„Labai laukiame visų, kurie nespėjo apsilankyti prieš keletą savaičių vykusiose „KTU WANTed karjeros dienose“. Tokie renginiai jau tapo durimis, pro kurias į mūsų grupės įmones ateina studentai – būsimi projektuotojai, projektų, brigadų, skyrių ir net pačių įmonių vadovai. Ateina kaip praktikantai, bet, pamatę profesionalų kasdienybę, dažniausiai pasilieka ilgam. Nes pas mus dirbti įdomu. Todėl laukiame smalsių, motyvuotų, savimi pasitikinčių ir puikių teorinių žinių sukaupusių studentų“, – kviečia personalo vadovė Neringa Sakalauskienė.

Personalo vadovė neslepia, kad kasmečiai karjeros renginiai yra vienas pagrindinių šaltinių, padedančių pritraukti jaunų specialistų, kurie greitai tampa tais, ant kurių pečių laikosi ir pačios įmonės.

„Jau nėra taip, kaip anksčiau, kai studentai buvo nedrąsūs: „Gal pavyks įsidarbinti? Gal priims?“ Dabar yra kitaip. Vyksta atviras dviejų lygiaverčių partnerių pokalbis. Jo metu girdime studentų lūkesčius, o mes sąžiningai ir atvirai papasakojame apie įmonę, karjeros galimybes ir, žinoma, atlygį“, – atviravo Neringa.

Taip savo karjerą pradėjo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Lukas Volfsonas. Dar studijuodamas atsinaujinančiąją energiją, Lukas pradėjo ieškoti galimybės atlikti praktiką rimtoje, solidžioje įmonėje. Kreipėsi tuomet į keletą bendrovių, bet „Žilinskis ir Co“ buvo pirmieji, kurie pakvietė susitikti.

Karjera: KTU absolventas L. Volfsonas dar studijuodamas atsinaujinančiąją energiją pradėjo ieškoti galimybės atlikti praktiką rimtoje, solidžioje įmonėje. Partnerio nuotr.

Dabar Lukas jau yra darbų vadovas ir kviečia kitus sekti jo pavyzdžiu ir jungtis į puikią komandą: „Labai džiaugiuosi nuostabiu kolektyvu ir kitais darbų vadovais, kurie turi labai daug patirties ir žinių, kuriomis visada dalijasi ir padeda tobulėti pačiam. Labai smagu, kad gauname vykdyti projektų, kurie yra įdomūs. Kai kurie net su netikėtumais, kuriuos reikia spręsti labai greitai. Taip darbas tampa nemonotoniškas.“

Vasarį įmonėje pradėjęs savo praktiką, kovą jau dirbo inžinieriumi, o liepą jam jau buvo patikėta darbų vadovo pozicija.

Dar viena sėkmės istorija – taip pat KTU absolvento Edmondo Vaškio, pasirinkusio statybų inžinerijos krypties studijas. Darbo ieškoti jis pradėjo trečiame kurse. Klasikinė istorija – Edmondas išsiuntė savo CV daugeliui įmonių, tačiau skambučio sulaukė tik iš „Žilinskis ir Co“, kurios reklamą aptiko ant įmonės mikroautobuso.

„Jau pirmojo pokalbio metu aptarėme mano tolesnes karjeros galimybes, kad lengvai galėsiu derinti studijas su darbu. Tai mane nuteikė itin optimistiškai“, – pasakojo Edmondas.

Per vienus metus Edmondas pasisėmė daug patirties tiek statybų valdymo, tiek dokumentacijos rengimo srityse. Baigęs bakalauro studijas ir pasitaręs su vadovais, Edmondas nusprendė išbandyti savo galimybes projektavimo srityje – dabar jis sėkmingai darbuojasi įmonėje „Projektai ir Co“.

Energetinės infrastruktūros projektavimas ir statyba, atsinaujinančioji energija – vienos perspektyviausių profesijų ne tik Lietuvoje. Elektros energetika dabar vadinama ateities profesija, kuri Europos universitetuose konkuruoja tik su kosmoso technologijomis. Lietuva išsikėlė sau ambicingą tikslą – iki 2030 m. pasigaminti 100 proc. jai reikalingos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Vadinasi, per šešerius metus reikės įrengti tris kartus daugiau gamybos pajėgumų ir tiek pat infrastruktūros sprendimų, kad vėjo ir saulės parkai būtų prijungti prie šalies elektros tinklų. Laukia didžiulis iššūkis.

„Todėl ir kviečiame studentus lapkričio 9 d. ateiti į Kauno technikos kolegijos renginį, kad susipažintume, pasikalbėtume ir kartu kurtume ateities infrastruktūrą rytojaus visuomenei“, – kviečia personalo vadovė Neringa.

Vilniaus apygardos teismas sausio 24-ąją atmetė bendrovės ieškinį, kuriuo reikalauta panaikinti „Litgrid“ sprendimą pasinaudoti garantija ir įpareigoti ją grąžinti 100 tūkst. eurų.

„Atsakovas („Litgrid“ – BNS) teisėtai ir pagristai taikė pirkimo sąlygose numatytą atsakomybės už atsisakymą pasirašyti sutartį priemonę – pasinaudojo garantija“, – rašoma teismo nutartyje.

Vienintelė konkurse dalyvavusi „Žilinskis ir Co“ nugalėtoja paskelbta pernai balandžio 8-ąją, sutartį jai pasiūlyta pasirašyti gegužės 2-ąją, o šiai atsisakius „Litgrid“ kreipėsi į banką ir paprašė pasinaudoti garantija – 100 tūkst. eurų valstybės valdomai bendrovei pervesta gegužės pabaigoje.

Šio veiksmo teisėtumą ginčijusi „Žilinskis ir Co“ teismui bandė įrodyti, kad sutarties buvo priversta atsisakyti dėl pernelyg užtrukusio konkurso, nes Rusijai pradėjus karą Ukrainoje maždaug trečdaliu pabrango statybinės medžiagos, jų trūko dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų.

Be to, įsipareigojimų vykdymą apsunkino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendacija darbams nenaudoti jokios Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje pagamintos įrangos, jos komponentų ar medžiagų.

„Žilinskis ir Co“ elektros linijos statybą turėjo baigti iki 2025-ųjų birželio. Laimėjusi naują konkursą „Žilinskis ir Co“ liniją iki 2025-ųjų pabaigos statys už 59,2 mln. eurų.

Nauja beveik 60 kilometrų ilgio linija bus tiesiama nuo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje esančios Neries transformatorių pastotės iki Marijampolio seniūnijos, kur susijungs su esama 330 kV oro linija Vilnius–Molodečno. Nuo šio taško bus rekonstruojama 22,7 km esamos linijos atkarpa iki Vilniaus transformatorių pastotės Panerių seniūnijoje.

Linijos Vilnius–Neris statyba yra vienas iš penkiolikos strateginių valstybės projektų, būtinų Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa.

Susirinkime patvirtintos ir esminės 330 kV skirstyklos „Mūša“ statybos projektavimo ir rangos darbų sutarties sąlygos.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymą projektuoti ir statyti 330 kV skirstyklą „Mūša“ Joniškio rajone po antro paskelbto konkurso laimėjo energetikos projektų statytoja bendrovė „Žilinskis ir Co“. Su ja bus pasirašyta 15,177 mln. eurų (be PVM) sutartis.

Pagal sutartį darbai turės būti baigti iki 2025 metų lapkričio pabaigos.

„Litgrid“ šiemet kovą antrą kartą paskelbė skirstyklos rangovo konkursą, nes pernai lapkritį skelbtas pirmas konkursas buvo nutrauktas, pasiūlymams viršijus nustatytą vertę. Anksčiau sutartį planuota pasirašyti iki liepos, statybos darbus pradėti 2023 metais, o baigti – 2025 metais.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, kad nauja skirstykla užtikrins didesnius tarpsisteminius pralaidumus su Švedija ir Latvija ir sustiprins šiaurės Lietuvos elektros perdavimo tinklą.

Gataučių seniūnijoje suplanuotos skirstyklos projektas apima 3,69 ha ploto skirstyklą ir 3,4 km naujų elektros linijų.

Dabar šioje teritorijoje yra T raidės formos trijų linijų sujungimas, o bendras linijų ilgis siekia 182 km. Pasak „Litgrid“, tai reiškia, kad atsiradus sutrikimui vienoje vietoje, atsijungtų visos trys linijos. Įrengus skirstyklą, ilgiausia prie jos prijungtų linijų atkarpa bus beveik tris kartus trumpesnė nei dabar.

Be to, prieš kelis dešimtmečius pastatytas trijų linijų susijungimas yra kultūros paveldo teritorijoje – Saulės mūšio vietoje. Todėl naują skirstyklą planuojama patraukti į šiaurę nuo šios istorinės vietos, o elektros linijos bus atvedamos apeinant kultūros paveldo apsaugos zoną.

„Mūšos“ statyba yra vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizavimo projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, trijų sinchroninių kompensatorių įrengimą ir kita.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 15 dieną nepakeitė įmonei nepalankaus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo. 

„Išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimą reikėtų naikinti ar keisti“, – rašoma LVAT nutartyje.

Bendrovės vadovas teigia, kad jį stebina teismo išaiškinimas, kad darbo vietoje skirta per mažai dėmesio darbų saugai – jo teigimu, reikalavimai vykdomi maksimaliai. 

„Gavome teismo išaiškinimą, vertiname jį. Tikrai likome nustebę dėl to, kad ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), ir teismas pasisakė, jog per mažai dėmesio skiriame darbų saugai. Nežinau, ar galima jo skirti daugiau nei mes. Tikrai labai daug investuojame į darbų saugą ir mūsų kompanija, ir kartu su mumis dirbantys partneriai“, – BNS sakė „Žilinskis ir Co“ vadovas Žydrūnas Matuzas.

Nelaimė 2019-ųjų gegužę įvyko Alytaus rajone, Daugirdų kaime. 39 metų „Žilinskis ir Co“ elektromontuotojas žuvo keičiant elektros lankus ant aukštos įtampos linijos stulpo, jam paslydus ir prisilietus prie laidų.

Įvykį tyręs VDI Alytaus skyrius nustatė, kad darbo vietoje nepakankamai įvertinta profesinė rizika, darbuotojas nebuvo tinkamai apmokytas, neužtikrinta kontrolė, o įmonės inicijuoto papildomo tyrimo išvados nurodė, kad nelaimė įvyko, nes  darbų vadovas tiesiogiai nevadovavo darbams ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudoja asmenines apsaugos priemones.

Nesutikdama su išvadomis „Žilinskis ir Co“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti VDI aktus dėl mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo darbe bei įpareigoti įstaigą iš naujo atlikti tyrimą.

Bendrovė argumentavo tuo, kad inspekcijos akto išvados buvo pagrįstos prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais, nepagrįstai nustatyti pažeidimai, netinkamai interpretuojamos teisės normos.

Praėjusių metų kovą pirmosios instancijos teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustačius, jog nelaimingo atsitikimo darbe įvykis ištirtas tinkamai.

Teismas pažymėjo, kad buvo vykdomi ypač pavojingi darbai 400 kV oro linijoje, o žuvęs darbuotojas nelaimės dieną turėjo tik du mėnesius darbo tokiomis sąlygomis patirties, į tai vadovas privalėjo atsižvelgti skirstydamas užduotis.

Tuo metu darbų vadovas pavedė žuvusiam pavaldiniui vienu metu atlikti darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų bei aukštalipio darbų vadovo funkcijas, jam tuo pačiu metu dar teko valdyti ir automobilinį bokštelį.

Anot Ž. Matuzo, dėl ginčo jokios VDI sankcijos bendrovei nėra skirtos. 

Atsakomybė už nelaimingus atsitikimus darbe, dėl kurių atsirado sunkių padarinių, numatoma tiek Administracinių nusižengimų, tiek Baudžiamajame kodekse. Už tai gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

500 MW galios „LitPol Link“ jungtį sudaro dvi 163 km ilgio 400 kV linijos Alytus-Elkas ir keitiklių stotis Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 metais. „Žilinskis ir Co“ darbus atliko „Litgrid“ užsakymu.

Vilniaus apygardos teismas liepos 23 dieną panaikino „Plačiajuosčio interneto“ patikslintas trijų konkursų sąlygas ir nurodė juos skelbti iš naujo. Jei sprendimas bus skundžiamas,  „Plačiajuostis internetas“ negalės nei nutraukti konkursų, nei atlikti kitų procedūrų – teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir jos galios, kol įsiteisės jo sprendimas.

„Plačiajuostis internetas“ žada skųsti nutartį Apeliaciniam teismui.

„Manome, kad pirkimo sąlygos ir jų paaiškinimai buvo pakankamai tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti pasiūlymo kainą“, – BNS sakė „Plačiajuosčio interneto“ tinklo technologijų ir plėtros vadovas Vytautas Tvaronavičius.

Ginčas kilo dėl neaiškių konkursų sąlygų – jas apskundė įmonė „StalCorp“, prašiusi teismo juos nutraukti. Pasak bendrovės, techninės informacijos trūksta tiekėjams norint įvertinti būtinas darbų bei medžiagų apimtis ir suformuluoti pasiūlymus.

Kita konkurso dalyvė „Žilinskis ir Co“ teisme taip pat teigė, kad konkurso dokumentai turi techninių trūkumų.

Teismas pritarė, kad kai kurios sąlygos buvo neaiškios – anot jo, visuose trijuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymai labai skyrėsi. Pavyzdžiui, pirmame konkurse pasiūlymų kaina siekė 6,95 mln., 8,586 mln. ir 14,084 mln. eurų, antrame – 7,155 mln. ir 8,586 mln., trečiame – 7,192 mln. ir 8,697 mln. eurų.

„Matyti, kad skirtumas tarp konkursų laimėtojo ir užėmusio antrą vietą tiekėjo sudaro apie 1,5 mln. eurų kiekviename pirkime. Be to, tik laimėtojo pasiūlyta kaina kiekviename pirkime neviršijo perkančiosios organizacijos suplanuotų lėšų“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas vertino, kad pirkimai turi būti paskelbti iš naujo, taip suteikiant galimybę tiek pirkėjui patikslinti sąlygas, tiek tiekėjams apsispręsti, ar dalyvauti konkursuose.

„Plačiajuostis internetas“ ryšio bokštų statybos trijuose regionuose konkursus paskelbė balandžio pradžioje. Jų laimėtojai turės pastatyti 180 bokštų.

Pasak jos, 400 kilovoltų (kV) linijoje Alytus-Elkas žuvo rangovės „Žilinskis ir Co“ darbuotojas.

Policijos departamentas šeštadienį pranešė, kad elektros srovė nukrėtė 39 metų amžiaus vyrą keičiant elektros lankus ant aukštos įtampos linijos stulpo, jam paslydus ir prisilietus prie laidų. Nelaimė įvyko Daugirdų kaime Alytaus rajone.

Tyrimą dėl darbuotojo žūties pradėjo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), apie jį informuota Valstybinė energetikos inspekcija (VEI).