Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, balandžio 20-osios vakarą, 20.40 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs Pakruojo rajono gyventojas prašė tarnybų pagalbos, surandant pasiklydusią jo draugę. Vyro teigimu, ši, būdama neblaivi, nuklydo į mišką ir jis nebegali jos rasti.

Atvykusius policijos pareigūnus pasitikęs neblaivus (1,81 prom.) 51 metų vyriškis pasakojo, kad kartu su 53 metų drauge ėjęs nuo Kalevų kaimo pusės Telišionių kaimo link.

Jiems bekeliaujant, moteris staiga nusuko miško takeliu ir dingo iš akiračio.

Sparčiai temstant, pakruojiškis dar bandė sekti draugei iš paskos, tačiau jos nebematė, rado tik šalikelėje numestą jos striukę. Vyriškio teigimu, moteris sunkiai orientuojasi ir neva grasino šokti į netoliese esančią Mūšos upę, tad sunerimęs, kad draugei gali nutikti kas blogo, iškvietė pagalbą.

Į paklydusios moters paiešką leidosi Šiaulių apskrities policijos Kinologų poskyrio specialistai Žydrius Marcinkus ir Giedrius Šiškevičius su tarnybiniu šunimi Aru.

Nuo vietos, kur buvo pamesta moters striukė, Aras jos pėdsakais sekė ir kolegas vedė net apie 3 kilometrus, kol galiausiai išvydo iš tamsos išnirusią paklydėlę. Moteris buvo sušalusi, greičiausiai virtusi ir susižalojusi galvą.

Lydima pareigūnų ji pati parėjo iki kelio, kur jos laukė pagalbą iškvietęs draugas ir medikų ekipažas. Kodėl atsiskyrė nuo draugo ir pasuko į mišką, moteris paaiškinti negalėjo.

Antradienio vakarą Vilniaus apskrities policija sulaukė miške pasiklydusio 56 metų vyro skambučio. Vyras nesiorientavo, kokiame miške – spygliuočių ar lapuočių randasi, teigė, kad nuo namų nuklydo apie tris kilometrus ir esąs kažkur Salininkų apylinkėse. Vėliau į telefono skambučius vyras nebeatsiliepė.

Ieškoti nelaimėlio operatyviai išvyko Reagavimo valdybos ekipažai, kinologai su tarnybiniais šunimis. Policininkai kruopščiai apžiūrėjo miškelį šalia parduotuvės Vilniaus rajone, Juodšiliuose, taip pat ir Juodšilių mišką – į šaukimus niekas neatsišaukė, pagalbos niekas nesišaukė.

Pasak policijos pranešimo, paieškai pareigūnai pasitelkė ir droną – vėl buvo išžvalgytas miškelis prie parduotuvės ir Juodšilių tvenkinio bei didžioji miško dalis prie Kelmijos Sodų 42-osios gatvės bei Baltosios Vokės gatvė Vilniuje. Paieškos su tarnybiniais šunimis taip pat buvo bevaisės – dėl tamsaus paros meto ir tankaus miško paiešką teko nutraukti.

Kitos dienos rytą vyro paieškos pratęstos. Pareigūnams pavykus susisiekti su dingusiuoju, šis pasakė, kad girdi automobilių keliamą triukšmą.

Į įvykio vietą išskubėjo Reagavimo valdybos kinologai su tarnybiniais šunimis Iksu ir Echo. Tęsiant paiešką pėsčiomis, ties Baltosios Vokės gatve, prie Miškinių sodų, tarnybinis šuo Iksas, užuodęs žmogaus pėdsakų kvapą, surado pradingėlį miško masyve, maždaug 100 metrų nuo kelio ir nusekęs juo dar apie 200 metrų.

Vyras skundėsi skausmais kojose, sunkiai galėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, jis perduotas medikams.

„Labai liūdėdami... priėmėme itin sunkų sprendimą pereiti nuo paieškos ir gelbėjimo operacijos prie [palaikų] paėmimo [operacijos]", – netoli Majamio esančiame Serfsaide, kur prieš dvi savaites nugriuvo 12 aukštų gyvenamojo namo dalis, sakė D. Levine Cava.

Ji nurodė, kad operacijos pobūdis oficialiai pasikeis vidurnaktį.

„Šiuo metu esame tikrai išsėmę visas savo galimybes dėl paieškos ir gelbėjimo misijos“, – nurodė merė.

Ji pranešė, kad birželio 24-ąją sugriuvusio pastato „Champlain Towers South“ griuvėsiuose buvo surasti dar aštuoni žuvusieji, ir oficialus nelaimės aukų skaičius padidėjo iki 54. Dar 86 žmonės laikomi dingusiais.

Pasak D. Levine Cavos, tyrėjai toliau aiškinsis, ar visi dingusieji buvo pastate, kai šis sugriuvo.

Nuo pat šalį sukrėtusios nelaimės dienos nerasta jokių gyvų žmonių. Dešimtys gelbėtojų, inžinierių ir specialistų, taip pat ir iš Izraelio bei Meksikos, padėjo vykdyti paiešką pasitelkę specialiai dresuotus šunis ir sunkiąją techniką.

Antradienį pareigūnai sakė, kad jau pašalintos 124 t nuolaužų.

Pirmadienio vakarą, gavus policijos prašymą padėti ieškoti Šernų kaimo miške Klaipėdos rajone dingusios moters, į orą pakeltas kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“.

Sraigtasparniui būnant ore gautas dar vienas prašymas apieškoti teritoriją Telšių rajone Varnių miestelio apylinkėse, kur esančiame miške dingo garbaus amžiaus vyras, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Iš oro apžvelgus abi vietoves ieškomi asmenys nerasti, apie 2 val. nakties sraigtasparnis grįžo į paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje.

Atpažinusius nusikalstamą veiką galbūt įvykdžiusius asmenis (nuotraukoje), prašome kreiptis į Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniąją tyrėją Agniją Šablovską tel. (8 5) 219 89 80, mob. tel. 8 6471 6365.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį – Turto sunaikinimas ar sugadinimas. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, - baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Vyriausybė šią savaitę pritarė savo programos įgyvendinimo plano pakeitimams ir numatė tokio laivo įsigijimą. Laivui planuojama panaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų paramą.

Numatoma, kad laivas galės vykdyti užduotis sudėtingomis oro sąlygomis.

„Naujasis daugiafunkcinis laivas bus skirtas paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Lietuvos atsakomybės zonoje jūroje. Papildomai laivas bus panaudojamas jūroje vykdyti avarinį gaisrų laivuose gesinimą, avarinį laivų vilkimą, vykdyti darbus chemiškai užterštoje aplinkoje, užtikrinti nardymo darbus“, – BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Šiuo metu dar vertinama, kokias papildomas funkcijas būtų galima priskirti naujajam daugiafunkciam laivui.

Dabar Karinės jūrų pajėgos turi devynis laivus ir du uosto katerius.

Žmonių paieškai ir teršalų incidentų atvejais pasitelkiami ir pasieniečių laivai bei kateriai.

„Karinės jūrų pajėgos yra atsakingos už gelbėjimą ir teršimo incidentų likvidavimą teritorinėje jūroje, mes esame tik pagalbininkai (...). Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra atsakinga ir paiešką ir gelbėjimą Kuršių mariose“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksejus Skorochodas.

Anot jo, pasieniečiai taip pat yra suplanavę įsigyti naujų laivų. Dabar VSAT turi tris patrulinius laivus ir per dešimt įvairių katerių.

„Iš esmės reikia žiūrėti į tai, koks yra laivų amžius ir techninė būklė, nuosekliai planuojama atnaujinti laivus. Jau vykdomas projektas statyti vieną greitaeigį katerį ir vieną patrulinį laivą, jis ateityje pakeistų laivą „Madeleine“, šis jau gana senas“, – teigė A. Skorochodas.

Šuo Kofas – vienas iš 130 pasieniečių keturkojų, apmokytų ieškoti žmonių. Prieš porą mėnesių jis prie sienos su Baltarusija padėjo sulaikyti tris cigarečių kontrabandą gabenusius asmenis. Tačiau šunims tenka gaudyti ne tik nusikaltėlius. Kasmet apie keliasdešimt kartų kinologai kviečiami ieškoti miškuose pasiklydusių žmonių. Pasieniečių šunys apmokyti užuosti net 8 val. senumo pėdsakus, o ieškant žmogaus tenka nueiti ne vieną kilometrą.

„Jei pėdsakai švieži, šuo pats bėga ir veržiasi į priekį, jei senesni, jam reikia vadovautis žemutine uosle. Tada šuo būna labai prigludęs prie žemės. Šalia gamyklinių teritorijų arba įvairiose gyvenvietėse šuniui sunkiau ieškoti, nes ten daug pašalinių kvapų“, – pasakoja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos kinologė Dovilė Gudonytė.

Antroji vasaros pusė pats darbymetis kinologams. Miškuose prasidėjus grybų ir uogų sezonui pasiklysta daugiausia žmonių. Dažniausiai, tai vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Kartais pavyksta pasiklydusįjį rasti per valandą ar trumpiau, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai kinologai buvo bejėgiai – šunys pameta pėdsakus, todėl į orą tenka kelti sraigtasparnį su termokamera. 

„Visas dėmesys skiriamas uogavimui, grybavimui ir nekreipiama dėmesio į vietovę. Kai žmogus pasiklysta, pradeda nervintis, o nervindamasis dar labiau pasimeta“, – akcentuoja laikinasis VSAT Kinologinės veiklos skyriaus vyrišninkas Kęstutis Kriaučiūnas.

Taip žmonės nuklysta net į atokiausias vietoves. Kartą kinologams teko gelbėti žmogų nuėjusį į Čepkelių raisto gilumą, kur nei šunys, nei pasieniečiai negalėjo įžengti. Pasitaikė ir atvejų, kai žmonės rasti iki kaklo įbridę į ežerą ar įkritę į gilų griovį.

Ne visos paieškos baigiasi sėkmingai – dalies nebespėjama rasti gyvų, todėl, ypač vėsesniu laikotarpiu, brangi kiekviena minutė, sako pareigūnai. 

„Pirmiausia reikia kuo tiksliau nurodyti vietovę – rajonas, gyvenvietė ir tikslus miško pavadinimas. Taip pat, kiek galima tiksliau nurodyti orientyrą – ežeras, upelis – kuo detaliau paaiškinti“, – sako K. Kriaučiūnas.

Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, paieškose vienu metu gali dirbti iki dešimties kinologų su šunimis. Vienos komandos darbo pusdienis kainuoja ne vieną šimtą eurų, o jei tenka į orą kelti ir sraigtasparnį, paieškų kaina išauga net dešimt kartų.

Pernai Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 66 pranešimus apie įvairius incidentus, iš jų 26 pranešimai buvo susiję su žmonių paieška ir gelbėjimu. Operacijų metu buvo išgelbėti 135 žmonės.

Tuo metu 26 pranešimai buvo susiję su įvairios pagalbos prašymais laivų įguloms ir keleiviams, o 9 pranešimai buvo susiję su vandens tarša. 5 prašymai buvo melagingi.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nuolat budi ir yra pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei teršimo incidentų likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.

Per 2016 metus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 66 pranešimus apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius. 26 iš šių pranešimų buvo susiję su žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimu, 9 su vandens tarša, 26 pranešimai buvo susiję su įvairios kitos pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. 5 pranešimai buvo klaidingi.

Reaguojant į gautus pranešimus buvo išgelbėti 135 asmenys.

Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos

Į 26 iš minėtų 66 pranešimų buvo reaguota, organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas. 11 iš jų vyko Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste, 15 - Baltijos jūroje. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 135 asmenys, daugiausia – 95 – išgelbėti Kuršių mariose, iš jų 82 nukelti nuo aižėjančio ledo metų pradžioje.

Per metus buvo gauti du pranešimai apie žmonių paieškos poreikius, tačiau pradėjus paieškas gauta patikslinta informacija apie du rastus, tačiau jau nuskendusius asmenis.

Taršos incidentai

Per praėjusius metus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į 9 pranešimus apie taršos atvejus, iš kurių 3 užfiksuoti Baltijos jūroje ir 6 – Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Gauta informacija koordinuojant JGKC buvo perduota teršalų likvidavimą vykdančioms tarnyboms, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių vandens taršos mastui nustatyti ir taršai likviduoti.

Kiti įvykiai

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į 26 pranešimus, susijusius su įvairios pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. Į šiuos pranešimus buvo sureaguota reikiamos pagalbos suteikimo koordinavimu.

Klaidingi signalai

Praeitais metais Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taip pat gavo 5 klaidingus aliarmo signalus ir nelaimės pranešimus, persiųstus iš Bendrojo pagalbos centro ir laivuose esančių radijo stočių. Kiekvienas toks gautas pranešimas buvo išaiškintas ir pripažintas kaip žmogiškoji klaida.

Gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveika

Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo iš Bendrojo pagalbos centro trumpuoju numeriu 112, kiti pranešimai buvo gauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir užsienio šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, taip pat pavienių asmenų. Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro esminė užduotis – organizuoti, efektyviai koordinuoti ir vadovauti įvairioms gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms, kurias dažniausiai atlieka kitos valstybinės institucijos ir tarnybos.

Minėtų operacijų vykdymas su įvairiomis institucijomis vyksta taip:

• Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus atlieka uosto tarnybos ir jų laivai, kartais pasitelkiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumai.

• Kuršių mariose gelbėjimo operacijos vykdomos VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumais (laivais, valtimis, ratinėmis transporto priemonėmis), taip pat neretai pasitelkiamas budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikai priskirtame Paieškos ir gelbėjimo darbų rajone, gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms vykdyti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų laivai, Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis, kartais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kateriai ir VSAT pajėgumai.

Kad būtų gerinama tarpusavio sąveiką organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, kasmet organizuojami pasitarimai su Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Bendrojo pagalbos centro ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų.

Pratybos

2016 m. kovo 9 d. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, DFDS keltas „Optima Seaways“ ir Klaipėdos uosto kateris „Žaibas“ dalyvavo nacionalinėse gelbėjimo pratybose, vykusiose Klaipėdos uosto akvatorijoje. Pagal pratybų scenarijų iš kelto, kuriame nutekėjo kenksmingos medžiagos, buvo evakuojami keleiviai.

2016 m. gegužės 17 ir 27 d. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo narų medicininės evakuacijos pratybose, vykusiose Lietuvoje vykusių tarptautinės istorinių minų paieškos ir nukenksminimo Baltijos jūroje operacijos „Open Spirit 2016“ metu.

2016 m. birželio 20–22 d. Karinės jūrų pajėgos organizavo tarptautines teršimo incidentų likvidavimo pratybas „Balex Delta 2016“. Pratybų metu buvo vykdoma taršos žvalgyba iš oro, teršimo incidentų likvidavimas Baltijos jūroje ir Lietuvos priekrantės vandenyse, taip pat organizuotas praktinis seminaras. Pratybose dalyvavo 14 laivų iš 8 Baltijos jūros regiono šalių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, taip pat Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Eurocopter Dauphin“. Pratybose taip pat dalyvavo 120 pareigūnų iš įvairių Lietuvos ir Latvijos tarnybų ir institucijų, vykdančių taršos likvidavimo darbus jūros pakrantėje, taip pat 50 pratybų stebėtojų, atstovaujančių įvairioms, su taršos stebėjimu, likvidavimu bei saugumu jūroje, susijusioms organizacijoms iš įvairių Europos šalių.

2016 m. rugpjūčio 2-3 d. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo Karinių oro pajėgų organizuotose orlaivių įgulų narių gelbėjimo iš vandenyje nuskendusios technikos gelbėjimo pratybose „Baltic Bikini 2016“.

2016 m. spalio 19 d. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su Akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalu ir UAB „Orlen Apsauga“ pajėgomis dalyvavo planinėse kovos su naftos tarša pratybose, vykusiose Būtingės naftos terminalo akvatorijoje.

Kaip informavo Tauragės apskrities policijos komisariato atstovė, pora atsirado. Jie abu yra sveiki ir gyvi.

Jaunuoliai patys atvyko į Kauno policijos komisariatą. Ketvirtadienį vakare daugiau aplinkybių nebuvo žinoma, policijos atstovai pranešė tik tiek, kad pareigūnai išvyko į Kauną parsivežti abiejų jaunuolių.

S. R. bus grąžinta globėjai – jos tėvo draugei, kuri gyvena Šilalėje.

T.Čiulkevičius bus nugabentas į Plungę ir perduotas tėvams.

Kodėl pora negalėjo grįžti vaikino mamos automobiliu, kuriuo važinėjo penkias dienas ir kodėl juos iš Kauno parsigabens policininkai, šiandie nekomentuota. Neatsakyta į klausimą, kodėl pora anksčiau neprasinešė artimiesiems ir kas juos privertė kreiptis į Kauno policijos komisariatą.

Priminsime, kad 16-metė moksleivė ir 21-erių suvirintojas susidraugavo tik šių metų rudens pradžioje. Abu yra kilę iš Plungės.

Pastaruoju metu T.Čiulkevičius gyveno nuomojamame bute Klaipėdoje. Lapkričio 25 d. S. R. po keturių pamokų išėjo iš mokyklos ir nepranešusi globėjai dingo.

Nerimą pasėjo faktas, kad šeštadienį telefonu pranešę T.Čiulkevičiaus draugui, jog netrukus parvažiuos iš Palangos į Klaipėdą, jaunuoliai dingo. Buvo išjungti jų mobiliojo ryšio telefonai, jie nebendravo ir per socialinius tinklus.

Kitą dieną po privačioje Džinšangu kasykloje Čongčingo regione nugriaudėjusio sprogimo dar nebuvo žinoma, ar 15 ieškomų žmonių yra gyvi. Buvo patvirtinta informacija tik apie du išgyvenusius angliakasius, išgelbėtus po sprogimo.

Antradienio ryte buvo žinoma, kad žuvusiųjų yra mažiausiai 13. Vėliau buvo rasti dar penkių žmonių palaikai. Sprogimo metu toje šachtoje buvo įstrigę 33 žmonės, nurodė naujienų agentūra „Xinhua“ ir valstybinis transliuotojas CCTV.

Ieškotojams trukdė nuolaužos, užtvėrusios kelią į kai kuriuos kasyklos koridorius.

„Dėsime visas pastangas kol bus bent spindulys vilties“, – sakė Čongčingo mero pavaduotojas Mu Huapingas apie paieškas, nurodė „Xinhua“.

Vietiniai pareigūnai neatsakė į naujienų agentūros AP skambučius, o vienas asmuo, kuris visgi pakėlė ragelį, paklaustas apie sprogimą kasykloje staigiai baigė pokalbį.

Tokių nelaimių kasyklose neretai nutinka, kai ugnis ar elektros žiežirba uždega dujas, besiveržiančias iš anglių tarpsluoksnių. Ventiliacijos sistemos turėtų užtikrinti, kad dujos nesikauptų.

Valstybinė darbo saugos administracija nurodė atlikti sprogimo tyrimą ir „pridūrė, kad atsakingieji privalo būti griežtai nubausti“. Vietiniai Čongčingo pareigūnai taip pat nurodė laikinai uždaryti mažesnes kasyklas, pranešė „Xinhua“.

Kinijos kasybos pramonė ilgą laiką buvo tarp pačių pavojingiausių pasaulyje, bet saugumo gerinimas ir mažesnių, pavojingesnių šachtų uždarymas žūstančių kalnakasių skaičių pastaraisiais metais sumažino.

Kinija yra didžiausia pasaulyje anglių gamintoja ir vartotoja, bet yra paskelbusi planus uždaryti daugiau kaip 1 000 atgyvenusių kasyklų.

Anot jos, Lietuvoje valstybinės institucijos kol kas nedaug dėmesio skiria vaikų dingimo problemai. Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nesutinka su tokiu požiūriu ir teigia, kad policijai pavyksta surasti per 90 proc. dingusių vaikų.

Skiriama per mažai dėmesio

Gegužės 25-ąją minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Jos tikslas – ne tik užjausti tuos, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir skatinti ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią šioms nelaimėms. „Gelbėkit vaikus“ vadovė R. Dičpetrienė tikina pasigendanti informacijos apie priemones, kurių imamasi ieškant be žinios dingusių vaikų, ir mano, kad šiai problemai Lietuvoje kol kas skiriama per mažai dėmesio.

„Paplitusi nuomonė, kad tai liečia tik tam tikrus vaikus, bet ne mūsų vaikus. Mano supratimu, per mažai kalbama ir visuomenė per mažai informuojama apie tai, kaip ir kodėl dingsta vaikai bei į kokias pinkles jie gali pakliūti“, – teigia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Pasak jos, Europos sąjungoje (ES) kasmet dingsta maždaug 250 tūkst. vaikų, o Lietuvos statistika nėra tiksli, tačiau skaičiuojama, kad per metus šalyje dingsta daugiau nei tūkstantis žmonių. Maždaug pusė jų – nepilnamečiai. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė teigia, kad kitose ES šalyse visuomenė geriau informuojama apie vaikų dingimo atvejus.

„Pavyzdžiui, jei Briuselyje dingsta vaikas, netgi taksistai gauna pranešimą, kad dingo toks ir toks, taip ir taip apsirengęs vaikas. Iškart įtraukiama daug organizacijų – nuo taksi iki policijos bei socialinių darbuotojų – kad būtų dedamos visos pastangos kuo greičiau išgelbėti vaiką, – sako R. Dičpetrienė. – Tai reagavimas čia ir dabar, vadinamosios karštos minutės, kai dar galima išgelbėti vaiką, kad jis tiesiog  nepradingtų.“

Pasak R. Dičpetrienės, su vaikų dingimo problema Lietuvoje kovoja nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, pagalbą dingusių vaikų šeimoms teikia Lietuvos „Caritas“, Dingusių žmonių šeimų paramos centras, o jos vadovaujama organizacija „Gelbėkit vaikus“ vykdo prekybos žmonėmis prevenciją. Vis dėlto, mano ji, Lietuvoje trūksta šioje srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų.

„Žinoma, dar trūksta ir valstybinių institucijų, ministerijų indėlio sprendžiant šią skaudžią problemą. Vaikų ieško policija, dar – vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai. O daugiau mes galime atsiremti tik į atskirus žmones ir jų geranoriškumą“, – teigia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė.

Dauguma dingusių vaikų atsiranda

Pasak Policijos departamento atstovo R. Matonio, policija aktyviai ir sėkmingai dirba ieškodama dingusių vaikų. Policijos atstovas tikina apie vaikų dingimo statistiką sprendžiantis iš pradėtų bylų skaičiaus: „Apie dingusių vaikų skaičių galiu spręsti iš to, kiek pradėta ikiteisminių tyrimų dėl dingusių žmonių. Pernai ieškota daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių, iš jų – 2 113 vaikų. Per 90 proc. jų buvo surasta [...], – sako R. Matonis. – Atkreipčiau dėmesį, kad vaikų, kurie ieškomi ilgiau nei dvejus metus, šiuo metu yra devyni. Kiti ieškomi vaikai, maždaug 95 proc., surandami per pirmąsias dienas.“

Anot departamento atstovo, dingusių vaikų skaičius atrodo toks labai didelis, nes kai kurie vaikai dingsta kelis ar net keliolika kartų per metus – pavyzdžiui, iš vaikų namų pabėgę auklėtiniai po kelių dienų surandami arba patys sugrįžta.

Beje, priduria R. Matonis, duomenys apie dingusius žmones pateikiami Informatikos ir ryšių departamento interneto svetainėje, tad juos kiekvienas norintis nesunkiai gali rasti. Taip pat, jo teigimu, policija skiria pakankamai dėmesio prekybos žmonėmis problemai.

„Pernai buvo 27 registruoti ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, kuriose nukentėjusiais pripažinta 17 vaikų. Vyksta tyrimai. Kalbėti apie tūkstančius ar šimtus tokių atvejų nesąžininga, – teigia R. Matonis. – Girdėjau atvejį, kai mokykloje po nepilnametės vilnietės dingimo mokytojai gąsdino vaikus, kad Vilniuje siaučia maniakas, kuris grobia vaikus ir veža juos į užsienį. Taip daryti negalima, nes vaikai labai jautriai reaguoja, išsigąsta. Galiu drąsiai pasakyti, kad tokių dalykų nėra, ir policija pakankamai dėmesio skiria šiai problemai.“

Pasak R. Matonio, šiuo metu vyksta tyrimas dėl prieš dvi savaites dingusios šešiolikmetės moksleivės Ugnės Rukuižaitės. Policijos atstovas teigia, kad kol kas nėra duomenų apie merginos buvimo vietą, o pagrindinė tyrimo versija – kad mergina išėjo iš namų susipykusi su artimaisiais.

R. Matonis laikosi nevienareikšmiško požiūrio apie kai kuriose ES šalyse įdiegtą visuomenės informavimo sistemą „Alert“. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje veikia gana efektyvi informavimo apie dingusius žmones sistema, ir tyrėjai, matydami poreikį apie tokius atvejus informuoti visuomenę, gali tai padaryti labai greitai.

„Būnakelis atvejai per dieną, kai dingsta žmonės. Jei informacijos srautai bus labai dideli ir kasdien bus pranešama apie žmonių dingimo atvejus,  tie pranešimai dings informacijos sraute, o žmonės nebesusigaudys, kurio asmens ieškoma. [...] Čia iš esmės yra valstybės apsisprendimo reikalas, – teigia R. Matonis. – Jei valstybės nuspręs, policija jungsis prie tos sistemos. Jei sprendimas bus kitoks, darysime viską taip, kaip darome dabar. Jei yra poreikis, visuomenę visada informuojame ir sulaukiame pagalbos.“

LRT RADIJAS primena, kad Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus veikia tarptautinė karštoji pagalbos linija. Paskambinusiems nemokamu numeriu 116 000 suteikiama psichologinė, emocinė ir kitokia pagalba. Pranešimai apie dingusius vaikus visa parą priimami tiek karštąja linija, tiek bendruoju pagalbos telefonu.