Architektūros istorikė Marija Drėmaitė parodą lydinčiame tekste rašo, kad XX a. septintajame dešimtmetyje Lietuvoje įgyvendintas „Septynmečio planas“ buvo sparčiausias ir intensyviausias modernizacijos, taip pat gyvenimo būdo kaitos etapas. „Nedidelis, į kurortą pretendavęs Alytaus miestelis su 12 000 gyventojų (1959) per porą dešimtmečių buvo išaugintas į pramonės centrą, turintį 55 000 gyventojų (1979), stambių fabrikų ir naujų gyvenamųjų rajonų“, – primena M.Drėmaitė.

Alytuje šis turbourbanizacijos etapas kitoks nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. „Čia – kur kas arčiau ir lietuviškas kaimas, iš kurio atsikelia pirmieji naujakuriai, ir stambiaplokščių namų rajonai, kylantys rugių laukuose. Čia – švarus, dar nenugyventas modernizmas ir nauji ritualai, ir pramogos. Čia – žmonės, kurių veiduose matyti nustebimas pirmąkart susidūrus su nauja realybe, jis skiriasi nuo propagandos priemonėse skelbiamo tuščio optimizmo", – pagrindinius Alytaus miesto portreto bruožus akcentuoja menotyrininkė.

Čia – žmonės, kurių veiduose matyti nustebimas pirmąkart susidūrus su nauja realybe, jis skiriasi nuo propagandos priemonėse skelbiamo tuščio optimizmo.

Parodoje pristatoma nespalvota, ryškių kontrastų ir švarių kompozicijų fotografija, M.Drėmaitės žodžiais, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip reportažas, tačiau iš tikrųjų tai – meninis universalios urbanistinės modernybės, nesvarbu, kuris pasaulio kampelis tai būtų, dokumentas.

Alytuje gimė ir iki šiol kuria ir parodos kūrinių autorius fotografas, tautodailininkas Z.Bulgakovas. Nuo 1973 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungai, nuo 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijai (AFIAP) priklausančio menininko kūryba pristatyta daugiau nei 30-yje personalinių parodų. Z.Bulgakovas yra pelnęs apdovanojimų ir premijų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Kitaip nei ryškiausi Lietuvos fotografijos mokyklos atstovai, kurių kūryba apima vaizdus iš skirtingų Lietuvos vietovių, didžiąją dalį gyvenimo Z.Bulgakovas fotografijose nuosekliai, o neretai ir su humoru pasakoja apie gimtojo Alytaus miesto ir jo apylinkių kaitą, urbanistinį peizažą, vietinių žmonių gyvenimą, ekologiją.

Paskutinę parodos dieną virtualioje paskaitoje M.Drėmaitė žvegdama į Z.Bulgakovo fotolakštus analizuos juose atvaizduotus urbanististinius peizažus, ieškos XX a. modernistinės aplinkos subtilumų, ieškos atsakymų į klausimus kokį laiką, kokią vietą, kokį gyvenimo būdą fiksuoja fotografas.

Kas? Paroda „Zenonas Bulgakovas. Fotografijos“.

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? veikia iki balandžio 1 d.

Kas? virtuali M.Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“.

Albume „Zenono Bulgakovo Alytus“ – apie 200 nespalvotų fotografijų.

Kurti ir nuotraukose įamžinti Dzūkijos istoriją Z. Bulgakovas pradėjo būdamas devyniolikos.

Miesto peizažo metraštininku vadinamas fotomenininkas penkiasdešimt metų į Alytų žvelgia tarsi iš šalies jį fotografuodamas nuo kalvų, mansardų ir stogų. Jau įamžintą vietą, pavydžiui, Alytaus paplūdimį, senamiestį, praėjus dešimtmečiams Z. Bulgakovas fotografuoja iš tos pačios vietos ir tuo pačiu rakursu.

Pasak fotomenininko, laikui tekant dažnai svariais buvę miesto įvykiai ištirpsta užmaršties rūke. Z. Bulgakovo gimtojo miesto archyve – tūkstančiai kadrų. Šis fotografijų albumas apie Alytų – trečias fotomenininko biografijoje. 

„Man tai visą laiką patinka senamiestis, nors ir mažai liko, fotografuoju dažniausiai senamiestį, kartais ir mikrorajonus, bet labiausiai seni namai mane domina jau nufotografuotos gatvės“, – tikino kūrėjas.

Z. Bulgakovas yra Tarptautinės meninės fotografijos federacijos narys, už darbus pelnęs federacijos sidabro ir bronzos medalius, gavęs per 50 prestižinių tarptautinių apdovanojimų, surengęs daugiau nei 30 personalinių parodų.