Žvilgsnis į ateitį
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dėstytojos, buvusios sveikatos apsaugos viceministrės dr. Živilės Simonaitytės, verslui išskirtinai svarbios energijos kainos. Nors jos kiek stabilizavosi, tačiau jas prognozuoti vis dar sunku.
Peržvelgus 2023 m. biudžeto projektą, matyti Vyriausybės nusiteikimas padėti verslui. „2022 m. IV ketvirtį verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 ct/kWh, 2023 m. I ketvirtį riba kils iki 28 ct. Biudžeto projekte taip pat numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimas ir paskolos verslui, neišvengiama tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas“, – vardija dr. Ž.Simonaitytė.
Dauguma verslininkų teigiamai įvertino pasiūlytas priemones, tačiau ekonomistė išskiria, kad svarbiausia nepamiršti: jokios pagalbos priemonės ir lengvatos negali trukti amžinai, todėl jau šiandien reikia galvoti apie tai, kaip ateityje suvaldyti energijos kainų šoką. Kad tai taptų įmanoma, tiekimo grandinių diversifikacija ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją ateityje tikriausiai taps neišvengiamomis strategijomis, sako dr. Ž.Simonaitytė.
Neskubėti samdyti
Iki šių metų vasaros, kai žaibiškai pradėjo kilti energijos kaina, dauguma ekonomistės sutiktų įmonių atstovų kaip didžiausią problemą įvardijo darbuotojų trūkumą.
„Vienas iš akivaizdaus darbuotojų trūkumo įrodymų – darbo skelbimai visur: lauko reklamose, socialiniuose tinkluose, viešajame transporte. Nedarbo lygis Lietuvoje 2022 m. II ketvirtį sumažėjo iki 5,2 proc. (nuo 6,2 proc. I ketvirtį), o tokio Lietuvoje nebuvo jau 14 metų. Nors oficialių III ketvirčio duomenų neturime, galime spėti, kad jie neberodys tokios pat tendencijos“, – prognozuoja ji.
Verslai, kurie nepagrįstai didino kainas, bus priversti vėl jas mažinti.
„Daugelis įmonių dėl išaugusių energijos kainų mažina gamybos mastą, artėjant žiemai galime sulaukti daugiau pabėgėlių iš Ukrainos, o tai reikš, kad sumažėjo darbo vietų pasiūla ir padidėjo paklausa, o tai ir didina nedarbo lygį. Taigi, jei planuojate ieškoti darbuotojų, įvertinkite, ar galite luktelėti dar keletą mėnesių“, – rekomeduoja dr. Ž.Simonaitytė.
Mažinti kainas?
„Luminor“ skaičiavimais, realusis darbo užmokestis Lietuvoje ir Estijoje pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo susilygino.
„2022 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Estijoje buvo beveik 1 700 eurų, o Lietuvoje faktinis vidutinis darbo užmokestis – beveik 1 400 eurų. Dėl skirtingai skaičiuojamų su darbo santykiais susijusių mokesčių lyginant naudojami šie skaičiai. Taigi skirtumas tarp darbo užmokesčio šalyse išlieka, tačiau faktinis kainų lygis Estijoje yra 22 proc. didesnis nei Lietuvoje, todėl perkamoji galia abiejose šalyse susilygino“, – situaciją aiškina ekonomistė.
Ji kelia klausimą, ar dalis verslų, galbūt šio fakto nežinodami, tačiau jausdami gyventojų perkamosios galios augimą, didino kainas Lietuvoje. Tikėtina, kad taip galėjo nutikti. Tai ir sukėlė didesnį nei vidutinis ES infliacijos augimą.
„Tačiau, jei pasitvirtins prognozės dėl nedarbo lygio augimo, tai lems ir perkamosios galios kritimą, taigi verslai, kurie nepagrįstai didino kainas, bus priversti ir vėl jas mažinti“, – sako VU EVAF dėstytoja.
Palūkanų normų pasiutpolkė
Be to, rugsėjį Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normas 0,75 proc., tą patį pakartojo ir spalį. Pasak buvusios sveikatos apsaugos viceministrės, tikėtina, kad bus ir dar vienas padidinimas.
„Toks didinimas turi mažinti augančią infliaciją, grąžinti euro, kurio kursas pirmą kartą istorijoje nukrito žemiau nei JAV doleris, konkurencingumą, tačiau galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek jau įvyko ir dar planuojama palūkanų normų pasikeitimų, kurie padidins vidutinę paskolos mokėtojo įmoką. Tai yra tos sumos, kurių vidutinis Lietuvos namų ūkis nebeskirs vartojimui, tikėtina, atsisakydamas nebūtinųjų prekių ir paslaugų“, – pabrėžia ji.
Vadinasi, šiems sektoriams, priklausantiems verslams, vertėtų susimąstyti, kokių priemonių imtis toliau, nes atrodo, kad šis pokytis gali trukti ne tik šią žiemą.
