Renginyje dalyvavo buvę euroderybininkai Antanas Valionis ir Petras Auštrevičius, taip pat anuometiniai politikai, diplomatai, valstybės tarnautojai, ekspertai ir kiti prie šio žingsnio reikšmingai prisidėję asmenys.

Sveikindama juos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Kovo 11-ąją atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir jos pažadas – sėkminga demokratinė Lietuva – galėjo išsipildyti tik Lietuvos narystės ES ir NATO dėka.

„Lietuva dar nėra ir turbūt niekada nebus tobula, bet turbūt dauguma pasaulio tautų turėtų dėl ko džiaugtis, jeigu spręstų tik tas problemas, kurias mes sprendžiame savo kasdienybėje. Manau, kad prieš nežinomybės uždangą nepriklausomybės aušroje būtume nedvejodami rinkęsi tai, ką pasiekėme ir turime dabar, todėl pateisinamas yra šių atmintinų metų motto: 20 metų sėkmės“, – pranešime sakė premjerė.

Anot jos, pasirengimas narystei ES reiškė daug kryptingo darbo, ne visada populiarių reformų.

„Ši šventė buvo sumanyta kaip Jūsų visų pagerbimas, – kreipdamasi į renginio svečius, prisidėjusius prie Lietuvos siekio tapti ES dalimi įgyvendinimo, sakė premjerė. – To mūsų laiko ir dorai padaryto darbo. Kaip galimybė pasakyti visiems „Ačiū“. Man labai malonu, kad atvykote. Linkiu džiaugtis savo prasmingų darbų kasdienine raiška.“

Renginio svečiai supažindinti su specialiai šiai progai Vyriausybės rūmuose sukurta menine instaliacija ir narystės ES 20-metį pažyminčiu kompozitoriaus Mato Drukteinio muzikiniu kūriniu.

Balandžio 27-ąją, šeštadienį, galimybę pamatyti instaliaciją ir išgirsti kūrinį turės ir visi į atvirą renginį užsiregistravę lankytojai.

Penktadienio renginyje taip pat įteiktos premjerės padėkos Vyriausybės kanceliarijos organizuoto konkurso „Lietuvos narystė ES ir NATO: 20 metų sėkmės“ nugalėtojams.

ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1-ąją.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačią dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją.

Prie ES Lietuva prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytoje parodoje „Kartu mes esame stiprūs“ – ne tik Lietuvos kelias NATO aljanse nuo 2004-ųjų, o ir tai, ką Lietuva turėjo nuveikti tam, kad būtų priimta į NATO.

Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti.

„Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti. Procedūriškai per tuos 20 metų padarėme labai daug. Ši paroda yra istorijos seka. Iš prašančių tapome duodančiais, siūlančiais patirtį, žinias“, – parodos atidarymo dalyvius sveikino parodos globėjas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas – brigados generolas Artūras Radvilas.

Anot A. Radvilo, pasiekėme kokybinį lygį, prilygstantį NATO senbuvėms šalims ir itin gerai vertinamą NATO ekspertų. Nuo 2004 m. žengėme tvirtus žingsnius į naują perspektyvą, lydimi atsakomybės patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo.

Šiandien daugiau nei 30 sąjungininkų ir partnerių yra suinteresuoti Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu, o Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais prisideda prie šių itin svarbių euroatlantinės erdvės tikslų įgyvendinimo.

Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines bei geopolitines sąlygas ir tapo mūsų saugumo, stabilumo, tvaraus vystymosi sėkmės istorija.

Simono Baltušio nuotr.

Atidarymo proga saugumo bei gynybos iššūkiai buvo aptarti su Lietuvos vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Pokalbį-diskusiją „Saugumas, gynyba ir nauja geopolitinė realybė: kaip esame pasirengę?“ moderavęs žurnalistas Gražvydas Muižys pradėjo klausimu: kaip valstybė pasiruošusi apsaugoti visuomenę?

„Daugiau nei 30 metų į civilinę saugą neinvestavome, nesitikėjome, kad mums tai bus svarbu, – pradėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. – Nepriklausomybės pradžioje dirbo apie 1000 civilinės saugos pareigūnų, šiandien – 100. Priedangų tinklo Lietuvoje nebuvo. Buvo kolektyvinės apsaugos vietos, bet jos buvo visiškai netinkamos esant oro pavojui.“

Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu.

Ministrė pabrėžė, kad per 1,5 metų buvo sukurtas priedangų tinklas, pažymėti 3300 tam tinkamų objektų, kuriuose miestuose prieglobstį rastų 60 proc. gyventojų, rajonuose – 40 proc.

Kol kas šiuos skaičius pasiekusios tik dvylika šalies savivaldybių. Kaunas nėra tarp sėkmingai ieškančių priedangų savivaldybių. Tik 32 proc. kauniečių miesto rūpesčiu turėtų prieglobstį.

„Visi turi įsisąmoninti, kaip tai svarbu, ir patys ieškoti tinkamų objektų. Savivaldybėse pradėjo dirbti parengties specialistai. 56 savivaldybės tokius jau turi. Šio pareigūno darbas – rūpintis priedangų tinklo plėtra“, – A. Bilotaitė taip pat priminė Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainę LT72.lt, kurioje galima sužinoti, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu.

„Ką daryti? – G. Muižio klausimą apie dieną X pasišovė atsakyti krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. – Dirbti savo darbą. Vaikai, seneliai turėtų vadovautis oficialiais nurodymais. Yra evakuaciniai planai. Išankstiniai patarimai atrodytų nerimtai, nes nežinome, kaip viskas vyks.“

Krašto apsaugos ministras pabrėžė neabejojantis, kad NATO organizacija suveiktų ir atsakas agresoriui vyktų nedelsiant.

„Esmė – savų pajėgumų vystymas. Turime žmonėms konstatuoti realią situaciją. Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu“, – apie žiniasklaidos apdainuojamus skirtingus politikų saugumo vertinimus pasisakė ministras.

Simono Baltušio nuotr.

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos (ES), Dainų šventės, diplomatų Lozoraičių metais.

NATO ir ES metais 2024-ieji paskelbti siekiant pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, o Dainų šventės metais – minint šios tradicijos 100-metį.

Diplomatų Lozoraičių metais 2024-ieji paskelbti pažymint trijų vienos giminės diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktis.

Pirmieji žingsniai aukštojo mokslo link

Šiandien Kauno technikos kolegija yra žinoma ir pripažinta Lietuvoje valstybinė aukštoji mokykla, kuri kasmet patenka tarp geriausių, o jos socialinių partnerių sąrašą sudaro itin solidžios Lietuvos ir viso pasaulio įmonės, organizacijos bei aukštosios mokyklos. Tačiau pirmieji žingsniai kuriant KTK binarinėje aukštojo mokslo sistemoje, kurie buvo žengti dar prieš 20 metų, nebuvo lengvi.

Kolegija kaip institucija visada turėjo savo inžinerinį identitetą ir aiškią veiklos kryptį, todėl tuometinės švietimo politikos strategijos kontekste, kuria buvo siekiama steigti dideles kolegijas, geografiniu principu apjungiant tuomet veikusias aukštesniąsias mokyklas, sprendimas išlikti savarankiška kolegija, rengiančia išskirtinai techninės krypties specialistus buvo sudėtingas. Visgi, tokį sprendimą padarė Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bendruomenė, vadovaujama direktoriaus dr. Jono Krivicko.

KTK nuotr.

Norint įgyvendinti šią svajonę laukė sudėtingas kelias ir iššūkiai. 2000-aisiais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atliko pirminį 13 aukštesniųjų mokyklų vertinimą, siekdama nustatyti jų realias galimybes teikti aukštąjį išsilavinimą. Po vertinimo, institucija pateko į mokyklų pretendenčių tapti kolegijomis sąrašą, bet kolegija dar netapo. Tai iš dalies lėmė kolegijų tinklo formavimo politika: 2000-aisiais metais šalyje buvo numatyta steigti 3-4 valstybines ir 1-2 nevalstybines kolegijas. Nei vienoje apskrityje tuo metu nebuvo planuota steigti daugiau kaip vienos kolegijos. Viena iš to meto politikos nuostatų – tai steigiamų kolegijų daugiakryptiškumas, o KTK pirmtakė rengė tik vienos technologijų srities specialistus.

Visgi apsisprendus prasidėjo intensyvus pasirengimas tapti kolegija ir 2000-2001 metais buvo inicijuotas neuniversitetinių studijų programų rengimas. Siekiat tinkamai valdyti būtinas inovacijas ir jų diegimo procesus bei programų plėtrą buvo įsteigtas vadovo plėtrai, vystymui, ryšiams su užsieniu etatas, kuris valdymo lygmenyje buvo adekvatus direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Eiti šias pareigas paskirta dr. Marija Jotautienė, jai deleguojant neuniversitetinių studijų programų rengimo bei strategijos tapti aukštojo mokslo institucija realizavimo koordinavimą. Pradėta formuluoti būsimosios kolegijos misija ir vizija.

Pokyčio procesai reikalavo ne tik didelio bendruomenės įsitraukimo, bet ir tikėjimo idėja bei begalinio noro išgyventi virsmo aukštąja mokykla sėkmę. Tuo metu jau buvo atlikti kai kurie kolegijos steigimui būtini struktūriniai pokyčiai. Aukštesniosios mokyklos struktūroje buvo suformuoti du fakultetai: Statybos ir Elektromechanikos.

Istoriniai 2002-ieji

2002-ieji metai tapo istoriniais. Jais tuometinė Kauno aukštesnioji technikos mokykla vėl pateikė prašymą dėl kolegijos steigimo. Tuos metus institucija pradėjo kaip Kauno aukštesnioji technikos mokykla, o rugsėjo 1-ąją jau startavo jau kaip Kauno technikos kolegija, valstybinė aukštoji mokykla.

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigus Kauno technikos kolegiją (KTK), jos vadovu paskirtas dr. Jonas Krivickas.

2002 metų virsmas į aukštojo mokslo instituciją buvo nauja, iššūkių kupina pradžia, reikalaujanti susitelkimo, kūrybos ir bendruomeniškumo. Prasidėjo augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Į pirmąsias programas Automobilių techninis eksploatavimas, Elektros energetika, Elektronikos technika, Kelių tiesimas ir Statyba buvo leidžiama priimti 300 dieninių ir 120 neakivaizdinių studijų studentų.

Suformuotos ir kolegijos savivaldos institucijos. Pirmoji jų – kolegijos Steigiamoji taryba, kuri atliko visuomeninės priežiūros funkciją. Jos pirmininku paskirtas dr. Jonas Biržiškis, ilgametis LR Susisiekimo ministras, dirbęs net su septyniomis Vyriausybėmis. Pagrindinis tarybos tikslas buvo formuoti kolegijos strateginius tikslus, siekti institucijos veiklos tobulinimo ir modernizavimo. Vienas svarbių prioritetų – bendradarbiavimo su socialiniais partneriais strateginė kryptis, plečiant ir modernizuojant kolegijos studijų bazės išteklius. Antroji savivaldos institucija – kolegijos Akademinė taryba, kuri tapo aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos nutarimai tapo privalomi visiems kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.

Kolegijos administracija pradėjo ieškoti naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais formų. 2007 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos koncerno BOSCH automobilinių sistemų padaliniu Lietuvoje ir jau po metų buvo atidarytas KTK BOSCH mokymo centras, skirtas kolegijos studentams bei automobilių priežiūros ir diagnostikos įmonių darbuotojams. Tuo metu tai buvo unikalus sprendimas ir patirtis, kadangi pradėtas diegti naujas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelis. Tarptautinė įmonė investavo į naujausią diagnostinę įrangą, kurią studijų procese naudojo kolegijos studentai ir dėstytojai.

Mokslinė konferencija 2009 m./KTK nuor.

Lietuvos inžinierių kalvė

Virsmas ir pokyčiai, kuriuos prieš dvidešimtmetį inicijavo KTK bendruomenė, sunkus darbas siekiant tikslų ir proaktyvi veikla sudarė sąlygas institucijai stiprėti ir tapti viena geriausių kolegijų Lietuvoje.

Šiandien KTK išplėtė strateginius tikslus veiklos kontekste ir greta pagrindinių – studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei verslo poreikių atliepimo, prisiima sau ir trečią misiją – tapti mokslo, studijų ir verslo kompetencijų ir inovacijų centru ateities inžinieriams rengti. Toks centras kolegijos partnerių iš inžinerinės pramonės ir verslo pagalba leidžia studentams iš karto naudotis savo įgytomis žiniomis, pasitelkti jas realių problemų sprendimui ir naujų idėjų kūrimui bei įgyvendinimui. Šioje aplinkoje labai svarbūs yra taikomieji moksliniai tyrimai, kuriuos dėstytojai jau atlieka kartu su studentais ir tokiu būdu perduoda jiems naujausias žinias.

Šiandieninis pasaulis ir visuomenė vystosi bei įgauna naujus bruožus taip greitai, kad žinios pačios savaime jau nebetampa vertybe. Jos yra svarbios aukštų technologijų tinklaveikos mazguose. Todėl artimiausio laikotarpio perspektyva įpareigoja motyvuoti studentus mokytis valdyti žinias, ugdyti vaizduotę ir skatinti kūrybiškumą, kuris tampa ateities visuomenės konkurenciniu pranašumu.

Jau dabar KTK bendruomenė įžvelgia ateities visuomenės kaip idėjų visuomenės apraiškas, todėl kitas iššūkis, kurį reikės įveikti – tai mokytis patiems valdyti ir taikyti žinias atliepiant aplinkos poreikius, ugdyti ir ugdytis kompetencijas, generuoti idėjas ir kūrybiškai realizuoti strateginius uždavinius. Šiandien yra visos sąlygos ir galimybės, kad kolegija transformuotusi į kompetencijų ir inžinerinių inovacijų centrą, būsimą inžinerinės krypties taikomųjų mokslų universitetą.