Manoma, kad Teksase Johną ne itin mėgo, tad, ruošdamasis artėjantiems rinkimams, jis veikiausiai nusprendė pradėti balsų medžioklę būtent šioje valstijoje. Teigiama, jog dar Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) laikais, tarnaudamas Ramiojo vandenyno flotilėje, J.Fitzgeraldas patyrė sunkią stuburo traumą, po kurios jam visą likusį gyvenimą teko kęsti nuolatinius skausmus.
Šiuos nemalonius pojūčius pajėgdavo numalšinti tik specifiniai preparatai, anot įvairių liežuvautojų, kartais ne itin legalūs, pasižymintys dar ir papildomu rekreacinio pobūdžio poveikiu. Kas galėtų paneigti, kad būtent dabar, vežamas Dalaso gatvėmis, ponas prezidentas nesimėgavo šiais pojūčiais ir žvelgdamas į jį sveikinančią aistruolių minią negalvojo: "Oho, praėjusį kartą čia tiek žmonių nebuvo susirinkę."
Ir kas galėtų paprieštarauti, kad Teksaso gubernatorius Johnas Bowdenas (1917–1993), sėdintis tame pačiame automobilyje, negalvojo to paties? Pirmoji šalies ponia, stilingoji Jacqueline (1929–1994) veikiausiai nemąstė nieko. Jos viešai dėvima stojišku orumu atsiduodanti kaukė veikiausiai slėpė nusivylimą santuoka ir gyvenimu, taip pat įniršį dėl vyro pomėgio landžioti po svetimais sijonais, tačiau dabar jos veide buvo matyti ir tam tikras palengvėjimas.
Dar 1962 m. gegužės 19 d., minint artėjantį Johno gimtadienį, nestabilios psichikos aktorė Norma Jeane Mortenson (1926–1962) viešai pažemino pirmąją ponią, atlikdama tradicinę jubiliatui skirtą dainą "Su gimimo diena" (Happy Birthday to You). Atlikėjos balsas buvo itin seksualus, o jos žvilgsnis verte vėrė prezidentą, kuris ir pats pasijuto nejaukiai.
1962 m. rugpjūčio 4 d. Norma, dar žinoma sceniniu Marilyn Monroe slapyvardžiu, mirė perdozavusi raminamųjų.
Lemtingąją 1963 m. lapkričio 22 dieną, laikrodžių rodyklėms nespėjus pasiekti 12.30 val., prezidentą gabenantis karavanas neplanuotai įvažiavo į vietovę, kurioje buvo ir valstybinė Teksaso knygų saugykla.
Gubernatoriaus žmona Nellie (1919–2006) dar spėjo ištarti: "Pone prezidente, negalite tvirtinti, kad Dalase jūsų nemyli", kai staiga žiūrovų akys nuo prezidento kortežo nukrypo į paslaptingą su skėčiu stovintį vyriškį, kurį ėmė tąsyti konvulsijos. Žmogui iš burnos ėmė dribti putos, jis susmuko ant žemės, o tada nuaidėjo pirmasis šūvis.
Prezidentas susiėmė už kaklo, o legendinis rožinis pagal "Chanel" licenciją gamintas Jacqueline kostiumėlis buvo aptaškytas sutuoktinio krauju. Vėliau apsaugos darbuotojas Clintonas J.Hillas (1932) šoko ant automobilio, o tada, anot kai kurių liudininkų, šaulys (ar šauliai) iššovė dar kartą. Teksaso gubernatorius taip pat buvo sužeistas, o prezidento automobilis nurūko į ligoninę.
13 val. gydytojai oficialiai konstatavo faktą, kad Johnas Fitzgeraldas mirė. Po šešiolikos minučių pranešta apie dar vieną nusikaltimą – nušautas vietos policijos pareigūnas J.D.Tippitas (1924–1963). Tai veikiausiai padarė asmuo, paleidęs šūvius į prezidentą.
14 val. policija vietiniame kino teatre suėmė pagrindinį įtariamąjį, o 14.38 val. JAV jau turėjo naują prezidentą – Lyndoną Bainesą Johnsoną (1908–1973).
Pagrindiniu įtariamuoju prezidento nužudymo byloje tapo Teksaso valstybinės knygų saugyklos darbuotojas Lee Harvey Oswaldas (1939–1963) – paprastas, niekuo neišsiskiriantis, komunizmu besižavintis, beveik dvejus metus Sovietų Sąjungoje pragyvenęs ir iš ten žmoną atsivežęs amerikietis.
Jis itin atkakliai tvirtino esąs nekaltas ir teigė tapęs atpirkimo ožiu, tačiau dar to paties lapkričio 24 d. 11.21 val. Lee, vedamą policijos, nušovė Jackas Leonas Ruby (1911–1967) – ne itin žymaus vietinio kabareto savininkas, kurio šokėjos dažniau rengdavo spektaklius lankytojų lovose nei scenoje.
Vieni tvirtina, jog jis turėjo ryšių su organizuotu nusikalstamumu, kiti pastebėjo, jog lankėsi Kuboje net keturis kartus. Pats Jackas tvirtino tai padaręs gailėdamas pirmosios ponios. 1967 m. sausio 3 d. Jackas mirė.
Oficialiai ištirti prezidento ir jo įtariamo žudiko mirčių aplinkybes buvo pavesta teisininkui Earlui Warrenui (1891–1974), garsėjusiam profesionalumu ir nesuteršta reputacija. Vos per kelis mėnesius jo komandą (į kurią buvo paimtas ir Allenas Welshas (1893–1969), buvęs CŽV vadovas, praradęs šį postą Johno Fitzgeraldo sprendimu), atliko milžinišką darbą.
Buvo surinkta begalė įrodymų ir apklausta daugybė žmonių, tačiau politiškai korektiškos komisijos išvados įtikino toli gražu ne visus, mat dalis surinktos informacijos tebėra įslaptinta iki 2038 m.
Anot E.Warreno komisijos, Lee nužudė prezidentą ir policininką J.D.Tippitą, nes nerado vietos gyvenime ir norėjo padaryti ką nors reikšminga, o Jackas Leonas nužudė Lee. Jackas ir Lee nepažinojo vienas kito, nes veikiausiai niekada nebuvo susitikę. Jie veikė atskirai ir jokio vidaus ar išorės jėgų sąmokslo nebuvo.
1968 m. balandžio 5 d. buvo nužudytas ir Johno Fitzgeraldo brolis, kandidatas į prezidentus Robertas Francis (1925–1968), o tų pačių metų spalio 20 d. Jacqueline ištekėjo už graikų laivybos magnato Aristotle'o Socrates'o Onassis (1906–1975).
Nors ne vienas su Lee ar Jacku Leonu kontaktavęs asmuo netikėtai mirė itin paslaptingomis aplinkybėmis, vienam svarbiam personažui pavyko išgyventi. Lee žmona, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijos darbuotojo dukterėčia Marina Nikolajevna (1941), atvykusi su savo vyru į JAV, ne tik liko gyva, bet ir nebuvo deportuota į SSRS.
Be to, teigiama, kad 1989 m. ji tapo visateise JAV piliete. Jos tautietis, Johno Fitzgeraldo politinis oponentas Nikita Sergejevičius (1894–1971) taip pat liko gyvas, nors ir prarado valdžią SSRS. Jis mirė 1971 m. rugsėjo 11 d., likus trisdešimčiai metų iki teroro aktų Niujorke.
