Šįmet Norvegija išsaugojo lyderės poziciją, o paskutinę vietą užėmė Eritrėja. Pernai paskutinė buvo Šiaurės Korėja.

Lietuva šiemet užima 13 vietą, o palyginti su pernykščiu indeksu ji nukrito šešiomis pozicijomis.

Daugiausiai pozicijų, palyginus su 2023-iaisiais, prarado Afganistanas. Jis nukrito 26 pozicijomis į 178 vietą. 70-as pernai buvęs Togas šiemet atsidūrė 113 vietoje, o Ekvadoras, pernai buvęs 80 vietoje, dabar liko 110-as.

Tarp prasčiausiai spaudos laisvės atžvilgiu vertinamų valstybių taip pat atsidūrė Kinija, Iranas bei Sirija.

Tačiau RSF perspėjo, kad politikai daugybėje pasaulio šalių yra nusitaikę į žiniasklaidą.

„Kai kurios politinės grupės kursto neapykantą ir nepasitikėjimą žurnalistais juos įžeidinėdamos, diskredituodamos ir grasindamos“, – nurodė organizacija.

„Kiti organizuoja medijų ekosistemos perėmimą“, – teigė ji.

Šiuo atžvilgiu RSF išskyrė Argentiną, vadovaujamą naujojo prezidento Javiero Milei (Chavjero Milėjaus).

Ši Pietų Amerikos valstybė smuktelėjo 26 pozicijomis ir šiemetiniame indekse užima 66 vietą. Pasak organizacijos, J. Milei sprendimas uždaryti visuomeninę naujienų agentūrą „Telam“ buvo nerimą keliantis simbolinis žingsnis.

Be to, RSF atkreipė dėmesį į premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) vadovaujamą Italiją. Vienas jos koalicijos narys nori perimti naujienų agentūrą AGI.

Trijų ketvirtadalių šalių – 138 – respondentai RSF pranešė, kad politiniai veikėjai dažnai dalyvauja dezinformacijos ir propagandos veikloje, o 31 šalyje tai vyksta sistemingai.

RSF teigė, kad visoje Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje „įspūdingai imituojami Rusijos represiniai metodai“, siekiantys net Serbiją, „kur provyriausybinė žiniasklaida skleidžia Rusijos propagandą, o valdžios institucijos grasina ištremtiems Rusijos žurnalistams“.

Sudėtingiausiais regionais išliko Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika, kur beveik pusėje šalių padėtis vertinama kaip labai rimta, o Kataras tapo vienintele šalimi, kurioje padėtis nepriskirta nei prie „sudėtingų“, nei prie „labai rimtų“.

Jau 22-ejus metus rengiamas indeksas grindžiamas RSF surinktais duomenimis apie piktnaudžiavimą prieš žurnalistus ir specialistams, tyrėjams bei teisių gynėjams išsiųstais klausimynais.

Iš 180 šalių Lietuva šių metų sąraše pakilo dviem pozicijomis – iš devintosios į septintą vietą. Ir čia jau sunku nepasipuikuoti – esame aukščiau už latvius ir, ką jau kalbėti, – net už estus, kurie, lyginant su 2022-aisiais, nusileido iš ketvirtos į aštuntą poziciją.

Pas mūsų šiaurinius kaimynus, anot „Reporteriai be sienų“, nors žiniasklaidos laisvė ir užtikrinama teisiniu bei politiniu lygmenimis, „žurnalistai susiduria su savicenzūros rizika dėl teisės aktų, nukreiptų prieš šmeižtą, ir kibernetinių patyčių“.

Iš 180 šalių Lietuva šių metų sąraše pakilo dviem pozicijomis – iš devintosios į septintą vietą.

Latvija pagal žiniasklaidos laisvės indeksą yra 16-oje vietoje (pernai buvo 22-oje). Ten žurnalistai dirba gana laisvoje ir saugioje aplinkoje, tačiau „patikimos informacijos prieinamumas, ypač rusakalbiams, yra rimta problema“.

Pas mus gi, nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžia, „žurnalistai dirba palyginti palankiomis sąlygomis“. Vis dėlto atkreiptas dėmesys į visus nustebinusius aršius žodinius išpuolius prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

Kita mūsų kaimynė, Baltarusija, pagal žiniasklaidos laisvės indeksą per metus nukrito keturiais laipteliais – į 157 vietą, o Rusija per metus prarado 9 pozicijas ir yra 164. Kitko tikėtis ir nebuvo galima, nepriklausomą žiniasklaidą pakeitus propagandos ruporais.

Bet tai dar ne dugnas, dar yra kur lygiuotis. Dar yra draugai Kimas, Xi ir kolegos iš Vietnamo. Ten valdžios ir žurnalistų santykių nėra jokių, nes nėra žurnalistų, tik – minčių komisarai ir jų įgaliotiniai, kontroliuojantys, ką privalo galvoti liaudis.

RSF pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampų su Vyriausybe, „žurnalistai dirba sąlyginai palankioje aplinkoje“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

„Žodinės atakos prieš žurnalistus vykstant protestams, susijusiems su kova prieš ribojimus dėl koronaviruso, šokiravo šalį, kurioje žurnalistai įprastai nesusiduria su pavojais jų fiziniam saugumui“, – teigiama RSF ataskaitoje.

Vertinant žiniasklaidos santykį su Vyriausybe ir kita valdžia, atkreipiamas dėmesys, kad politinės atakos prieš žurnalistus buvo itin retos, tačiau žiniasklaida vis dar „ganėtinai dažnai“ susiduria su atsisakymu teikti informaciją be paaiškinimų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.

Priekaištai dėl asmens duomenų saugojimo

RSF pažymi, kad teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet yra žiniasklaidos teisių gynimo pusėje. Pavyzdžiui, teigiama, jog dalis žiniasklaidos atstovų kvestionuoja savireguliacijos struktūrų, sprendžiančių žiniasklaidos etikos klausimus, išskirtinį vaidmenį, o teismai „kartais mieliau renkasi ginti asmens duomenis nei žiniasklaidos laisvę“.

Vis dėlto, pažymima, kad Seimas rengia teisės aktus, kurie padėtų apginti žurnalistus nuo vadinamųjų strateginių ieškinių teismuose siekiant cenzūruoti ar nutildyti žiniasklaidą. 

Ataskaitoje taip pat įvertinta, jog žiniasklaidos verslui sunkiai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, vietos žurnalistika „buvo suluošinta sistemiškai mažo finansavimo“, o ateiti naujiems dalyviams, anot RFF, yra sudėtinga dėl intensyvios konkurencijos ir mažos rinkos.

Kaip teigiama ataskaitoje, išskyrus tam tikras „konspiracines grupes“, visuomenė demonstruoja pagarbą žiniasklaidai, o sisteminių cenzūros atvejų Lietuvoje nepastebima. Tačiau atkreipiamas dėmesys į pačios žiniasklaidos „savicenzūrą nušviečiant tam tikras istorines ar lyčių temas“.

Pažymima, kad žiniasklaidoje ir toliau dominuojant Nacionaliniam transliuotojui LRT bei pagrindinėms komercinės žiniasklaidos grupėms TV3 bei LNK, jaunesnes auditorijas vis labiau pritraukia internetinė žiniasklaida, o dalis jos koncentruojasi į tiriamąją žurnalistiką.

Be kita ko, pastebima, kad korupcija žiniasklaidoje mažėja.

Estija – geriausiųjų penketuke

Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės: Norvegija, Danija ir Švedija, o į ketvirtąją vietą iš pernai buvusios penkioliktosios šoktelėjo Estija.

Šiemet 28-iose pasaulio valstybėse situacija apibūdinama kaip „labai bloga“, tai – rekordinis skaičius. Tuo metu dar 12 valstybių vertinant žiniasklaidos laisvę atsidūrė vadinamajame „raudonajame sąraše“, tarp jų – cenzūros gniaužtus per karinę invaziją į Ukrainą suveržusios Rusija (155 vieta) ir Baltarusija (153).

Vis dėlto pati prasčiausia situacija, kaip teigia RFS, išlieka Šiaurės Korėjoje, užimančioje paskutiniąją vietą indekse, taip pat – Mianmare (176 vieta), kur pernai vasarį vykęs perversmas nubloškė žiniasklaidos laisves dešimtmečiu atgal. Blogiausiųjų penketuke rikiuojasi ir Eritrėja (179), Iranas (178), Kinija ir Turkmėnija (177 vieta).

Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.

Lietuvos šuolį lėmė teisėkūros iniciatyvos

Lietuvos šuolį žiniasklaidos laisvės indekse daugiausiai lėmė žurnalistams palankios teisėkūros iniciatyvos, teigia Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Deimantas Jastramskis.

Anot jo, viena jų – Seimo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, įtvirtinusios žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų.

„Tai – vienas iš ekonominės laisvės aspektų. Taip pat Teisingumo ministerija rengė projektą žurnalistų apsaugai nuo teisinio persekiojimo pagerinimui – kol kas tai projektas, bet tai yra gera iniciatyva, kad žurnalistai ar kiti pilietiniai aktyvistai nebūtų bombarduojami ieškiniais teismuose“, – BNS kalbėjo D. Jastramskis.

Jis priminė, kad „Atviros Klaipėdos“ atvejis, kai teismas pripažino leidinį pažeidus duomenų apsaugos taisykles straipsnyje apie savivaldybės viešuosius pirkimus, sukėlė rezonansą, o tai politikus paskatino taisyti teisinę viešųjų asmenų sąvoką.

D. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) indeksas sudaromas atsižvelgiant į pačių valstybių ekspertų vertinimą.

„Bet dar vienas dalykas, kai mes lyginamės su kitomis šalimis, tai ne vien nuo mūsų priklauso sėkmė. Nes gali būti taip, kad kitoms šalims buvo sunkiau užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir dėl to jų indeksas pablogėjo, o mūsų tokiu atveju santykinai galėjo pasirodyti geresnis“, – kalbėjo ekspertas.

Anot jo, situacija reitinge yra gana dinamiška ir tai nereiškia, kad „ji yra ideali“, nes Lietuva jau buvo užkopusi į reitingo dešimtuką bet vėliau nukrito iki 36-osios vietos.

„Reporteriai be sienų“ nurodo, kad Lietuvoje nacionalinei žiniasklaidai užtikrinama žodžio laisvė, bet situacija problematiška rajonuose, kur „regioniniai laikraščiai dažnai yra priklausomi nuo vietos politikų“.

Paryžiuje įsikūrusios organizacijos ataskaitoje taip pat minimos kibernetinės atakos prieš naujų agentūrą BNS ir portalą tv3.lt, kai buvo paskelbtos melagingos žinios. Teigiama, kad šios atakos sukūrė „nesaugumo atmosferą tarp Lietuvos žurnalistų“.

Metų pradžioje įsilaužus į portalą tv3.lt paskelbta melaginga žinia, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis priekabiavo prie žurnalisto ir prisipažino esąs gėjus.

Pernai įsilaužus naujienų agentūros BNS sistemą patalpinta išgalvota žinia, esą amerikiečių kariai Latvijoje apsinuodijo ipritu.

„Reporteriai be sienų“ apibūdindami padėtį Lietuvoje taip pat mini Seime sukurtą specialią komisiją „tirti LRT veiklai“.

Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva praėjusių metų pabaigoje Seime buvo sudaryta komisija aiškintis, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Kritikai šios komisijos sudarymą vadino politiniu spaudimu žiniasklaidai.

Lietuvos kaimynė Latvija Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse užima 24-tą poziciją, Estija – 12-tą, Lenkija yra 58-oje vietoje. Baltarusija iš 180 vertintų valstybių užima 155-tą vietą, Rusija – 148-tą.

Geriausiai žiniasklaidos laisvė įvertinta Norvegijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Suomijoje, lentelės apačioje yra Šiaurės Korėja ir Eritrėja.