Kasmet pajūryje organizuojamas žygis pėsčiomis sutraukia tūkstančius aktyvaus laisvalaikio mėgėjų. Nemenką kelią kojomis įveikti pasiryžta entuziastai iš visos Lietuvos.

Šeštadienį viešosios įstaigos "TrenkTuras" organizuojamo žygio dalyviai Kuršių nerijoje eina pasirinktas distancijas. Jų yra penkios – 12,5 vienu ypu, 25 km per pusdienį, 50 per dieną, 75 km iki paryčių ir 100 km per parą. Anot organizatorių, statyti savo automobilius Klaipėdoje ir Neringoje dalyviai gali nemokamai, išskyrus dvi stovėjimo aikšteles prie Senosios perkėlos.

Žygeiviams, atvykstantiems iš Klaipėdos patariama nuosavą transportą palikti rekomenduojamose parkavimo vietose uostamiestyje ir naudotis nemokamu dalyvių perkėlimu į Smiltynę iš Senosios perkėlos.

Renginio dienomis keltai iš Senosios perkėlos kursuoja ilgesniu grafiku ir dažniau piko metu, o dalyviai, pateikę registracijos patvirtinimus, Senojoje perkėloje yra plukdomi nemokamai.

Šiemet žygeiviai skleidžia žinią apie organų donorystę, skatina pasikalbėti šia tema su artimaisiais ir siekia parodyti visuomenei, kad žmonės po organų transplantacijų gali gyventi visavertį gyvenimą bei džiaugtis kiekviena diena.

Teigiama, kad Lietuvai šiemet simboliškas skaičius 100 žygyje įgaus visai kitą prasmę.

100 Lietuvos asociacijos "Gyvastis" komandos žygeivių paplūdimyje, apie 4 km nuo starto (ties "Neptūno" punktu), sustos į vieną didelę širdį tam, kad visų širdys plaktų vienu ritmu.

Renginio atidarymo metu "Gyvasties" komanda taip pat pristatė organų donorystės svarbą.

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 390 žmonių, iš jų – 17 vaikų. Inksto transplantacijos laukia 161 recipientas, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7, širdies transplantacijos – 45, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso transplantacijos – 4, kepenų – 71, ragenos transplantacijos reikia 92 pacientams.

Pasak Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, šio žygio tikslas – skleisti visuomenėje informaciją apie organų donorystę, skatinti pasikalbėti šia tema su artimaisiais ir parodyti visuomenei, kad žmonės po organų transplantacijų gali gyventi pilnavertį gyvenimą, džiaugtis kiekviena diena bei mėgautis kiekviena akimirka.

Lietuvai šiemet simboliškas skaičius 100 žygyje įgaus visai kitą prasmę.

100 „Gyvasties“ komandos žygeivių paplūdimyje, apie 4 km nuo starto (ties „Neptūno“ punktu), sustos į vieną didžiulę širdį. Kad visų širdys plaktų vienu ritmu.

„Iki širdies transplantacijos vos galėdavau užlipti laiptais, dažnai tekdavo sustoti atsikvėpti. Su naująja širdimi daug kas pasikeitė, esu sustiprėjęs tiek fiziškai, tiek emociškai“, – atvirauja 46-erių marijampolietis Saulius Žilinskas, kuris jau 4 metus gyvena su persodinta širdimi ir pasiryžęs už donorystę nueiti 12,5 km maršrutą.

„Donorystės srityje veikianti organizacija „Gyvastis“ neabejotinai yra visų mūsų žygių gyvastis. Jie dalyvauja kiekviename mūsų žygyje, o jų ėjikų kompaniją iš tolo visi atpažįsta ne iš geltonų kaklaraiščių, bet ir iš nuolat sklindančio juoko, geros nuotaikos, energijos ir gyvybingumo“, – įspūdžiais dalijasi Vytautas Bartulis ir Deividas Urbonavičius, VšĮ „TrenkTuro“ įkūrėjai.

Laukiančių transplantacijos skaičius nemažėja

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 390 žmonių, iš jų – 17 vaikų. Inksto transplantacijos laukia 161 recipientas, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7, širdies transplantacijos – 45, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso transplantacijos – 4, kepenų – 71, ragenos transplantacijos reikia 92 pacientams.

„Pagalvokime ir pasikalbėkime su artimaisiais apie organų donorystę. Žmonėms, kurių savi organai jau neatlieka gyvybiškai svarbių funkcijų, vienintelė galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą – organo persodinimo operacija“, – donorystės pokalbiui kviečia A. Degutytė.

Renginio atidarymo metu 9.30 val. Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ komanda pristatys organų donorystės svarbą.

100 „Gyvasties“ komandos žygeivių paplūdimyje apie 4km nuo starto (ties „Neptūno“ punktu), sustos į vieną didžiulę širdį.

Keliaudami pajūrio ruožu pėstieji pasiryžo įveikti 21 km, o propaguojantieji dviračių sportą –  numinti 50 km.

Šeštadienį 9 val. pėstieji rinkosi Šiauriniame rage. Anot organizatorių, tokių buvo apie 25. Kiek vėliau, 11 val. startavo apie 30 dviratininkų. Nors Pajūrio žygis populiariausias tarp jaunimo, idėja susidomėjo ir keli vyresnio amžiaus žmonės. 

Pėstieji žygiavo pajūriu, tuo metu dviratininkų maršrutas driekėsi nuo Jūrų muziejaus Žaliuoju keliu iki Avikalnio, tada Juodkrantės–Nidos plentu iki Juodkrantės Raganų kalno.

Pasiekę kelionės tikslą visi žygio dalyviai pasipuošė medaliais. Taip pat burtų būdu prizais apdovanoti aktyviausi klaipėdiečiai.

Finiše susirinkę pėstieji ir dviratininkai surengė draugišką pikniką.

Renginį organizavusios Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ vadovas Laurynas Gaidelis pasakojo, kad tai pirmas toks organizacijos surengtas jungtinis pėsčiųjų ir dviratininkų žygis pajūriu.

„Tiesa, pėsčiųjų žygis šiemet jau antras, žiemą šimtmečio proga pajūriu keliavome pasipuošę Lietuvos vėliavos spalvomis. Klaipėdos jaunimas bei visa miesto bendruomenė vis aktyviau jungiasi į tokias aktyvias veiklas ir išbando savo jėgas“, – kalbėjo L.Gaidelis.

Iniciatyvos organizatorė teigė, jog Europos pediatrai skatina mamas kuo daugiau nešioti mažus vaikus, kadangi tyrimais įrodyta, jog tai kūdikį vienija su mama, vaikai patiria mažiau streso, mažiau verkia.

"Vaiką mamai nešioti naudinga ir dėl kitų priežasčių, neretai moterys skundžiasi priaugusios svorio po gimdymo, taigi tas fizinis krūvis joms padės atsikratyti nereikalingų kilogramų, be to, stiprėja kojos, tvirtėja nugaros raumenys", – įsitikinusi klaipėdietė.

Socialinio tinklo paskyroje paskelbusi apie planuojamą žygį pajūriu su vaikais, E.Vareikytė-Sadauskienė teigė labai greitai sulaukusi reakcijos. Atsiliepė keliolika klaipėdiečių, kurios buvo nusiteikusios tokiai avantiūrai.

"Atsiliepė 13 mamų, manau, kad nemažai, juolab pas mus labiau propaguojamas "vežimėlio stumdymas". Mažiausias kūdikis, kurį nešėsi, buvo keturių mėnesių, vyriausiam – vieneri metai ir keturi mėnesiai. Vaikui nešioti amžiaus ribos nėra, kol mažylis nori būti nešiojamas, tol ir galima tai daryti", – kalbėjo E.Vareikytė-Sadauskienė.

Vaikučius mamos nešėsi vadinamosiose kengūrose arba nešioklėse. Kitos – tiesiog įsisodinusios į plačią specialiai tam skirtą juostą.

Visą pirmo pasivaikščiojimo su vaikais maršrutą Melnragė–Giruliai–Melnragė (11 km) įveikė 10 mamų, trys nusprendė grįžti namo autobusu iš Girulių.

Seniau buvęs įprastas, laiko patikrintas rūpinimosi mažais vaikais būdas šiandien kartais esą nepelnytai pamirštamas, todėl iniciatyvi klaipėdietė ir pakvietė kitas Klaipėdos mamas kartu susivienyti bendram pasivaikščiojimui pajūriu.

"Yra nuostata, kad nereikėtų nešioti vaiko, nes jis esą pripras, bet jį reikia nešioti, nes tai daryti labai lengva ir buityje patogu, be to, vaikas jaučiasi labiau mylimas. Manau, mums pavyko susikurti bendrystės pojūtį sau pačioms bei padėti kitoms mamoms atrasti nešiojimo malonumą. Kol kas kitų pasivaikščiojimų artimiausiu metu organizuoti neplanuoju, bet turiu feisbuko puslapį "Mamos pasivaikščiojimai", kur pranešu apie savo sumanytas iniciatyvas", – dėstė pašnekovė.

Smiltynėje vykęs vienas masiškiausių žygių Baltijos šalyse "Pėsčiomis pajūriu 2017" subūrė apie 7,5 tūkst. aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

Trečią kartą viešosios įstaigos "TrenkTuras" organizuoto žygio dalyviai Kuršių nerijoje ėjo pasirinktus atstumus – 12,5, 25,5 km dieną arba naktį bei 100 km per parą.

Dauguma dalyvių rinkosi vidutinę 25 km distanciją, o maksimalią šimto kilometrų trasą įveikti pasiryžo beveik 600 žmonių.

Šiemet ėjo kone keturgubai daugiau dalyvių – apie 7,5 tūkst. Jie savo kelionę pradėjo ir baigė Smiltynės lankininkų bazėje.

Organizuojant žygį prireikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės pagalbos.

Ta proga jo sumanytojai pirmadienį susitiko su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku.

"Turėjau smagią ir malonią misiją padėti. Belieka džiaugtis ir įsitempti, nes renginys pasmerktas čia vykti ir tapti tradiciniu. Papuolėt, vyrai", – juokavo meras.

"Bijojome kad užsikimš perkėla, tačiau žmonės į Smiltynę judėjo specialiu keltų grafiku, tad viskas pavyko sėkmingai", – reziumavo vienas "TrenkTuro" įkūrėjų ir žygio sumanytojų Vytautas Bartulis.

Pėsčiomis pajūriu žygiavo visa Lietuva.

"Tokio didelio žygio populiarumo, ko gero, niekas nesitikėjo. Tai patyriau tik atėjęs į perkėlą. Vos įsigrūdau į keltą, kad spėčiau laiku į atidarymą. Linkiu nepritrūkti entuziazmo ir noro tobulinti šią idėją. Reikėtų nepabijoti išeiti į tarptautinius vandenis ir pasigirti kitiems tuo, ką turime", – kalbėjo meras.

Su tuo sutiko ir renginio organizatoriai. Esą dabar vienas pagrindinių tikslų – pritraukti kuo daugiau žygeivių.

"Turime tokią viziją, kad šis renginys taptų didžiausias Rytų ar Centrinėje Europoje. Galbūt kitąmet surinksime 10 ar net 15 tūkst. žygeivių. Norime didinti užsieniečių procentą. Dirbame šiuo klausimu", – užsiminė V.Bartulis.

Meras priminė, kad Klaipėda kitąmet perims Europos sporto miesto vardą. Žygis pajūriu esą galėtų tapti patraukliausias ir sveikiausias renginys metinėje sporto renginių programoje.

"Belieka išsirinkti datą", – tarstelėjo V.Grubliauskas.

Neatmetama galimybė, kad kitas žygis pajūriu galėtų vykti rudenį, nes pavasarį Kuršių nerijos gamta tampa ypač pažeidžiama.

Trečią kartą viešosios įstaigos "TrenkTuras" organizuojamas renginys šiemet turės penkis maršrutus: 12,5 km vienu ypu, 25 km per pusdienį, 50 km per dieną, 50 km per naktį ir kone daugiausia jėgų reikalaujančią distanciją – 100 km per parą.

Dalyviai gegužės 13 d. pradės ir užbaigs kelionę Smiltynėje.

Žygio organizatoriai – viešosios įstaigos "TrenkTuras" atstovai tikisi Neringos ir Klaipėdos miestų pagalbos siekiant suvaldyti milžinišką žygeivių srautą.

Teigiama, kad ilgos kelionės pėsčiomis metu kai kuriems prireikia ir medikų pagalbos ar pritrūksta jėgų patiems užbaigti žygį, tad tenka juos pargabenti specialiu transportu.

Praėjusiais metais ėjo 2 tūkst. žmonių, o šįsyk tikimasi sulaukti triskart didesnio skaičiaus.

Esą jau dabar užsiregistravo apie 4 tūkst. žygeivių. Netrūksta ir savanorių, kurių renginio dieną būna apie 100–200.

"Renginys plečiasi, šiemet planuojame sulaukti 7 tūkst. dalyvių, todėl stengiamės viską daryti kokybiškai ir profesionaliai. Tai yra pasirūpinti maistu, pramogomis, medaliais ir kitais dalykais. Žygiuoja labai įvairi auditorija – jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, kai kurie eina ir šeimomis", – sakė vienas iš "TrenkTuro" įkūrėjų ir žygio sumanytojų Vytautas Bartulis.

Susitikimo su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku metu organizatoriai prašė leidimo gegužės 12–14 d. pasinaudoti Smiltynės lankininkų baze ir jos teritorija, pastatyti daugiau biotualetų renginio dieną Smiltynėje, užtikrinti šiukšlių konteinerius ir jų išvežimą, dažniau kursuojančių keltų, skirti transportą dalyviams pervežti, greitosios pagalbos ir policijos ekipažus.

"Nėra neišsprendžiamų klausimų. Besąlygiškai pritariu šiai idėjai. Svarbiausia, kad startas nevirstų falstartu. Kadangi planuojamas masinis renginys, apsauga turi būti užtikrinta ir pasiruošta iki galo. Liko išskirtinai mažai laiko, todėl tam tikrus niuansus reikia apgalvoti nedelsiant", – neabejojo meras.

Žygis jo dalyviams mokamas, kaina priklauso nuo pasirinktos distancijos.

Antrąją Kalėdų dieną Klaipėdos fizinio aktyvumo centras kartu su Šv. Pranciškaus Asyžiečio broliais regiono gyventojus kviečia į kalėdinį "Jamam pajūrį viltimi" žygį.

Renginio naujovė – paruošti du maršrutai. Vieno jų kelias veda iš Palangos į Klaipėdą, trasą sudaro 22 km atstumas. Kita galimybė – 5 km šeimoms bei jų augintiniams skirta trasa mišku nuo Šv. Pranciškaus onkologijos centro.

Klaipėdos fizinio aktyvumo centro direktorės Inos Lukoševičienės žodžiais, palydint 2016-uosius – Gailestingumo metus, žygeiviai ir šiaurietiškojo vaikščiojimo mėgėjai iš visos Lietuvos kviečiami vienytis ir dalytis aktyvaus gyvenimo būdo gamtoje džiaugsmu su onkologiniais ligoniais ir jų artimaisiais.

Pašnekovė pasakojo, kad žygio idėja gimė 2011-aisiais šiaurietiškojo ėjimo entuziastams kaip savotiškas atsakas į vis augantį visuomenės vartojimą. Esą dėl to daugėja segančiųjų lėtinėmis ligomis, kurias sukelia nepakankamas judėjimas.

"Ilgainiui "imti pajūrį" tapo tradicija, dalyviai atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų. Šiais metais žygiui norime suteikti didesnę prasmę, eiti ne tik dėl savo fizinės gerovės, tačiau dėl meilės, tikėjimo, gailestingumo ir vilties link, solidarizuotis su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis bei prisidėti prie finansinės paramos Onkologijos centrui", – pasakojo I.Lukoševičienė.

Atsižvelgę į didėjančią dalyvių statistiką, organizatoriai optimistiškai spėjo, kad šiemet žygiuos apie 300–400 žmonių.

Norintieji prasmingai praleisti šventes ir sykiu išvaikščioti suvartotas kalorijas kviečiami jungtis gruodžio 26-ąją. Registracija vyks žygio dieną 10.30–11 val. Palangoje, Jūratės ir Kastyčio skvere.

Šeimų trasa veiks nuo 14 iki 17 val. prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro, įsikūrusio adresu Savanorių g. 4.

Išankstinė dalyvių registracija vyks iki gruodžio 22 d.

Savanoriškų aukų suma neribojama, renginio metu bus galima aukoti į specialią dėžutę. Visos surinktos lėšos bus skiriamos Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.

Iš anksto užsiregistravę dalyviai gaus atminimo dovanėles bei diplomus, bus pavaišinti karšta sriuba.

Europos skautų brolija kartu su kitais savanoriais ruošiasi iššūkiui – iš Klaipėdos į Nidą kulniuoti pėsčiomis. Į kelias dienas truksiančią kelionę kviečiama tik stiprioji lytis.

Balandžio 8–10 d. euroskautai užsibrėžė nukakti apie 65 kilometrus.

Tiesa, į žygį gali registruotis visi norintieji, išskyrus moteris. Kai kurios uostamiesčio merginos įsižeidė ir net palaikė tai lyčių diskriminacija. Tačiau organizatoriai skubėjo patikinti, kad tokie yra Europos skautų asociacijos įstatai ir ugdymo metodai.

"Europos skautų asociacija tuo ir skiriasi nuo kitų organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos skautų. Mes nemanome, kad moterys yra nepajėgios nueiti šio nemenko atstumo. Tiesiog vaikinus ir merginas mokome atskirai. Esame krikščioniška organizacija ir stengiamės šia kryptimi ugdyti savo narius", – paaiškino vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos nacionalinės Europos skautų organizacijos Vilniaus Šv. Jono Teologo skautų būrio vadas Rokas Badaras.

Pavasariui beveik įpusėjus Europos skautų brolija pirmą kartą organizuoja atvirą žygį pajūriu, kuris galbūt ateityje taps tradicinis.

"Šįkart kviečiame visus vaikinus ir vyrus, kuriems įdomūs skautai ir jų veikla. Mūsų judėjime berniukai ir mergaitės skautauja atskirai. Skaučių seserija nėra Skautų brolijos imitacija. Tiesiog užsiėmimai yra labiau pritaikyti ugdyti mergaites moterimis, o berniukus – vyrais. Europos skautų federacija prieštarauja mišrių vienetų sudarymui", – teigė žygio organizatoriai.

Anot R.Badaro, pajūriu žygiuoti nėra lengva, todėl tikimasi, jog pavyks gauti miškų urėdijos leidimą eiti Kuršių nerijos nacionaliniu parku.

"Priešingu atveju kulniuosime dviračių taku arba pajūriu. Ketiname apsistoti nakvynės namuose arba pas bičiulius, pažįstamus", – kalbėjo pašnekovas.

Kol kas nėra aišku, iš kur tiksliai startuos savanoriai. Šiuo metu derinamas ir pats kelionės maršrutas.