Joniškės kapinės yra ant kalno, gruntiniai vandenys – labai arti paviršiaus, o senoji, dar keraminių vamzdžių kanalizavimo sistema – jau senokai suirusi.

Daug metų lietus paskandindavo ne tik didžiuosius takus, bet ir mažesnius takelius, kurie veda prie daugelio kapų. Žmonėms tekdavo klampoti pažliugusia žeme, o kapinių prižiūrėtojams būdavo sunku tinkamai atlikti savo darbą.

Šiemet ten, kur labiausiai kaupėsi vanduo, pakloti nauji drenažo vamzdžiai, daugelyje vietų buvo pastatyti paviršiniai latakai vandeniui nubėgti į šulinius.

Didžiausią bėdą padarė į kapines mašinomis atvažiavę lankytojai.

Išasfaltuoti tvarkomų takų iki švenčių nespėta. Tačiau didžioji takų dalis tam buvo paruošta – išpilta ir sutrombuota skalda. Tose vietose per ilgąjį savaitgalį žmonės galėjo kur kas patogiau pasiekti kapus.

Tačiau nedidelė dalis takų liko be skaldos. Darbininkai prieš pat šventes sutrombavo gruntą ir ten, bet palijus jie tapo neišbrendami.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Zina Stankienė, atsakinga už kapines, patikino, kad net ir palijus išmaurotų takų atskirtus kapus galima buvo pasiekti nesusitepus batų. Tiesiog reikėjo paėjėti aplinkui.

"Didžiausią bėdą padarė į kapines mašinomis atvažiavę lankytojai. Dėl jų elgesio sulaukėme ne vieno skundo. Žmonės kapinių takais važinėjo pernelyg greitai. Buvo savo mašinomis užstatę rangovams įvažas. Likusios vėžės rodo, kaip neatsakingai važinėta po kapines, kiek žalos padaryta. Ne vienoje vietoje automobilių ratai sugadino, tiesiog išstumdė betoninius lovelius, kuriais vanduo turėjo nutekėti į nuotekų šulinius, radome apgadintų ir vandens kolonėlių. Tiksliai neaišku, kas padarė nuostolių", – piktinosi Z.Stankienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į kapines mašinomis leidžiama įvažiuoti neįgaliesiems, vyresniems nei 80 m. asmenims ir tiems, kuriems reikia atsigabenti į kapines sunkių, rankomis nepanešamų daiktų.

Kapinių priežiūra besirūpinanti valdininkė stebėjosi, kad daugelis didesnių kapų tvarkybos darbų ėmėsi prieš pat Vėlines ar net per šventes, bet ne gerokai anksčiau.

Nuotekas tvarkantys darbininkai dirba, kol kas laikomasi numatytų terminų.

Priekaištus dėl klampynės kapinėse Z. Stankienė atrėmė paprastai: "Tai yra darbo procesas, daug metų bet kuriuo metų laiku kapai telkšodavo vandenyje."

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Zina Stankienė, atsakinga už miesto kapines, pasakojo, kad Joniškės kapinės yra ant kalno, kur gruntiniai vandenys yra labai arti paviršiaus, o senoji, dar keraminių vamzdžių kanalizavimo sistema suirusi.

Jau daug metų lietus paskandindavo ne tik takus, bet ir priėjimus prie daugelio kapų, žmonėms tekdavo klampoti per pažliugusią žemę, o kapines prižiūrintiems darbuotojams buvo sunku tinkamai atlikti savo darbą.

Didžiausių problemų turėjusioje dalyje pagrindiniai darbai jau padaryti.

Senoji nuotekų sistema daugelyje vietų buvo pažeista, keraminiai vamzdžiai sunyko dėl mechaninio pažeidimo, kai kuriuos suardė didesnių medžių ir krūmų šaknys, kai kur vamzdžių visai neliko.

Kapinių žemė – molinga, todėl vanduo susigeria sunkiai, telkšodavo balos.

"Turėdavome problemų, kai reikėdavo nuvalyti takus, sutvarkyti kapines. Geologai ištyrė kapinių plotą ir nustatė, kur labiausiai kaupiasi vanduo. Didžiausių problemų turėjusioje dalyje pagrindiniai darbai jau padaryti, nauji drenažo vamzdžiai pakloti, dabar daromi paviršiniai latakai vandeniui nutekėti į šulinius. Rangovai pažadėjo iki lapkričio 1-osios ant takų išpilti skaldos ir paruošti pagrindą asfaltui. Ar jiems pavyks įvykdyti pažadą, priklausys ir nuo oro sąlygų", – tvirtino Z. Stankienė.

Asfaltuoti šią kapinių dalį ketinama kitąmet. Tad per Visų Šventųjų šventę, tikėtina, kapinėse nebetelkšos vanduo, bet takus dengs ne įprasta asfalto danga, o skaldos akmenukai.

Pernai sukurtas ir patvirtintas projektas pradėtas vykdyti šių metų liepą. Šiemet tikimasi įveikti pirmąją jo dalį labiausiai problemų kėlusioje kapinių teritorijoje.

Z. Stankienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dar trys projekto etapai bus vykdomi per kelerius artėjančius metus ir apims visą Joniškės kapinių plotą.

"Matyt, žmonės pirmą kartą šiemet apsilankė kapinėse, jei nustebo dėl vykdomų darbų. Būna ir taip", – skaitytojo pasipiktinimą komentavo Z. Stankienė.

Uostamiestyje kasdien daugėjant koronaviruso atvejų bei visoje Lietuvoje griežtinant karantino taisykles, keičiasi ir mirusiųjų išlydėjimo įpročiai.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė pastebėjo, kad su artimaisiais atsisveikinantys ir formalumus tvarkantys žmonės rodo sąmoningumą.

"Jie puikiai supranta, kad reikia vengti kontaktų. Dokumentų originalus žmonės mums palieka pašto dėžutėje. Taip ir dirbame. Minimalizavome kontaktus", – dėstė Z.Stankienė.

Atsižvelgiant į dėl viruso grėsmės susiklosčiusią situaciją, keičiasi ir kai kurios kapinių taisyklės – siekiant išvengti didesnio žmonių susibūrimo, leidžiama iki pat kapo duobės privažiuoti automobiliais.

"Jeigu ypatingų norų nėra, tikrai nespaudžiame, kad į kapines įvažiuotų griežtai nustatytas skaičius mašinų. Žiūrime žmogiškai, nes tai tikrai pagreitina procedūrą", – pasakojo skyriaus vedėja.

Jeigu ypatingų norų nėra, tikrai nespaudžiame, kad į kapines įvažiuotų griežtai nustatytas skaičius mašinų.

Vis dėlto šiomis dienomis internete jau galima pastebėti ženklų, rodančių, kad atsisveikinimo su mirusiuoju organizavimas tampa kiek komplikuotas. Duris užvėrus nebūtinųjų prekių parduotuvėms, žmonės teiraujasi, kur rasti laidotuvėms tinkamų gėlių ar kitos atributikos.

Ritualines paslaugas teikiantieji kol kas pavojaus varpais neskambina ir sakosi dar pajėgiantys suktis iš padėties.

"Tiesą sakant, gėlėmis prekiaujantys verslininkai dar išparduoda likučius, tad užsakome telefonu. Gėles jie pristato į šarvojimo salę", – pasakojo Šv. Kazimiero laidojimo namų atstovai.

Pastebima, kad paskelbus karantiną žmonės į laidotuves nebesirenka taip gausiai kaip anksčiau.

Išlydėti mirusįjį atvyksta tik nedidelis būrelis pačių artimiausiųjų – iki 10–15 asmenų, tad bent jau kol kas žmonių srautų reguliuoti neprireikia.

Vežė du kartus per dieną

Tiek Visų Šventųjų dieną, tiek išvakarėse lankytojų miesto kapinėse buvo labai daug. Lėbartuose yra palaidota beveik 52 tūkst., Joniškės kapinėse – apie 20 tūkst.

Užvakar prižiūrėtojai nuo ryto tvarkė kapines. Tuštino konteinerius, rinko atliekas. Jos neleistinose vietose buvo sudėtos ir krūvomis, mėtėsi ir pavieniai ryšuliai, buvo paliktos ir medžių šakos.

"Kai lankytojų srautai dideli, visada tenka daug tvarkytis. Norime iškuopti kapines iki savaitgalio", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad konteineriai buvo tuštinami kur kas dažniau nei įprastai.

"Joniškės kapinėse – kasdien, o Lėbartų – net du kartus per dieną. Papildomų konteinerių pastatyti nėra galimybių. Trūksta vietos. Tad stengėmės juos kuo dažniau ištuštinti. Manome, kad kapinių lankymas dar nesibaigė, tad skubame susitvarkyti", – teigė vedėja.

Atliekų rūšiuoti nenori

Z.Stankienė tvirtino, kad kapinių lankytojams yra sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, tačiau tokia galimybe pasinaudoja retas. Dauguma elgiasi net priešingai.

"Jei parašyta, kad negalima pilti žemių į konteinerį, tai kas nors būtinai primes. Nėra praktikos rūšiuoti", – pastebėjo vedėja.

Tiek per Visus šventuosius, tiek išvakarėse prižiūrėtojai sulaukė pasipiktinimo iš lankytojų, kad negali automobiliais įvažiuoti į pačias kapines.

Tokia galimybė šiomis dienomis buvo sudaryta tik neįgaliesiems nuo 8 iki 11 val. Jie galėjo privažiuoti ir arčiau Lėbartų kapinių.

Prižiūrėtojams siuntė "linkėjimus"

Z.Stankienė atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka taikoma kasmet. Skelbimai savaitę iki mirusiųjų pagerbimo dienos buvo iškabinti prie kapinių vartelių.

Tačiau nežinojusiųjų vis tiek atsirado.

"Nėra taip, kad ėmėme ir sugalvojome kitokią tvarką. Kapinių takeliai nėra pritaikyti mašinų srautams. Negali prasilenkti dvi mašinos. Kyla konfliktų. Be to, saugome ir pėsčiuosius, kurių per tokias šventes būna daug. Kas būtų, jei visų mirusiųjų artimieji važiuotų automobiliais?" – retoriškai klausė vedėja.

Anot Z.Stankienės, žmonės liejo pyktį, kad negali įvažiuoti mašinomis į kapines.

"Siuntė "linkėjimus" ir sargams, ir mums. Kol žmonės automobiliais bandydavo pasiekti kapines – jau supykdavo, o neįvažiavę tapo dar piktesni", – tvirtino vedėja.

Laidojo tą pačią dieną

V.Kozlova nuo kapinių takelio ranka rodo į krūmus, dabar jie – pagrindinis kelrodis jos tėvų kapavietės link.

Sunku patikėti, bet tai – kaimyninis kapas, kuris labai išsiskiria iš visos kapinių aplinkos.

"Kitais metais bus lygiai 40 metų, kai čia palaidojau savo mamą. Tą pačią dieną šalia laidojo kitą moterį. Pamenu jos sūnų, jis dalyvavo laidotuvėse. Panašu, vyras nevengė taurelės. Daugiau jo niekada nemačiau prie motinos kapo. O kaip atrodo jos amžinojo poilsio vieta, patys matote", – mostelėjo ranka V.Kozlova.

Praskleidus krūmus ir medžius, kurie viršija 3 metrų aukštį, matyti kadaise supilto kapo kauburėlio ženklai.

Medinis kryželis sunykęs, antkapis su velionės vardu ir pavarde čia niekada taip ir neatsirado.

Veikiausiai ir sūnus, turėjęs moralinę pareigą įamžinti mamos atminimą, jau miręs.

Todėl šis liūdnas reginys tapo kaimyninius kapus prižiūrinčių žmonių rūpesčiu.

Prisiveisė gyvačių?

V.Kozlova tikino, jog ilgus metus kiekvieną pavasarį ji mėgino nurauti žoles ir bedygstančius krūmokšnius nuo greta esančio kapo.

Bet pastaraisiais metais pati pasiligojo, ir augmenija ant kaimyninės kapavietės jai tapo nebeįveikiama.

"Ir jei šakas dar kiek apkapoju, tai šaknų niekaip nesuvaldau, jos skverbiasi ir į mano artimųjų kapą. Ir tai nėra gerai. Ilgainiui iškilnos gruntą, gali suardyti ir antkapinius bortelius. Tačiau baisiausia, kad šitame šabakštyne priviso gyvačių. Kartą atėjusi tvarkyti tėvų kapavietės, pamačiau gyvatę. Nežinau, gal tai buvo ir žaltys, gal koks kitas nekenksmingas roplys, bet labai išsigandau. Žiūriu, šliaužia man palei pat kojas", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė sako, kad visose Joniškės kapinėse veikiausiai daugiau nėra tokio kapo, kaip šis. Nors apleistų amžinojo poilsio vietų aplinkui ne taip ir mažai.

Pasiūlė susitvarkyti pačiai

Moteris tikino, jog ne kartą kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą. Pasakojo, kaip atrodo šis kapas. Prašė pagalbos, o atsakymas buvo lakoniškas.

"Jie man vis kartojo: pažiūrėsime, ką galime padaryti. Praėjo kiek laiko, kreipiausi vėl. Tada man pasakė, kad jie neturi galimybių privažiuoti prie to kapo, ir pasiūlė susitvarkyti savo jėgomis. Kaip, jūsų manymu, galėčiau tai padaryti savo jėgomis? Kreipiausi vėl, bandžiau įtikinti, kad šitas šabakštynas kasmet vis plečiasi ir, jei dar delsime, jis bus nebevaldomas. Juk jis ir kitą šalia esantį kapą jau apniko", – pasakojo V.Kozlova.

Klaipėdietė tikino, kad Kapų priežiūros tarnybos darbuotojai buvo nelabai patenkinti jos iniciatyva.

Moterį stulbina tai, kad įstaigos, kurios darbuotojai už tai gauna valdišką algą, prievolė tapo jos asmeniniu reikalu.

Kapinių laukia permainos

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos Zinos Stankienės, kaip tik šiuo metu ruošiamas kapinių tvarkymo aprašas, nes jau pakoreguoti įstatymai, ruošiamasi kapinių inventorizacijai.

Šiemet jau yra nupirktas Joniškės kapinių tvarkymo projektas.

Kai jis bus pradėtas įgyvendinti, bus kertami savaiminiai krūmai, medžiai, bus apsodinama pagrindinė alėja. Teigiama, kad Joniškės kapinių vaizdas po to tikrai turėtų būti kitoks.

"Mes pradėsime didelį tvarkymą ir valymą, kad tos kapinės taptų panašios į kapines. Tai moteriai pačiai daryti dabar nieko nebereikia. Kai tik mes pradėsime tvarkybos projektą, viso to šabakštyno nebeliks. Tik ji turėtų ateiti pas mus ir pasakyti, kas ten yra, kur ir kaip. Sakote, jau buvo atėjusi? Žinote, krūmų ant kapaviečių mes iki šiol netvarkėme, nes yra tokios taisyklės, kapus turi susitvarkyti patys žmonės, mes tvarkome tik valstybės lėšomis palaidotų asmenų kapus. O kad kapą paskelbtume neprižiūrimu, turi praeiti tam tikras laikas", – pabrėžė Z.Stankienė.

Laidos į senas kapavietes?

Anot Z.Stankienės, anksčiau žmonės pasirūpindavo ir kaimyniniais kapais, jei tie ilgą laiką būdavo neprižiūrimi.

"Žmonės sako vieną, o mes turime patikrinti, ar tai tiesa. Mes tikrai patvarkome apleistus kapus, taip nepaliekame. Beje, jau priimtas įstatymas, jei per dvejus metus kapo niekas neprižiūri, galėsime rengti dokumentus kapo panaikinimui. Praėjus visas procedūras, jei bus norinčiųjų, bus galima laidoti senose apleistose kapavietėse. Bet mes turime pavyzdžių, kad ir po 50 metų ateina žmonės ieškodami savo senelių kapų", – dėstė Z.Stankienė.

Pasak Kapinių priežiūros tarnybos vadovės, Joniškės kapinėse yra 10–15 proc. apleistų ir netvarkomų kapų.

Galimas dalykas, įsigaliojus naujam įstatymui, kai kurios tokios kapavietės bus iš naujo užlaidotos.

Kapinių priežiūros tarnybos duomenimis, Joniškės kapinėse yra palaidota iki 20 tūkst. klaipėdiečių.

Purvyne – padangų žymės

Mirusių artimųjų gedinčius ir į paskutinę kelionę juos išlydinčius klaipėdiečius dar labiau gniuždo situacija Lėbartų kapinių naujuosiuose kvartaluose.

Vietos, kur laidojami mirusieji, vaizdas pastaruoju metu dažnam atima žadą. Naujieji kvartalai tam tikrose vietose virto purvynais. Juose matyti ir transporto priemonių padangų žymės.

Vietomis tyvuliuoja didelės pelkės. Vanduo apsėmė ir kai kurias kapavietės.

Yra kapų, kurie susmego gilyn į žemę – kauburėlį pakeitė įduba.

Šioje kapinių dalyje apsilankiusių žmonių žvilgsnius kausto ir šalia kapaviečių sukrautos akmenų, betono luitų, plytų krūvos.

Viena tokių – prie pat kelio.

Be betono luitų ir akmenų, šioje krūvoje sudėti ir kažkokie pagaliai.

Pievoje, kur amžino poilsio dar atguls žmonės, mėtosi šiukšlės.

"Kaip atrodo vieta, kur laidojami žmonės? Šiais laikais statybų aikštelės daug tvarkingesnės nei vieta, kur žmonės atgula amžinojo poilsio", – teigė neseniai artimą draugą palaidojęs klaipėdietis.

Gedėtojų laukia smūgis

Kita kapinių lankytoja atkreipė dėmesį, kad žmonėms ir taip sunku atsisveikinti su mirusiu artimuoju, o kapinėse pasitinka toks vaizdas.

"Žmonės gedi, išgyvena skausmą, nori padoriai atsisveikinti su mirusiuoju, bet atvažiuoja į kažkokį purvyną. Vaizdas kapinėse dar labiau gniuždo", – tikino moteris.

Pasak klaipėdietės, žiūrint į kai kuriuos kapus, plyšta širdis.

Šalia vietos, kur palaidotas žmogus, sukrauta akmenų ir betono gabalų krūva. Ir ne viena, o dvi. Keli kapai apsemti vandens.

"Aš svetima ir man širdį skauda. O kaip turėtų jaustis tokį vaizdą pamatęs gedintis žmogus? Manau, kad gali būti visiškai sugniuždytas. Tikrai nenorėčiau, kad taip atrodytų mano artimojo kapas", – dėstė klaipėdietė.

Moters nuomone, miesto valdžia turėtų ką nors daryti, kad situacija pasikeistų.

"Suprantu, kad ši kapinių dalis nauja. Turi praeiti laiko, kol čia viskas bus sutvarkyta, tačiau dabartinė situacija yra kraupi", – apmaudo neslėpė lankytoja.

Duobėse vandens nėra

Viename naujųjų Lėbartų kvartalų mirusieji pradėti laidoti praėjusių metų rugsėjį, antrame – spalį.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė atkreipė dėmesį, kad tuo laiku šioje teritorijoje vaizdas buvo visiškai kitoks nei dabar.

"Niekas po vandenį nebraidė", – pabrėžė ji.

Pasak Z.Stankienės, žmonėms leidžiama rinktis, kuriame kvartale ir kurioje vietoje laidoti mirusį artimąjį: "Neverčiame laidoti į vandenį. Siekiame, kad žmonėms nekiltų papildomų rūpesčių."

Anot vedėjos, įtakos dabartinei situacijai naujuosiuose kapinių kvartaluose turi keli faktoriai.

Vienas pagrindinių – meteorologinės sąlygos. Pastaruoju metu buvo drėgna ir lietinga.

"Gal dar iš žemės nėra visiškai pasišalinęs įšalas. Net ir mažas jis neleidžia vandeniui susigerti taip, kaip turėtųsi. Dabar visose kapinėse, ne tik naujuosiuose kvartaluose, žemė yra įmirkusi. Pėdą dėsi ir smuksi. Negali technika įvažiuoti", – kalbėjo vedėja.

Z.Stankienė ramino, kad naujuosiuose kvartaluose susikaupęs vanduo yra tik paviršinis ir, visiškai pasitraukus įšalui, turėtų susigerti. Iškastose duobėse jo nėra.

Atveš daugiau grunto

Pasak pašnekovės, kai buvo ruošiama teritorija kapinėms, atgabenta žemių. Pastarosios buvo išpiltos, bet nesutrombuotos.

Dabar supiltos žemės sėda, bet netolygiai. Susidaro įdubos, o jose – pelkės.

Įtakos situacijai turi ir intensyvūs kapaviečių rengimo procesai. Tvarkant kapavietės būna iškeliamos, naudojamos betoninės plokštės, takeliai.

"Anksčiau žmonės kapavietes tvarkydavo metinėms, o dabar tai padaro per mėnesį. Pro betoną vanduo neprasiskverbia ir kaupiasi šalia. Dėl to vanduo gali apsemti greta esantį kapą, jei šis dar nėra sutvarkytas, neturi betoninės tvorelės. Be to, vienos kapavietės iškeliamos, kitos lieka žemiau. Pastarosiose ir kaupiasi vanduo", – pastebėjo Z.Stankienė.

Panaši situacija naujuosiuose Lėbartų kapinių kvartaluose buvo ir po atlydžio sausio pabaigoje. Tada čia lankėsi miesto vadovai. Buvo sprendžiama, kokių veiksmų imtis.

Z.Stankienė teigė, kad suplanuota papildomai atvežti grunto, jį išpilti teritorijoje, kur numatyti kapai.

Norima, kad kvartalai susilygintų su keliuku. Tada vanduo nesikauptų, o nutekėtų į kelią, kur įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema.

"Įrengti jos pačiuose kvartaluose negalima dėl kasimo darbų. Kasant galima sugadinti lietaus nuotekų sistemą, ir vėl nebus jokios naudos", – patikino vedėja.

Darbus planuojama pradėti, kai tik leis oro sąlygos ir bus skirta lėšų.

"Bandysime šiems darbams pinigų sutaupyti pirkdami numatytus darbus. Norime, kad kvartalai būtų tvarkingi, kad žmonės galėtų padoriai atsisveikinti su mirusiaisiais", – pabrėžė vedėja.

Vaizdas greitai pasikeis

Šią savaitę turėtų būti pradėtos išvežti krūvos akmenų bei betonų luitų.

Pasak Z.Stankienės, kai buvo pašalę, šių darbų nebuvo galima atlikti, nes į krūvas sukrauti akmenys – neišjudinami.

Prasidėjus atlydžiui, į teritoriją negalėjo įvažiuoti technika.

"Dabar šiuos darbus bus galima atlikti. Duosime nurodymą rangovams, kad surinktų akmenis. Krūvų nebeliks", – sakė vedėja.

Akmenys ir betoniniai luitai randami kasant naujas duobes amžinajam poilsiui.

Anot pašnekovės, su duobkasiais sutarta, kad šie radinius dėtų į krūvą ten, kur dar nėra kapaviečių.

"Gal ne visi duobkasiai išgirdo, ko prašome. Tačiau neturime tiek pajėgų, kad prie kiekvienos kasamos duobės stovėtų po žmogų ir kontroliuotų, kaip vyksta darbai. Tvarkos užtikrinimas yra bendras mūsų, duobkasių ir rangovų darbas", – konstatavo Z.Stankienė.

Paprastai kartą per savaitę kapinės apvažiuojamos ir viskas, ką įmanoma pakelti, surenkama.

"Tačiau ir šie darbai labai priklauso nuo oro sąlygų. Kai yra pašalę, tų akmenų nepajudinsi. Dabar atšilo, galima bus surinkti", – teigė vedėja.

Z.Stankienė neabejojo, kad per pusmetį šie kvartalai visiškai pasikeis: "Vasarą viskas bus sutvarkyta. Per pusmetį žmonės susitvarko kapavietes."

"Nepasiliekame visko paskutinei dienai. Tokių teritorijų nespėtume apeiti. Turime per ilgą laiką nusistovėjusius atliekų vežimo, kapinių tvarkymo grafikus ir jais vadovaujamės", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Dabar prižiūrėtojams daugiausia rūpesčių kelia  krintantys lapai.

"Grėbiame, pučiame juos. Tačiau lapai toks dalykas – čia nupūti, čia vėl prikrito. Kai paspaus šaltukas, medžiai masiškai pradės mesti savo rūbą", – pasakojo vedėja.

Kol kas kapinėse dar yra vandens, tačiau, jei orai atšals, jo nebeliks. Jis kasmet užsukamas, kai prasideda šalčiai, tad artimieji patys turi pasirūpinti vandeniu, jei šis bus reikalingas.

"Turime saugoti sistemas. Jei laiku vandens neužsuksime, jos gali peršalti, sprogti", – tvirtino Z.Stankienė.

Klaipėdiečiai dar neskuba tvarkyti mirusių artimųjų kapų prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines.

"Matyt, laukia paskutinės savaitės. Žmonės, kurie gali, atvažiuoja dažniau lapų nugrėbti, kiti – tik prieš šventes. Daugiausia klaipėdiečių atvyksta tvarkytis paskutinėmis dienomis prieš lapkričio 1-ąją", – pastebėjo vedėja.

Mirusiųjų pagerbimo dienoms ruošiasi ir viešojo transporto organizatoriai. Pirminiai variantai, kaip kursuos autobusai į Joniškės ir Lėbartų kapines, jau paruošti.

Tradiciškai papildomi maršrutai pradedami organizuoti savaitę prieš mirusiųjų pagerbimo dieną. Taip pat dažniau kursuoja įprastų maršrutų autobusai.

"Šiemet lapkričio 1-oji bus antradienis. Svarstome, kaip organizuoti maršrutą pirmadienį. Sprendimo dar nepriėmėme", – tvirtino viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis.

Eismas prie kapinių bus organizuojamas, kaip ir praėjusiais metais. Saugaus eismo komisija schemą pernai patvirtino trejiems metams.

"Žmonės jau įprato prie tokio eismo organizavimo kapinių pašonėje. Tokia schema pasitvirtino", – komentavo direktorius.

Klaipėdietė Birutė pasakojo, kad prieš daugiau nei 30 metų palaidojo savo tėvelį.

Lėbartų kapinės tuomet buvo neseniai atidarytos. Pasak moters, tada jose visko buvo: galėdavai naudotis grėbliais, kastuvais, kibirais, laistytuvais ir kitais įrankiais, kurie būtini tvarkant kapus.

"Būdavo labai patogu. Nereikėdavo nieko tempti savo. Pasiimdavai, sutvarkydavai kapelį ir grąžindavai", – prisiminė moteris.

Tačiau laikui bėgant įrankių mažėjo, kol kartą atvažiavusi moteris nieko neberado. Net kibiro.

"Klausiau darbuotojos: kur viskas dingo? Ji paaiškino, kad išvogta", – tvirtino Birutė.

Moteris įsitikinusi, kad ir šiais laikais žmonės naudotųsi įrankiais kapinėse, kad ir už simbolinį mokestį, tačiau abejojo, ar jų vėl kas nors nepasisavintų.

"Mano giminaičių yra palaidota ir vieno kaimelio, esančio Telšių rajone, kapinėse. Ten visas inventorius tebėra. Kai yra maža bendruomenė, gal lengviau sužiūrėti, kad įrankiai nedingtų", – svarstė klaipėdietė.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė tvirtino, kad pastaruoju metu pasiūlymų dėl įrankių iš kapinių lankytojų nesulaukta.

"Problemos tikrai nėra. Aplink abejas kapines yra daug privačių paslaugų teikėjų. Jie paskolina laistytuvų, degtukų ar kastuvėlių, jei reikia – ir patys kapus sutvarko", – teigė vedėja.

Be to, anot Z.Stankienės, dauguma žmonių įrankių atsiveža patys. Jei reikia iš esmės sutvarkyti kapavietę, prie jos galima privažiuoti automobiliu.

"Nedidelius grėbliukus, purentuvus žmonės pasilieka prie kapo. Paslepia augaluose. Tais įrankiais naudojasi ir jų kaimynai. Matyt, susitaria. Jei įrankiai padėti tvarkingai, tikrai neimame. Surenkame, jei pastarieji mėtosi blaškomi vėjo", – komentavo vadėja.

Z.Stankienė atkreipė dėmesį, jog savivaldybė nėra verslo įmonė ir nuomoti įrankių, kad ir už simbolinį mokestį, negalėtų.

Šienauti žolę planuojama antrą rugsėjo savaitę. Prie kapinių vartų artimiausiu metu bus pakabinti skelbimai, nurodantys, kad lankytojai aplink kapavietes apsikirptų ar nuravėtų žolę. Siekiama, kad vykdant darbus ši neužterštų kapų.

„Kai kurie žmonės labai piktinasi, kai nupjauta žolė nukrenta ant kapo, ją tenka rinkti iš akmenukų. Kad taip nutiktų, užtenka didesnio vėjo. Norime, kad nekiltų tokių problemų. Aplink kapavietę reikėtų apkarpyti ar nuravėti didesnį plotą žolės. Tada darbuotojai jos nepjaus“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Numatyta, kad kapinėse turi būti šienaujama ne daugiau nei keturis kartus per sezoną. Tačiau šio skaičiaus ne visada užtenka. Kartais tenka šienauti ir papildomai.

„Stengiamės, kad užtektų, bet metai metams nelygūs. Būna, kad nušienauji, prasideda sausra ir žolė auga gana lėtai. Būna taip, kad gali šienauti ir šienauti. Taip nutiko šiemet“, – pasakojo vedėja.

Šį sezoną kapinės buvo šienautos tris kartus. Ar užteks dar vieno, neaišku.

„Viskas priklausys nuo orų. Jei reikės, šienausime daugiau. Derinsimės“, – teigė vedėja.

Artimieji, paprašę duobkasių nemesti į kapo duobę šiukšlių, akmenų ir medžio šaknų, išgirdo siūlymą susimokėti 150 eurų už du karučius žvyro.

Pasiūlė "savus" duobkasius

"To dar nebuvau mačiusi, kad kapinėse žemės pritrūktų. Atėjo laikai, kai už žemės grumstą kapui jau tenka susimokėti. Kapą palikome lyg arimo lauke", – pasakojo įvykio liudininkė, savomis akimis mačiusi situaciją.

Klaipėdietę laidoję artimieji šiurpo, nes tokios situacijos neteko matyti nė vienų laidotuvių metu.

"Prieš du su puse mėnesio laidojau dėdę Dzūkijoje, mažose kaimo kapinaitėse. Buvo gražu žiūrėti, kaip duobkasiai dirba. Nors buvo žiema ir vyrams teko paplušėti, kol įveikė įšalo sluoksnį, tačiau šimtametėse kapinaitėse žemės nepritrūkome. Kol vieni vyrai darbavosi prie duobės, kitas duobkasys dailiai žėrė kapo link išsisklaidžiusias žemes", – pasakojo įvykio liudininkė, savomis akimis mačiusi situaciją.

Klaipėdietę laidojusi dukra velionę šarvojo vienoje laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje.

Suskaičiavusi apvalią sumą už suteiktas paslaugas, įmonės atstovė iš karto pasiūlė "savus" duobkasius. Jiems buvo sumokėta 150 eurų.

Tiesa, moteris patikino, kad artimiesiems, pirkusiems visas be išimties įmonės siūlomas paslaugas, buvo pritaikyta 150 eurų nuolaida.

"Va tiek galėsite sumokėti duobkasiams, jus pasitiks prie kapinių vartų", – aiškino įmonės atstovė.

Į duobę – kelmas su šaknimis

Į Lėbartus atvykus laidojimo procesijai, kapo duobė jau buvo iškasta. Vyrai įleido karstą ir ėmė užkasinėti duobę.

"Žemė ten buvo baisi, su statybinėmis atliekomis. Mėtėsi drenažo vamzdžių nuolaužos, plastiko ir plėvelės gabalai. Šiukšles duobkasiai dar patraukė į šoną, tačiau, kai išvydome, kad į duobę lekia išrauto medžio kelmas su išsišakojusiomis šaknimis, velionės dukra paprašė šį išimti iš duobės. Kas būtų, jei tas medis suželtų ant kapo krūmu? Į duobę lėkė ir varpučio kuokštai, akmenys. Juk taip neturi būti", – pasakojo įvykio liudininkė.

Už žvyrą – papildoma įmoka

Kastuvais mojavę vyrai atrėžė, kad dirba gerai ir nuoširdžiai.

"Priekaištus reikškite savivaldybei. Kokį gruntą atvežė kapinėms praplėsti, toks ir yra. Matote, trūksta žemės karstui užkasti", – apstulbusiems artimiesiems išpyškino duobkasiai.

Vyrai mostelėjo ranka į pėsčiųjų takų sankirtoje išpiltus porą karučių žvyro. Už tokį kiekį vadinamojo grunto karsto duobei apsukruoliai pasiūlė susimokėti dar 150 eurų.

"Neseniai kolega laidojo tėvą mažose Klaipėdos rajono kapinaitėse. Nieko panašaus nenutiko. Tikrai nebuvome matę tokio atvejo, kad žemės trūktų. Gal čia koks naujas biznis? Nori užkasti karstą, mokėk už žvyrą papildomai? Anksčiau juodžemio sunkvežimis kainuodavo 300 litų. Skaičiuojant senąja valiuta, per 500 litų paprašė už du karučius. Mirties biznis perlipo visas padorumo ribas", – šiurpo laidotuvių dalyvė.

Skundėsi ir anksčiau

Prieš porą mėnesių klaipėdietė Aldona "Klaipėdai" taip pat pasakojo panašią istoriją. Tiesa, moters duobkasiai nepuolė reketuoti, žemės karstui užkasti pakako.

"Bet koks ten sąšlavynas suvežtas. Vienas statybinis laužas. Baisu. Juk miesto valdžia mokėjo už gruntą nemažus pinigus. Vyko kapinių plėtra. Tačiau kažkas labai gerai pasipelnė iš to. Suvežė atliekas ir supylė. Kasant duobes, visos šios šiukšlės virsta lauk – plytgaliai, šiferio lakštų gabalai", – pasakojo Aldona.

Klaipėdietis Vytautas pastebėjo, kad priekaba juodžemio kaimo kapinaitėms dažniausiai pasirūpina kaimiškos seniūnijos.

"Seni žmonės atvažiuoja tvarkyti kapų. Iš kur senutė temps juodžemį vyro kapui? Dažniausiai atvežama ir papilama – kam reikės, atsineš kibiru ar karučiu atsiveš. Nesu girdėjęs, kad grunto pritrūktų. Kai žmonės pertvarko kapavietes ar naujai jas įrenginėja, tuomet jau giminės pasirūpina, kad, įsmukus kapui, būtų atvežta papildomo juodžemio", – savo pastebėjimą išsakė neseniai tėvą laidojęs sūnus.

Žvyras – takeliams ir duobėms

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė, išklausiusi Lėbartų kapinėse nutikusią istoriją, prisipažino, kad ir pati liko šokiruota išgirstų žodžių.

"Gerai, kad sėdžiu, nes išvirsčiau. Negaliu patikėti. Privalu iškasti dviejų metrų duobę. Kaip pritrūko? Ką iškasė, tą ir užkasa atgal", – aiškino Z.Stankienė.

Ji tikino, jog žvyro atvežama tam, kad vėliau tarp kapaviečių atsiradusius nelygumus būtų galima užlyginti. Išeitų, kad žvyro kapinėse galima rasti ir nemokamai. Visas gudrumas – kaip sudaryti situaciją, kad jį galima būtų parduoti itin brangiai?

"Atvežame, kad nebūtų po lietaus tokių baisių duobių. Visose kapinėse atvežta ir išpilta žvyro. Bet kad pritrūktų žemės..." – vis stebėjosi Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

Supratusi, jog už du žvyro karučius duobkasiai prašo po 150 eurų, Z.Stankienė ėmė tikinti, kad kartais artimieji prašo žvyro, jei kapavietei papuola šlapia vieta.

"Negaliu atsakyti. Tai – duobkasių darbas. Jie yra privatūs. Už ką ir kodėl jie ima pinigus, negaliu kontroliuoti. Tačiau pasikalbėsiu, sukviesiu susirinkimą", – žadėjo pašnekovė.

Benamius laidoja geriau?

Paaiškėjo, kad vis dėlto su tokiomis problemomis susiduria daug klaipėdiečių, šiuo metu laidojančių artimuosius naujose kapinių kvartaluose.

"Iš kur tuomet tos akmenų krūvos? Važiuoja rangovai ir surenka į eiles sukrautus akmenis. Kas mėnesį. Ką randa ir iškasa duobkasiai, sudeda pakraščiuose. Kasama iki dviejų metrų gylio, ten neaišku, ką galima rasti", – sakė Z.Stankienė.

Ji teigė, jog dažniausiai duobkasiai ateina patys į Kapinių priežiūros tarnybą ir pasako, kad randa akmenų, kad gruntas prastas pasitaikė.

"Lieka tų žemių iš kitų vietų, kiti net klausia, kur jas padėti. Bet kad pinigų prašytų... Ir kodėl reikia pirkti žvyrą? Aš esu šokiruota. Ir kaip gali medžio šaknis mesti? Už valstybės lėšas laidojant ir tai negalima taip elgtis. Kauburėlis turi būti supiltas gražiai, viskas išlyginta", – patikino vedėja.

Įkainiai kelia klausimų

Klaipėdietę laidoję artimieji suskaičiavo, kad itin kuklios laidotuvės, skaičiuojant eurais, atsiėjo kur kas brangiau, nei esant kainoms senąja valiuta.

Vidutinio lygio karstas atsiėjo apie 350 eurų. Šarvojimo salės nuoma svyruoja nuo 150 iki 250 eurų.

Suskaičiavus, kiek tenka sumokėti už mirusiojo paruošimą, susidaro antra karsto vertės suma: už mirusiojo aprengimą prašoma 32 eurų, už mirusiojo specialų sanitarinį paruošimą – arti 100 eurų, 20 eurų – už pašarvojimą.

Tai jau sudaro apie 150 eurų. Mirusiojo rūbams reikia išleisti dar bemaž pusantro šimto eurų.

"Nesiginčijome ir mokėjome visą prašomą sumą, bet sąskaitoje įdomių dalykų yra. Pavyzdžiui, už mirusiojo išnešimą prašoma 25 eurų, čia pat dar net 95 eurai įskaičiuoti už karsto nešimą. Tai už kokį konkretų darbą čia tokia suma prašoma? Argi atskirai nešamas karstas ir velionis taip pat atskirai?" – skaičiavo laidotuvių dalyviai.

Išleido 1,5 tūkst. eurų

Dar prašoma 25 eurų už laidojimo apeigų organizavimą.

"Ką konkrečiai reikėjo organizuoti, nėra aišku. Įmonės atstovė sukalkuliavo sąskaitą ir suskaičiavo pinigus. Už užsakymo priėmimą prašoma 4 eurų. Čia kad čekį išspausdino? Sunku patikėti, už ką tik imami pinigai laidotuvių metu. Beje, mūsų buvo taip paklausta, ar norėsime apie velionės mirtį skelbti spaudoje, kad supratome, jog esą to geriau ir nedaryti. Pasakyta: "Juk nenorėsite?" O kaip kitaip sužinos mirusio žmogaus jaunystės draugai, ar kurso draugai? Vaikai dažnai tokių bičiulių kontaktų net neturi ", – šiurpo artimieji.

Autokatafalko nuoma kainavo mažiau nei mirusiosios išnešimas – tik 68 eurai.

Laikinas paminklas kainavo 27 eurus. Tačiau atskirai 123 eurus teko mokėti gėlininkei, ruošusiai vainikus ir puokšteles, dar teko sumokėti ne tik už šarvojimo salę, bet ir už kambarėlį artimiesiems – 25 eurai.

Už salėje skambėjusią muziką, kurios nebuvo net girdėti, įkalkuliuotas 9 eurų mokestis. Už žvakes – 17 eurų.

Dar atsiėjo gedulingų pietų užsakymas. Minimalioms laidotuvėms šiuo metu tenka išleisti pusantro tūkstančio eurų.