Ministrė tikisi, jog galimybių pasą atsiimti įvairiose vietose bus galima jau kitą savaitę.

„Mūsų tikslas, kad žmonėms nereikėtų labai toli kažkur ieškoti, o greitai, patogiai parodyti asmens dokumentą, pasakyti žodžiu, kad sutinka gauti galimybių pasą ir tą dokumentą gauti“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.

„Dabar yra ir privačių verslų, tame tarpe vaistinės, kai kurie kiti padaliniai, kurie domisi galimybe padėti valstybei ir žmonėms išduoti galimybių pasą. Jei būtų įprasta teisinė situacija, jiems reikėtų pildyti krūvą popierių, žmonėms – pasirašinėti visokius raštiškus sutikimus, tai mes to nenorime, nenorime apkrauti nei verslo, nei žmonių, nei valstybinių institucijų, tai žodinis sutarimas taip pat galios, tai yra svarbiausia“, – pridūrė ji.

Mūsų tikslas, kad žmonėms nereikėtų labai toli kažkur ieškoti, o greitai, patogiai parodyti asmens dokumentą, pasakyti žodžiu, kad sutinka gauti galimybių pasą ir tą dokumentą gauti.

Pasak ministrės, iš milijono galimybių pasų, kuriuos išdavė registrų centras, šią savaitę vidutiniškai buvo atspausdinama 4,5 tūkst. galimybių pasų visoje Lietuvoje, o virtualių pasų kasdien išduodama apie 50 tūkst., tačiau tarp jų yra žmonių, kurie galimybių pasą išsiima pakartotinai.

Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė penktadienį priėmė teisinius sprendimus, o techniniai sprendiniai Registrų centre jau yra rasti.

Galimybių pasą bus galima atsiimti vaistinėse, Lietuvos pašto, „Sodros“ terminaluose, Registrų centro padaliniuose. Kol kas neaišku, ar tą bus galima padaryti „Perlo“ terminaluose. Anot ministrės, su įmonės atstovais šiuo metu yra kalbamasi.

Penktadienį Vyriausybė pasitarime pritarė, kad sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Arūnas Dulkys pavestų Registrų centrui teikti galimybių paso spausdinimo paslaugą, kartu „numatant galimybę pasitelkti šios paslaugos teikimui ir kitus subjektus“.

A. Dulkys žadėjo dar penktadienį pasirašyti operacijų vadovo sprendimus, nustatant tvarką, kad galimybių pasą išduoti galėtų ir valstybės, ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, vaistinės, tai yra „visi, kurie sudarytų sutartis su Registrų centru“.

Ministras sako, kad vien iš Vaistinių asociacijos gautas patikinimas, kad galimybių pasą galėtų išduoti bent 800 šalies vaistinių.

Prieš dvejus metus nepasirūpinusių skolos rašteliais ar kitokiais dokumentais buvo 76 proc., pernai – 90 proc. Taigi, 2019 m. pastebimas nedidelis sumažėjimas atvejų, kai skolinimosi faktas nebuvo niekaip įtvirtinamas arba dėl paskolos buvo susitariama žodžiu.

Bendrovės „Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio nuomone, jam nerimą kelia tai, kad nepaisant įvairiausių atsakingo skolinimo kampanijų, artimi santykiai vis dar sąlygoja gana neatsargų požiūrį į skolinimosi fakto užfiksavimą. Tai vėliau gali tapti artimų žmonių nesantaikos priežastimi, todėl specialistas skatina skolinti ir skolintis apdairiai.

Apklausti vyrai dažniausiai skolina draugams, gerai pažįstamiems žmonėms, šeimos nariams arba giminėms – net 92 proc. (2017 m. – 90 proc., 2018 m. – 95 proc.). Tad pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios: dažniausiai skolinama draugams ir artimiesiems, tačiau pastebimas ir kelių procentinių punktų augimas tarp skolinančių mažai pažįstamiems arba beveik nepažįstamiems žmonėms. 1 proc. respondentų nurodė skolinę įmonėms, o 9 proc. – per tarpusavio skolinimosi platformas.

41 proc. apklaustųjų pinigus kitiems asmenims skolino per pastaruosius 12 mėnesių. 2017 m. tokių buvo 48 proc., pernai – 38 proc. Daugiausiai pinigus skolino jauni vyrai, gaunantys aukštesnes pajamas.

Net 57 proc. respondentų prisipažino susidūrę su paskolintų pinigų negrąžinimu. Anksčiau šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni: 54 proc. – 2017 m. ir 56 proc. – 2018 m. Tarp skolinusių per paskutinius 12 mėnesių skolos neatgavusių žmonių dalis didesnė – 65 proc. (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 67 proc.).

Tyrimo duomenimis, sumažėjo asmenų, kurie, nesulaukę skolos grąžinimo, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ar kitokią instituciją, padėsiančią atgauti skolą. Šiųmetinio tyrimo duomenimis, pagalbos kreipėsi vos 14 proc., kai tuo metu pernai kreipėsi 16 proc., o 2017 m. – penktadalis apklaustųjų. M. Šlepečio nuomone, skaičiai gana iškalbingi, todėl vėlgi dera atkreipti dėmesį į tinkamą skolos įforminimą.

„Tikėtina, kad netinkamai įforminus skolos faktą, vėliau ši klaida „kainuoja“: delsiama reikalauti grąžinti be raštelio paskolintus pinigus arba skola apskritai „nurašoma“ į nuostolius, nenorint užsiimti įrodinėjimu neturint dokumentų“, – sako jis. Šiais laikais, primena vadovas, internete galima nesunkiai rasti profesionaliai parengtų dokumentų šablonų ir pasirūpinti saugesniu skolinimusi.

Neatgavę skolintų pinigų, visgi net 61 proc. respondentų būtų linkę kreiptis pagalbos, o ne patys tvarkytųsi su skolininku. Lyginant šių metų duomenis su praėjusių tyrimų duomenimis, šis skaičius auga: 2018 m. pagalbos būtų linkę ieškoti 57 proc. respondentų, o 2017 m. – 59 proc. apklaustųjų.

Skolų išieškojimo profesionalas M. Šlepetis teigia, kad tai, jog kreditorius dėl skolos grąžinimo kreipiasi į profesionalus, nesugadina artimų santykių, atvirkščiai, profesionalo dalyvavimas gali padėti juos išsaugoti ir pagelbėti skolininkui susiplanuoti mokėjimus pernelyg nenukenčiant ir bereikalingai neaitrinant emocijų.

Aktyviausiai tyrime dalyvavo vyrai nuo 35 iki 54 metų (58 proc.), 28 proc. apklaustųjų uždirba nuo 900 iki 1 299 eurų „į rankas“, 18 proc. – virš 1 300 eurų.