Į svorio priaugimą mūsų organizmas reaguoja neigiamai – net ir keli papildomai priaugti kilogramai gali sukelti nemalonius pojūčius, o didesnis antsvoris paskatina daugybės skirtingų ligų atsiradimą, tarp jų ir nutukimą, kuris gali sukelti dar daugiau viso kūno negalavimų, sako gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit.

„Pats nutukimas, kai žmogaus kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, jau yra liga, tačiau net ir priaugus 5—7 kg, žmogus gali pradėti jausti virškinimo trakto sutrikimo simptomus. Svoriui padidėjus kiek daugiau, ilgainiui gali kisti kraujo rodikliai, padidėti gliukozės koncentracija, išsivystyti antro tipo cukrinis diabetas, padidėti bendro cholesterolio kiekis, o tai gali privesti prie širdies problemų. Atlikti tyrimai įrodo, kad nutukimas prisideda net prie onkologinių ligų išsivystymo“, – aiškino gydytoja.

Supratus per didelio svorio žalą, atsiranda noras jo atsikratyti, tačiau, anot žurnalistės, knygos „Viskas dėl angliavandenių“ autorės Živilės Povilaitytės-Buzaitės, žmonės dažnai renkasi neteisingus svorio mažinimo būdus, kurie ne tik nepadeda, bet ir daro įtaką ligų atsiradimui.

„Laikantis įvairių dietų atsiranda vadinamasis „jo-jo“ efektas, kai sumažinti kūno svorį pavyksta, tačiau jis po kurio laiko sugrįžta, dažnai net su kaupu. Man pačiai padėjo supratimas, kad turiu polinkį priaugti svorio, todėl reikia pasirinkti tokį mitybos būdą, kuris man yra patogus ir jo laikytis visą gyvenimą“, – sakė Ž. Povilaitytė-Buzaitė.

Mitybos įpročiai suformuojami dar vaikystėje

Tyrimai atskleidžia, kad kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio. Pašnekovės sako, kad tokią statistiką lemia tėvų įdirbio ir informacijos stoka. Anot Ž. Povilaitytės-Buzaitės, mitybos įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, todėl labai svarbu, kokį pavyzdį atžalai rodo tėvai.

Negalima sakyti vaikui, kad nevalgyk saldumynų, bandelių ar greito maisto, kai vaikas mato taip besielgiančius tėvus.

„Jeigu tėvai nori, kad vaikas skaitytų knygas, tačiau patys to nedaro, nereikėtų tikėtis, jog vaikas pats į rankas paims knygą. Lygiai taip pat ir su mitybos įpročiais – negalima sakyti vaikui, kad nevalgyk saldumynų, bandelių ar greito maisto, kai vaikas mato taip besielgiančius tėvus. Visų pirma, tėvai patys turi būti pavyzdžiu ir žinoti bendrus mitybos pagrindus bei juos diegti savo vaikams“, – sakė pašnekovė.

Jai pritaria ir dietologė pridurdama, kad šeimoje svarbu mokyti ne tik subalansuotos, sveikatai palankios mitybos, bet ir diegti fizinio aktyvumo naudą, rodant pavyzdį.

„Tėvai gali padaryti labai daug dar vaikystėje, kad jų atžala kituose gyvenimo etapuose neturėtų problemų su svoriu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgdžioja vyresnius brolius, seseris arba tėvus. Tėvai yra pirmieji kelrodžiai, kurie turėtų pradėti nuo savęs. Visų pirma, nekritikuoti vaiko dėl svorio ar maisto pasirinkimų, bet, pavyzdžiui, rinktis sveikesnį maistą, vakare eiti pasivaikščioti, stengtis atrasti vaiko mėgstamas veiklas – galbūt plaukti ar užsiimti fizine veikla su augintiniu. Veikla kartu padės vaikams formuoti teisingus įpročius“, – aiškino doc. dr. R. Petereit.

Mityba turi tapti gyvenimo būdu

Jei tėvai vaikystėje nekreipia dėmesio į atžalos gyvenimo būdą, vėlesniuose gyvenimo etapuose tai gali sukelti rimtesnių problemų. Gydytoja sako, kad Lietuvos gyventojai vis dar stokoja žinių, pasirenkant subalansuotą ir sveiką gyvenimo būdą.

„Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai daugiau nei turėtų sočiųjų riebalų, t.y. renkasi riebesnį maistą – mėsą, perdirbtus mėsos gaminius. Dar viena problema – suvartojamas cukraus kiekis viršijamas beveik 4 kartus. Žinoma, sveikam organizmui svarbūs ne tik mitybos įpročiai, todėl reikėtų žiūrėti į visumą – ar yra fizinis aktyvumas, kokia miego kokybė, taip pat stresas ir emocijų valdymo stoka daro didelę įtaką mūsų organizmui“, – tvirtino gydytoja dietologė.

Kūnas į visus drastiškus dalykus reaguoja kompensaciniu būdu ir, laikantis skirtingų dietų, trūksta įvairių medžiagų, kūnas ima dar labiau kaupti.

Anot Ž. Povilaitytės-Buzaitės, svorio mažinimas niekada nebus sėkmingas, jeigu bus norima greito rezultato ir jo siekiama žalingomis sveikatai priemonėmis.

„Reikėtų suprasti, kad, jei svorio priaugimas yra dalis mūsų gyvenimo, mitybą reikėtų pasirinkti tokią, kuri turėtų perspektyvą ir taptų gyvenimo būdu. Tai aiškinu ir savo knygoje, kad kūnas į visus drastiškus dalykus reaguoja kompensaciniu būdu ir, laikantis skirtingų dietų, trūksta įvairių medžiagų, kūnas ima dar labiau kaupti“, – pasakojo knygos autorė.

Meilė sau – rūpinimasis savo sveikata

Dabar vis dažniau soc. tinkluose, televizijoje girdime skleidžiamą kūno pozityvumo (angl. body positivity) idėją, kai raginama pamilti savo kūną tokį, koks jis yra, nepaisant jo formų, kilogramų ar išvaizdos. Pasak knygos autorės, idėja yra sveikintina, tačiau jos nereikėtų maišyti su tiesiog nesirūpinimu savimi.

Mes turime priimti savo išvaizdą tol, kol ji nekenkia mūsų sveikatai

„Svarbiausia nesuprasti kūno pozityvumo idėjos klaidingai ir manyti, kad nereikia nei judėti, nei maitintis subalansuotai, nes mes visi esame gražūs tokie, kokie esame. Tačiau mes negalime žavėtis ir skatinti ligų, kurias sukelia antsvoris. Taip, mes turime priimti savo išvaizdą tol, kol ji nekenkia mūsų sveikatai“, – pasakojo Ž. Povilaitytė-Buzaitė.

Jai pritarė ir gydytoja pabrėždama, kad svarbiausia turėtų būti sveikata, o ne kūno formos. Doc. dr. R. Petereit pridūrė, jog apkūnesnis žmogus nebūtinai turės sveikatos problemų, tačiau rizika yra didesnė, todėl reikėtų dažnai tikrintis sveikatą, kad sutrikimai būtų apčiuopti laiku.

„Pirmiausia vertiname sveikatos rodiklius, kraujo tyrimų rezultatus, įvertiname maitinimosi įpročius, galbūt kažkokių maisto medžiagų organizme trūksta ar yra per daug. Man kaip gydytojai svarbiausia savijauta, sveikatos rodikliai ir tyrimai. Svarbu rūpintis savo sveikata, o tai darant nepamesti galvos ir nenueiti į kraštutinumus“, – aiškino dietologė.

Geriau susipažinę su maisto ir mitybos pagrindais, įgysite žinių bei įrankių, kurie padės jums kitaip pažvelgti į maistą ir išsiugdyti teisingus maitinimosi įpročius. Tai jums padės padaryti neseniai išleista Živilės Povilaitytės-Buzaitės knyga „Viskas dėl angliavandenių“.