-
A. Valinskas: išbraukite šiuos Kremliui naudingus idiotus
Levas Tolstojus, romano „Karas ir taika“ autorius, yra sakęs: „Žmonės, kurie pripažįsta karą ne tik neišvengiamu, bet ir naudingu, o todėl ir pageidautinu, − tokie žmonės yra baisūs ir siaubingi moraliniai išsigimėliai.“
„Pirmasis buvo Egidijus Dragūnas-Selas. Jis pareiškė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje yra „natūralus pasaulio apsivalymas“. Dėl šito nupušėlio ignoravimo jau esu kreipęsis į žiniasklaidos priemones. Kai pradėjo kilti bangos, Selas pareiškė, kad yra už taiką ir esą pervedęs į paramos Ukrainai fondą 50 tūkst. eurų. Nors jokių dokumentų nepateikė. Dar vienas eilinis apgailėtinas melas, gelbstint savo kailį. Gaila, bet vienu durniumi kaime nesugebėjome apsiriboti. Gytis Paškevičius pritarė savo užauginto ir „išauklėto“ sūnelio nuomonei, kad visi tie vaizdai iš Ukrainos su žuvusiais vaikais ir civiliais yra inscenizacijos, suvaidintos samdytų aktorių. Lyg to būtų maža, tarytum Pilypas iš kanapių į trasą iššoko ir grupės „Rebelheart“ lyderis Darius Mickus, pareiškęs, jog visa tai, kas vyksta Ukrainoje yra ne kas kita, kaip benderovcų organizuotas „savų šaudymas į savus“. Kažkur girdėta, tiesa? O kur dar Juozas Statkevičius, Žilvinas Tratas?“, – rašė TV laidų prodiuseris.
Išbraukite šiuos Kremliui naudingus idiotus iš savo grojaraščių ir puslapių, nereklamuokite jų koncertų. Ar eiti ateityje į šių moralinių iškrypėlių koncertus žmonės nuspręs patys.
A. Valinsko teigimu, karo akivaizdoje tokios nuomonės nėra demokratijos ir žodžio laisvės išraiška, tai yra pritarimas karui ir Rusijos agresijai, atviras stojimas žudikų pusėn. „Už tokius dalykus turėtų būti baudžiama kaip už sovietų okupacijos neigimą, nacistinės ir sovietinės atributikos platinimą. Tačiau didžiausia bausmė tokiems būtų visuomenės požiūris. Todėl kreipiuosi į visas 60 Lietuvos savivaldybių su nuoširdžiu prašymu – organizuodami įvairiausius renginius ir miesto šventes (kurios rengiamos už mokesčių mokėtojų pinigus), tiesiog pamirškite šiuos veikėjus – Egidijų Dragūną, Gytį Paškevičių, grupę „Rebelheart“. Deja, bet manau, kad sąrašas negalutinis. Pirmoji į šį prašymą jau atsiliepė Zarasų savivaldybė, raštiškai patvirtinusi, kad šių atlikėjų savo renginiuose tikrai nepageidauja. Simboliška, kad būtent šioje savivaldybėje G. Paškevičius turi savo sodybą prie Antalieptės marių. Kaip juokavo šios savivaldybės atstovai, būtų jų valia, apskritai paskelbtų G. Paškevičių persona non grata. Lauksime ir kitų savivaldybių oficialių atsakymų, kuriuos paviešinsime. Ypatingai kreipiuosi į Lietuvos didmiesčių merus – nesuteikite savo miestų viešųjų erdvių jų koncertams, eiliniams paskutiniams atsisveikinimams ir pasipinigavimams. Labai dideles aikštes turi Minskas ir Maskva, tegul ten ir gieda okupantus šlovinančias giesmeles“, – rašė laidų vedėjas.
Jis džiaugėsi, kad Kauno vasaros festivalio rengėjai jau atsisveikino su jame turėjusiu koncertuoti E. Dragūnu, rėmėjai – taip pat. A. Valinskas taip pat didžiuojasi grupės SEL muzikantais, kurie nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su atlikėju, kuriam karas Ukrainoje yra tik „pasaulio apsivalymas“. Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks G. Paškevičiaus delno. „Neabejoju, kad ir grupės „Rebelheart“ gerbėjai įvertins jų „dievuko“ vertybes, o J. Statkevičiaus mylėtojai prieš eidami į naujos kolekcijos pristatymą pagalvos, ar ant naujų ištaigių drabužių nėra ukrainiečių vaikų kraujo. Taip pat kreipiuosi į visus TV kanalus, radijo stotis, portalus, žiniasklaidos leidinius. Išbraukite šiuos Kremliui naudingus idiotus iš savo grojaraščių ir puslapių, nereklamuokite jų koncertų. Didžioji dalis žiniasklaidos priemonių jau atsiliepė į šį kreipimąsi ir įsipareigojo jų nerodyti ir netransliuoti. Ar eiti ateityje į šių moralinių iškrypėlių koncertus žmonės nuspręs patys. Kaip ir verslininkai susimąstys, ar verta remti juos ir jų koncertus. Ir pabaigai, mieli scenos ir eterio kolegos, laidų ir renginių vedėjai, dainininkai, atlikėjai, muzikantai, šokėjai, aktoriai, prodiuseriai. Atsisakykite dalyvauti renginiuose, sužinoję, kad juose dalyvauja šie veikėjai. Tiesiog paklauskite organizatorių, kas dar dalyvauja renginyje ir maloniai iškelkite sąlygą – „aš tikrai dalyvausiu, bet kad šito veikėjo nebūtų“. Patikėkite, jūsų tikrai neatsisakys, nes mūsų yra absoliuti dauguma, mes su Ukraina, kuri kovoja už savo ir mūsų Laisvę. Laisvę, kuri įpareigoja ją ginti, o ne laisvę kalbėti tai, kas naudinga rusofašistams ir žudikams. Šlovė Ukrainai, šlovė Didvyriams!“ – laišką baigė A. Valinskas.
-
Ž. Tratas: Londone išmokau nuolat girdėti „ne“ 5
Tačiau to jam neužteko. Todėl dabar aktorius – jau ne Vilniuje, o Londone. Mieste, kur jis – niekam nežinomas vyras. Vienas iš tūkstančių jaunų aktorių, bandančių gauti vaidmenis kine. Be to – nebe Žilvinas, o Jamesas.
Lietuvoje svajonių neišpildė
„Aš ne tas žmogus, kuris sėdės ir lauks, kažko prašys ir t.t. Tiesiog susikroviau daiktus ir pradėjau ieškoti laimės kitur. Manau, kad padariau teisingą sprendimą“, – pasakojimą LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ pradeda Ž. Tratas.
Aktorius dėkingas žmonėms, Lietuvoje suteikusiems galimybę jam vaidinti teatre, serialuose ar reklamos fotosesijose, tačiau to, ko jam labiausiai norėjosi, Lietuvoje jis negavo. Tai – galimybė pasirodyti kino ekranuose.
Pirmas dalykas, ką turi išmokti, tai būti atmestas.
„Turėjau daug pažadų ir realiai visus ketverius metus laukiau, kol kas nors išpildys tuos pažadus. [...] Bet tai taip ir neatsitiko“, – pasakoja Ž. Tratas.
Jaunas vyras niekaip nesupranta, kodėl atitikęs visus reikalavimus, stengęsis ir nuolat tobulėjęs, savo svajonių Lietuvoje, bent kol kas, neišpildė. Juk į muzikos ir teatro akademiją jis stojo, nes norėjo vaidinti kine. Tačiau kad ir kaip stengėsi, vaidmenų nesulaukė, pasakojama laidoje „Emigrantai“.
„Kai pasirinkau šitą profesiją, man sakė kad trūksta žinomumo, o šiais laikais, norint vaidinti kine, reikia, kad būtum žinomas, kad galėtum pritraukti žiūrovus, reitingus ir t.t. Ir tada aš pasidaviau šitai idėjai – pradėjau daugiau rodytis, daugiau interviu, daugiau visokių projektų. Tokių, kokių turbūt save gerbiantis aktorius netgi nesiimtų“, – pasakoja aktorius.
Galvojo apie Maskvą
Kad ir kas būtų nutikę anksčiau, Ž. Tratas dėl nieko nesigaili. Atvirkščiai – mano, kad visos sukauptos patirtys naujame karjeros etape jam tik padeda.
Apie tai, kad bandys laimę svetur, Žilvinas galvojo jau paskutiniame aktorystės kurse. Iš pradžių jo taikinys buvo Maskva, bet vėliau lietuvis apsigalvojo.
„Tada, 2014 metais, prasidėjo visa ta klampynė su Ukraina ir t.t. Supratau kad galbūt ne pats tinkamiausias laikas dabar važiuoti į Maskvą. Ir šiaip esu tas žmogus, kuris stengiasi klausytis ženklų iš aplinkos“, – pasakoja lietuvis.
Ilgas kelias
Tada visai netikėtai Žilvinas gavo vaidmenį reklamoje Čekijoje. Praha aktoriui patiko, iš pradžių tikėjosi ten įsitvirtinti, bet vėliau pastebėjo, kad rinka vis dėlto per maža. Be to, jis nemoka čekiškai, kas karjeros galimybes dar labiau susiaurina.
Žilvino kelias į Londoną buvo ilgas. Vėliau Maskvoje jis nusifilmavo Emilio Vėlyvio režisuotame filme „Nakties sergėtojai“ ir gavo vieną pagrindinių vaidmenų juostoje, kurią prodiusuoja pats rusų kino grandas Nikita Michalkovas. Tačiau dėl keistų priežasčių filmavimai buvo vis atidėliojami, todėl aktorius ir vėl susikrovė lagaminus. Tąsyk – į Paryžių.
Tačiau ir čia iškilo problemų. Ž. Tratas nemokėjo prancūziškai, o kalbos mokėjimas Prancūzijoje yra labai svarbus kriterijus aktoriui.
Taip per keletą metų aktorius spėjo pagyventi įvairiuose Europos miestuose. Kiekviename mieste sako spėjęs susipažinti su prodiuseriais ir kitais kino industrijoje įtakingais žmonėmis. Aktorius „Emigrantams“ atvirauja – tam prireikė didelių pastangų ir nusivylimai jau spėjo tapti jo kasdienybe.
Londonas – vieta, kur reikia būti
Net keliose užsienio valstybėse prasimušti bandęs Žilvinas neneigia, kad susipažinus su tinkamais žmonėmis, kelias į šlovę gali ir sutrumpėti. Vargu, ar šiais laikais gausi pagrindinį vaidmenį tik todėl, kad prodiuseris tavo draugas, bet labai svarbu, jog kuo daugiau prodiuserių ir režisierių Londone sužinotų, kad toks Žilvinas Tratas apskritai egzistuoja.
„Stengiuosi susitikinėti su kuo daugiau įvairių žmonių, plėsti pažintis, akiratį. Teatrai, kino teatrai – viskas kaip ir sukasi aplink profesiją, nori tu to ar ne. Bet aš be galo dėkingas, kad mano profesija ir gyvenimas kažkaip susilieja ir išeina taip, kad tu realiai nedirbi, tu tiesiog gyveni ir kartais už tai dar gauni pakankamai gerus pinigus.
Yra posakis – paversk savo hobį į profesiją ir tau niekada gyvenime nebereiks dirbti. Tai čia yra kažkas panašaus. Realiai aš nesijaučiu, kad dirbu – aš tiesiog gyvenu“, – atvirauja lietuvis.
Per visus ieškojimus Ž. Tratas sako supratęs, kad jam, kaip aktoriui, didžiausios galimybės yra visgi Londone.
„Supratau kad šitas miestas turi pačias pačiausias galimybes. Tu gauni galimybę sudalyvauti kastinge tokiuose projektuose kaip „Sostų karai“, „Transformeriai“ ir t. t. Kai eini į kastingo kambarį, supranti kad eilėje stovi su žinomais aktoriais, kurie pasauliniu mastu jau žinomi, ir eini bandytis tam pačiam vaidmeniui. Tada supranti, kad iš tikrųjų esi labai arti, ir čia yra vieta, kur reikia būti. Tada supratau, kad Londonas – vieta, kur aš būsiu“, – prisimena aktorius.
Galvoja apie papildomą darbą
Londone jis nuomojasi kambarį didžiuliame bute netoli miesto centro. Lietuvis nutarė neišlaidauti, nes juk niekada negali žinoti, kada vėl gausi vaidmenį. Finansinis nestabilumas – neatsiejama kino industrijos dalis.
„Reikia per daug neišlaidauti ir visą laiką turėti „juodai dienai“. [...] Tenka pripažinti, kad būti aktoriumi yra pakankamai gerai apmokamas darbas, nors jo kartais būna retokai. Kai gauni kažkokią sumą pinigų, iš karto turi pagalvoti, kad ilgą laiką gali daugiau ir negauti nieko, todėl nereikia iš karto pirkti automobilio.
Aš atsifilmuoju kažkur ir paskui ramiai galiu per daug nieko neatsisakydamas žinoti, kad porą metų galiu nieko neveikti ir negauti – nepražūsiu“, – pabrėžia emigrantas.
Londonas – labai brangus miestas. Tačiau papildomai uždarbiauti Žilvinui kol kas neprireikė. Vyras išsilaiko iš to, ką uždirba filmuodamasis ar dirbdamas modeliu. Tačiau apie papildomą darbą „Brexit“ fone jis pagalvoja dėl stabilumo šalyje ir anglų kalbos tobulinimo.
Tobulina kūną ir tartį
Kai pajunti tam tikrą progresą, atsiranda dar didesnė motyvacija.
Laimę Žilvinas bandė ir aktorių svajonių Mekoje – Holivude. Ten, kur susirenka gražiausi ir talentingiausi pasaulio žmonės. Lankydamasis JAV Žilvinas iki galo suprato, kad aktorystė – ne malonumai, o sunkus darbas.
Žilvinas mano, kad lietuviai aktoriai užsienyje nesužiba todėl, kad vos tik išgarsėję tėvynėje pamiršta, kad norint gauti geriausius vaidmenis bet kur pasaulyje, tobulėti reikia visą gyvenimą.
Kūnas ir kalba – tai pagrindiniai dalykai, kurių reikia aktoriui. Be to, kad nuolatos palaiko savo sportinę formą, Žilvinas daug laiko praleidžia tobulindamas anglišką tartį. Jeigu kalbėti rusiškai jam nėra jokių problemų, tai su anglų kalba jų vis iškyla. Net britai aktoriai dažnai yra atmetami dėl netinkamos tarties. O užsieniečiui gauti anglų vaidmenis labai sunku. Kartais net neįmanoma.
Tačiau Žilvinas sako, kad jam nieko neįmanomo nėra. Įvairūs pratimai, skaitymas, klausymas – jis „Emigrantams“ sako darantis viską, kad tik pasiektų, ko nori. Juk jeigu nepatobulės, jam liks tik rusų ir rytų europiečių vaidmenys, kurie Anglijoje dažniausiai pasitaiko tik epizodiniai.
„Kai atvažiavau į Londoną, buvau užverstas kastingais bet didžioji dalis, 95 procentai, buvo vaidinti arba rusą, arba rytų europietį, arba, kadangi aš pakankamai tamsaus gymio, kartais ir kokį teroristą arabą pasiūlydavo. Visą laiką tas pats per tą patį“, – prisimena lietuvis.
Pasak aktoriaus, tokie vaidmenys dažniausiai būna negatyvūs ir ne pagrindiniai, todėl jam kilo ambicija panaikinti savo užsienietišką akcentą.
Labai norint viskas įmanoma
„Didžioji aktoriaus darbo dalis vyksta namuose“, – sako Žilvinas. Jis jau seniai atsikratė žalingų įpročių, pradėjo sportuoti. Vakarėliai, kuriuose nuolat matome užsienio įžymybes, lietuvio gyvenime irgi pasitaiko retai. Jis beveik nevartoja alkoholio, be to, tam, kad kitą rytą gerai atrodytų ir jaustųsi, stengiasi gerai išsimiegoti bei sveikai maitintis.
Nors ypatingų karjeros aukštumų Los Andžele nepasiekė, Žilvinas sako būtent ten supratęs, kad labai norint viskas yra įmanoma, ir nors Londone jis tik vienas iš tūkstančių išvaizdžių jaunų vyrų, bandančių tapti pripažintais aktoriais, niekada nepraranda vilties.
„Kai pajunti tam tikrą progresą, atsiranda dar didesnė motyvacija. Tada tam skiri dar daugiau laiko ir matai, kad realiai ta šviesa tunelio gale vis artėja, ir kad visa tai įmanoma“, – pasakoja aktorius
Nuolat girdėti „ne“
Negauti vaidmens – ne išskirtinis įvykis, o Žilvino kasdienybė. Interviu „Emigrantams“ vyras nusprendė būti visiškai atviras ir pripažinti, kad Londone jo gyvenimas neblizga, kad reikia daug dirbti, stengtis, o svarbiausia – išmokti nuolatos girdėti „ne“.
„Pirmas dalykas, ką turi išmokti, tai būti atmestas, ir realiai jeigu tu iš 15–20 kastingų gauni vieną „taip“, esi labai talentingas ir laimingas. [...] Išmokti būti atmestam yra natūralus procesas ir dauguma aktorių pro tai praėjo. Aišku, yra keli laimingi atvejai, kai pirmu šūviu iškart nuskynė [vaidmenį – red.] ir paskui įvyniojo į tam tikrą grandinę – vienas vaidmuo pritraukia kitą vaidmenį ir t.t. Bet tokių atvejų – vienetai, ir geriau apie tai net negalvoti“, – patirtimi dalijasi lietuvis aktorius.
Kitas labai svarbus dalykas, kurį suprato po pasaulį klaidžiojantis aktorius – kad tarptautinė šlovė nėra taip toli, kaip atrodo gyvenant Lietuvoje. Ir net tada, kai negauna vaidmens, Žilvinas vis tiek jaučiasi artėjantis prie savojo tikslo.
„Kol kas Londone esu nusifilmavęs pilno metro filme. Vaidinau rusą, aišku, bet geras vaidmuo, geras filmas, geri, pakankamai žinomi kiti aktoriai. Man buvo didelė garbė ir didelis džiaugsmas, laukiu to filmo premjeros. Kol kas dar nepaskelbta data, kada premjera“, – pasakoja Ž. Tratas.
Rašo scenarijus
Žilvinas prisipažįsta: kol kas jo nelaukia nė vienas projektas. Daugybė atrankų praėjo nesėkmingai. O ilgesnį laiką nesulaukus jokio pasiūlymo, labai sunku į šoną nustumti nerimą ir stengtis toliau. Juk niekada nežinai, kur tavęs laukia sėkmė.
„Dar turiu tokį hobį ir ambiciją kaip scenarijaus rašymą. Esu parašęs vieną scenarijų Lietuvai, kurį padėjau į stalčių, ir kuris kažkada bus iš ten tikrai ištrauktas, bet dabar išsikėliau sau tikslą parašyti scenarijų Didžiajai Britanijai. Noriu iki naujų metų jį pabaigti ir noriu jį rašyti būdamas čionai, nelabai norėčiau blaškytis. Aišku, aktorinis yra prioritetas ir jeigu bus kažkoks projektas, tai tada teks scenarijaus rašymą atidėti į šalį“, – sako aktorius.
Kai spaudžia rankas žmonėms iš Britanijos kino industrijos, Žilvinas prisistato vardu Jamesas. Bet tai nereiškia, kad išsižadu savo lietuviškų šaknų, laidoje „Emigrantai“ tikina Londone įsitvirtinti bandantis aktorius.
„Pase, savo mamai, Lietuvoje visada būsiu Žilvinas. Ir tai niekada nesikeis“, – akcentuoja aktorius.
