikotarpis nuo 2023 metų, kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą.

Manais už tai, kad Maskva neblokuotų Ukrainos grūdų, A. Guterresas neįvardinamų diplomatų žiniomis jau net siūlo švelninti sankcijas agresoriams, grąžinti į pasaulinę rinką rusišką ir baltarusišką kalį.

Tuo metu Lenkijoje grūdų krizės spręsti susitiko Amerikos, ES, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrai. Jie agresorę atvirai vadino vagile.

„Smerkiame bado kaip karo ginklo naudojimą, kurį teko matyti per šią invaziją. Tai, kas dedasi Ukrainoje, yra grūdų vagystė“, – kalbėjo JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas.

„Pritariame nuomonei, kad jokie vogti grūdai iš Ukrainos neturėtų būti eksportuojami kaip rusiškas produktas ir kad Rusija neturėtų gauti naudos iš savo sukeltos agresijos“, – teigė ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkijos žemės ūkio ministras siūlo Ukrainos grūdus nukreipti per Lenkiją. Kol Rusijos invazija blokuoja Juodosios jūros laivus, išplukdyti galėtų Lenkijos uostai prie Baltijos jūros, bet didžiulis iššūkis – atgabenti krovinius geležinkeliais, nes visai kitokios yra Ukrainos ir Vakarų kaimynių bėgių vėžės.

„Pasirašėme susitarimą, siekdami palengvinti ir pagerinti grūdų gabenimą iš Ukrainos per Lenkiją tiek geležinkeliais, tiek keliais“, – kalbėjo Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas.

Rusijos karas privertė suklusti Ukrainos šalių kaimynių ūkininkus ir investuotojus. Rumunija staigiai ėmė statyti bokštus grūdams, taip pat kitas saugyklas perteklinei produkcijai laikyti: morkoms ir bulvėms. Investicijos pasipylė ir į pieno ūkį. Rumunija žūtbūt dabar bando apsirūpinti produkcija, supratusi, kaip karas suardo maisto grandines.

„Kilus karui žmonės rūpinasi tik pagrindiniais poreikiais, o maistas yra vienas tokių. Iš esmės investuotojai ieško pelno ir galimybių, tad tai yra mums galimybė“, – kalbėjo Tyrimų bendrovės atstovas Andrėjus Spatarus.

Per keturis mėnesius Rumunija į žemės ūkį jau įliejo trečdalį milijono eurų. Investicijos, palyginti su pernai metais, šoktelėjo net 75 proc.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai sutarė drauge veikti siekiant tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Ministrai ketvirtadienį Lenkijoje, Serocke, ministrai pasirašė deklaraciją, kuria siekiama užtikrinti vienodas tiesiogines išmokas visiems Europos Sąjungos (ES) ūkininkams ir tinkamą bendrosios žemės ūkio politikos reformos vykdymą.

„Žemės ūkio produkcijos gamybos kaštų analizė rodo, kad esami tiesioginių išmokų skirtumai ES šalyse narėse – nepagrįsti. Kaip mūsų ūkininkai gali konkuruoti, kai turi laikytis tų pačių reikalavimų, kaip ir gaunantys tris kartus didesnes išmokas?“ – Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamas ministras Andrius Palionis.

Šiuo metu tiesioginių išmokų ES vidurkis yra 266 eurai už hektarą, o Lietuvoje jis pernai buvo 166 eurai.

2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, jog 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą 2027 metais Lietuvos žemdirbiams bus mokamos 80 proc. ES vidurkio išmokos.

„Šios neformalios ministrų tarybos tema yra jaunieji ūkininkai naujosios finansinės perspektyvos šviesoje. Klausimas apie komisijos pasiūlymą, kuris pateiktas penktadienį, bus tik antrinis. Jis tik neformaliai numatytas darbotvarkėje, bet savaime suprantama, kad didžiausia aktualija ir visos kalbos suksis apie naująją finansinę perspektyvą. Kiek su kuo kalbėjau - optimizmo nedaug“, - Eltai telefonu iš Sofijos sakė G. Surplys.

Ministrai susitikime Bulgarijos sostinėje aptaria Bendrąją žemės ūkio politiką naujoje finansinėje perspektyvoje po 2020 metų. Taip pat ministrai susitikime diskutuoja, kaip veiklą žemės ūkyje padaryti patrauklią jaunajai darbininkų kartai.

G. Surplys jau anksčiau Eltai yra išreiškęs susirūpinimą Europos Komisijos paskelbtu siūlymu dėl paramos Lietuvai. Jis tikina, kad derybose dėl biudžeto „teks pasiraitoti rankoves“, tačiau galimų rezultatų dar neprognozuoja.

Ministro nuomone, parama žemės ūkiui bei planuojamos tiesioginės išmokos yra per mažos. Pavyzdžiui, pagal šį siūlymą tik kitoje finansinės perspektyvos pabaigoje - 2027 metais - išmokos šalies žemdirbiams priartėtų prie Bendrijos vidurkio ir siektų 80 proc. to, ką gauna senųjų narių žemdirbiai.

Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.

Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.

Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.

Teigiama, kad maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą, šalys turės atidėti bent 2 proc. savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti.

G. Surplys teigė, kad Lietuva iš principo pritaria tam, jog stambieji ūkininkai gautų mažiau paramos, tačiau sakė, kad apie konkrečias išmokų „lubas“ dar bus diskutuojama.