Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atveriama paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Joje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatoma iš Kolumbijos atgabenta šioje šalyje išgarsėjusios keramikės ir skulptorės N. Šivickas de Mockus kūryba.
Lankytojai galės susipažinti su menininkės šeimos Lietuvai dovanota kūrybos palikimo dalimi – daugiau nei 200 meno kūrinių: skulptūrų, tapybos darbų, grafikos kūrinių ir piešinių. Tūkstančius kilometrų iš N. Šivickas studijos Bogotoje keliavusi kolekcija Klaipėdos jūrų uostą pasiekė šių metų pradžioje.
„N. Šivickas de Mockus kūryba yra vienas įspūdingiausių lietuviškosios diasporos meno reiškinių. Gimusi Lietuvoje, menus studijavusi Vokietijoje ir unikalų meninį savo pasaulį sukūrusi Kolumbijoje, ji sugebėjo sujungti Europos modernizmo patirtį, ikikolumbinių kultūrų įkvėpimą ir visiškai savitą, filosofiškai jautrų žvilgsnį į žmogų ir medžiagą. Šiandien vis aiškiau matome, kad jos vieta yra ne tik Kolumbijos, bet ir pasaulio meno istorijoje. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pristatoma paroda tampa puikia proga Lietuvos publikai iš naujo atrasti šią išskirtinę kūrėją. Ne mažiau svarbus, didelio dėkingumo vertas ir menininkės šeimos sprendimas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanoti net 209 N. Šivickas kūrinius“, – teigė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atsakymą į šias kūrybos paieškas ji rado molyje – tai nulėmė visą tolesnę jos kūrybą. Susipažinusi su keramikos technikomis per lietuvių menininką Juozą Bagdoną, ji ėmė kurti savitas skulptūrines formas.
Gimusi 1925 m. Kėdainių rajone, prie Nevėžio, N. Šivickas vaikystę praleido nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau jos gyvenimo kelią netrukus pakeitė Antrasis pasaulinis karas. 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, kartu su seserimi Aldona ji pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo metalo apdirbimo gamykloje, tačiau net ir sudėtingomis aplinkybėmis neapleido piešimo, vėliau buvo priimta į Štutgarto valstybinę dailės akademiją.
Studijų metais, paveikta pokario Europos meninių idėjų ir bauhauzo tradicijos atgimimo, ji kūrė piešinius, portretus, peizažus ir pirmuosius abstraktesnius darbus. Vokietijoje Nijolė sutiko lietuvį Alfonsą Mockų. Sukūrę šeimą, 1950 m. jie leidosi į tolimą kelionę už Atlanto ir apsigyveno Bogotoje, kur N. Šivickas pradėjo dirbti iliustruotoja. Pirmoji personalinė jos paroda, surengta 1955 m. Nacionalinėje Kolumbijos bibliotekoje, sulaukė palankių vertinimų, tačiau pati autorė jautėsi dar neatradusi savosios meninės kalbos. Atsakymą į šias kūrybos paieškas ji rado molyje – tai nulėmė visą tolesnę jos kūrybą. Susipažinusi su keramikos technikomis per lietuvių menininką Juozą Bagdoną, ji ėmė kurti savitas skulptūrines formas.
Po tragiškos vyro žūties 1966 m., viena augindama dukrą Ismeną ir sūnų Antaną, Nijolė įkūrė dirbtuves „AkmuO“, tapusias svarbiu dizaino, amatų ir meninės kūrybos centru. Ilgainiui ji vis ryžtingiau atsigręžė į vizualųjį meną, o jos kūryboje įsivyravo organiškos, gamtos įkvėptos formos. Vėlesniais metais menininkės parodos įvairiose pasaulio šalyse ženklino brandų kūrybos etapą, kuriame skulptūros ir objektai jungėsi į erdvines kompozicijas, pačios autorės vadintas instaliacijomis.
Svarbiu jos kūrybos įkvėpimo šaltiniu tapo ikikolumbinis menas, o laikui bėgant menininkė nutolo nuo ankstyviesiems darbams būdingos ekspresionistinės raiškos ir sukūrė savitą organiškų formų ir simbolių pasaulį. Jos kūryboje pinasi gamtos įkvėpti motyvai: mėnuliai, plyšiai, upių vagos, įdubimai ir jų ryšiai, o darbai išsiskiria vizionierišku mąstymu, ekspresija, vidine laisve, jautriu santykiu su medžiaga ir universalių žmogiškųjų patirčių refleksija.
Paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“ LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki 2027 m. vasario 7 d.
Naujausi komentarai