Birželio 15–16 dienomis Vilniaus miesto savivaldybė, „Go Vilnius“ ir asociacija „AGATA“ miesto gyventojus bei svečius kviečia į muzikos festivalį. Vilniaus gyvenamųjų rajonų kiemai dviem dienoms taps atvira muzikos sale, kurioje laukia net keturios muzikos erdvės ir 24 atlikėjai bei grupės. Koncertuose skambės folko, roko ir kitų stilių muzika – net 700 minučių muzikos kasdien. Koncertuose pasirodys Leon Somov & Dileta, „Skamp“, „Biplan“, Jurgis Brūzga, „Free Finga“ ir kiti.

Pernai skirtinguose sostinės gyvenamuosiuose rajonuose surengtas koncertų maratonas „Vilnius – atvira muzikos salė“ parodė, jog gyventojams reikia tokių renginių, kai muzika atkeliauja į jų kiemus. Atlikto tyrimo duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei penktadalis vilniečių apsilankė „Vilnius – atvira muzikos salė“ koncertuose, todėl šiemet nemokami koncertai grįžta į sostinės gyvenamųjų rajonų kiemus.

S. Žiūros nuotr.

„Kaip ir pernai, šiemet šis festivalis skirtas artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui. Mūsų tikslas, kad sostinės gimtadienis būtų ne formalus sukakties minėjimas, bet tikra, arti gyventojų esanti šventė skirtingose Vilniaus vietose ir kiekvienas sostinės gyventojas ar miesto svečias taptų jos dalimi. Bet to, šiais įtemptais laikais visi dar labiau pamatėme, kokia svarbi vienybė ir bendruomeniškumas, tad Vilniaus gimtadienį kviečiame sutikti su muzika, kuri vienija“, –  sako Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Birželio 15–16 dienomis numatyti net 24 koncertai – viso skambės 700 simbolinių minučių muzikos kasdien. Organizatoriai teigia, kad renginiai turėtų padėti atskleisti gyvenamųjų rajonų kultūrinį potencialą ir auginti Vilniaus 700-ojo jubiliejaus nuotaiką.

Atgaivins gyvenamuosius rajonus

Šiemet keturios scenos bus įrengtos Jeruzalėje, Lazdynuose, Naujoje Vilnioje ir Žirmūnuose. Taip siekiama muziką ir kultūrą paskleisti ne tik Senamiestyje, kur įprastai organizuojami renginiai, bet visame mieste. Sostinės rajonai, kur įprastai nėra koncertams skirtos infrastruktūros, žmonės turės progą išgirsti profesionalių atlikėjų ir muzikinių grupių pasirodymus.

Organizatorių teigimu, šis renginys ne tik padės muziką paskleisti platesnei auditorijai, bet ir skatins kitaip pažvelgti į gyvenamųjų rajonų kultūrines galimybes ir infrastruktūrą.

„Pernai gyvenamųjų rajonų gyventojai labai džiaugėsi renginio formatu, kuomet muzika skamba ne tik įprastose miesto centro erdvėse, bet ir rajonuose. Labai smagu muzikos salę atgabenti į gyventojų kiemus, ypač tiems, kurie negali atvykti į koncertus kitur. Atlikėjams tai taip pat unikali patirtis, mat kai kurie sugrįžta koncertuoti į gimtuosius mikrorajonus, savo kiemus. Tai nuoširdus ir atviras renginys, labai džiaugiamės, kad rajonai mus nuotaikingai priima“, – teigia Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ direktorė Agnė Begetė.

Nemokami koncertai taps tarsi lokaliais festivaliais rajonų kiemuose – tai bus ir galimybė bendruomenės nariams pažinti vieniems kitus, ir praleisti laiką drauge šiltais vasaros vakarais.

Aukcione dalyvaujančios prekės – vienetiniai objektai, atkeliavę tiesiai iš muzikantų, įrašų kompanijų bei Lietuvos teatrų. Tarp parduodamų daiktų – vinilai, unikalūs paveikslai, aksesuarai ir instrumentai. Pasak aukciono vedėjo Jono Braškio, visi daiktai, kurie bus parduodami aukcione, savitai pasakoja pačių muzikantų istoriją, atskleidžia jų kūrybinį procesą ar karjeros vingius.

„Aukcione parduodama legendinė grupės „G&G Sindikato“ gitara. Donciavas ją gavo būdamas vos vienuolikos ir ja grodamas įrašė albumą „Revoliucijos garso takelis“. Nors dabar gitara jau neveikia, tačiau Svaras ją išdekoravo ir ji gali tapti išskirtiniu namų dekoro objektu, pasakojančiu lietuviško repo istoriją“, – sako J. Braškys.

Grupė „EGOMAŠINA“ specialiai tik šiam aukcionui pagamino vienetinę savo gerbėjų atrinktų dainų plokštelę. Tarp aukciono daiktų ir marškinėliai, kuriais buvo pažymėtas Andriaus Mamontovo „1000-čio koncertų turas“, „Bix“ būgnininko Ginto Gascevičiaus būgnų lazdelės ir grupės „shishi“ suknelė. „Junior A“ (dabar „FC Baseball“) aukcionui padovanojo savo pirmojo koncerto „Lofte“ plakatą. Dalis daiktų į aukcioną atkeliavo tiesiai iš muzikantų studijų ar namų, tad juos įsigyti fanai galės tik gyvai šio renginio metu.

Norime suteikti galimybę kiekvienam įsigyti savo mėgstamos grupės atributikos. Ne tik muzikos, bet ir daiktų.

Kiekvienos prekės pradinė kaina – 5 Eur, siūlyti savo kainą aukciono dalyviai galės pridėjus vos 1 Eur. Pilnas daiktų sąrašas bus pateiktas „Muzikos salės“ „Facebook“ paskyroje, tad visi muzikos gerbėjai savo norimą prekę galės išsirinkti dar iki aukciono.

„Norime suteikti galimybę kiekvienam įsigyti savo mėgstamos grupės atributikos. Ne tik muzikos, bet ir daiktų, kurie fanams būtų vertingi, įkvėptų kurti ar dovanotų malonių emocijų“, – sako asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Visi neatlygintinai daiktus paaukoję kūrėjai tikisi sėkmingai parduoti daiktus ir surinkti lėšų ambicingų tikslų turinčiai ir jaunuosius muzikantus auginančiai Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklai. Pasak Karoliniškių muzikos mokyklos direktorės, šios lėšos būtų panaudotos organizuojant jaunų mokyklos kolektyvų koncertą.

„Mūsų mokiniai taip pat svajoja apie dideles scenas ir pasirodymus, tad be galo džiaugiamės užsimezgusia draugyste ir dėmesiu iš Lietuvos muzikantų, kurie neretam mūsų mokiniui yra ne tik įkvėpimas, bet ir karjeros pavyzdys“, – teigia mokyklos direktorė Aldona Skruibytė.

Pirmasis „Muzikos salės“ aukcionas įvyks jau šį penktadienį – vasario 25 dieną nuo 18.30 val. pokalbių scenoje. Po jo lankytojų lauks pokalbiai su „jautì“, „shishi“ bei „FC Baseball“ ir Justino Jaručio koncertai.

Asociacijos paragino organizatorius nutraukti kūrinių viešą naudojimą.

„Reaguodami į jautrų politinį „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ kontekstą, informuojame AGATA narius bei visuomenę, kad nesame suteikę licencijos naudoti muziką šiame renginyje“, – pranešė AGATA.

Pasak asociacijos, „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai savo renginiuose naudoja Vytauto Kernagio, Ievos Narkutės ir kitų atlikėjų įrašus.

„Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą. To nepadarius – pažeistas kūrėjų teises ginsime teisinėmis priemonėmis“, – įspėja AGATA.

LATGA taip pat įspėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus, kūrinius panaudoti norintys renginių organizatoriai į asociaciją turi kreiptis ne vėliau nei prieš dvi savaites iki renginio.

„Kol kas „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizatoriai to nepadarė“, – informavo asociacija.

LATGA penktadienį teigia priminusi organizatoriams apie pareigą sudaryti sutartį su ja, jei renginio metu bus grojami asociacijos atstovaujamų autorių kūriniai.

Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą.

„Taip pat organizatoriams pridėjome autorių ir kitų teisių turėtojų, kurie neleidžia minėtame renginyje naudoti jų kūrinių, sąrašą. Asociacija LATGA neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva nesuteikti licencijos dėl viešo atlikimo. Autoriai, kurie nenori, kad jų kūriniai būtų viešai atliekami minėto renginio metu, turi teisę informuoti apie tai LATGA, kuri savo ruožtu informuos organizatorius“, – teigiama pranešime.

Asociacijos sureagavo po to, kai į jas kreipėsi Vytauto Kernagio fondas.

„Visa iki šiol leista muzika agitaciniuose „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ renginiuose skambėjo nelegaliai, nes organizatoriai nebuvo sudarę sutarčių su asociacijomis LATGA ir AGATA“, – pranešime teigė viena fondo steigėjų Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

„Todėl lauksime asociacijų reakcijos ir veiksmų šiuo klausimu. Taip pat maršo organizatorių leksika, vertybės bei agresyvi, žeminanti laikysena kitų žmonių atžvilgiu niekaip nedera su V. Kernagio kūryboje nešta laisvės, pagarbos bei tolerancijos idėja. Todėl kategoriškai pareiškiame, kad nesutinkame, jog Vytauto Kernagio dainos ir jo asmenybė būtų kaip nors siejamos su šiuo renginiu ir visiškai nuo jo atsiribojame,“ – sakė V. Kernagio dukra.

„V. Kernagis yra tapęs Lietuvos dainuojančiu laisvės simboliu, todėl labai svarbu, kad jo dainos ir būtų naudojamos būtent tame kontekste. Tai, kaip ir kokia forma savo idėjas skleidžia „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, mūsų šeimai yra nepriimtina, todėl tėvo dainos tame renginyje skambėti negali. Viskas paprasta ir aišku“, – teigė maestro sūnus parlamentaras Vytautas Kernagis.

Vytauto Kernagio fondas prašė nesuteikti jokių licencijų naudoti maestro dainas Šeimos gynimo maršo renginiuose.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas Šeimos gynimo maršas, kurio dalyviai siekia išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitoms iniciatyvoms, jų teigimu, nukreiptoms prieš tradicinę šeimą.

Organizatoriai teigia besipriešinantys valdančiosios daugumos iniciatyvoms, kurias laiko prieštaraujančiomis Konstitucijai, socialinių lyčių koncepcijos diegimui švietimo įstaigose. Pasak jų, svarstomos iniciatyvos prieštarautų konstituciniam principui, leidžiančiam tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Renginio iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Pasak AGATA vadovės Agnės Begetės, nors renginiai Lietuvoje nevyksta nuo spalio mėnesio, muzikos pasaulis nemiega – atlikėjai intensyviai kuria ir ruošiasi sugrįžimui į sceną.

„Muzikos salė“ taip pat sugrįš, o šiemet klausytojams pasiūlysime visą virtualių koncertų seriją ir kitus renginius, kuriais tikimės išjudinti kol kas paraštėse paliktą muzikos industriją. Šiuo metu susitikti negalime, tačiau vis tiek norėčiau pasveikinti visus kūrėjus, kurių dainos ir kūriniai 2020 metais skambėjo garsiausiai. Ačiū, kad kuriate ir formuojate tokią įvairialypę Lietuvos muzikos bendruomenę“, – teigia A. Begetė.

Klausomiausiu albumu 2020 metais tapo OG Version „Motyvacijos tikslai“.

„Sunku nupasakoti, kokie jausmai aplanko išgirdus, jog tavo muzika yra kažkam svarbi. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę daryti įtaką lietuviškai muzikai ir tuo pačiu kūrybiškai apjungti bei įkvėpti daug žmonių. Albumu įrodžiau, kad sunkus darbas ir bemiegės naktys atsiperka. Didžiulė pagarba visiems dirbusiems prie projekto ir svarbiausia – klausantiems“, – sako muzikantas, prodiuseris OG Version.

Klausomiausia lietuviška daina „Spotify“ platformoje tapo grupės „The Roop“ kūrinys „On Fire“.

„Labai maloni pergalė. Grupės viduje juokaujame, kad „On Fire“ yra tragiško likimo daina, kuri dabar išgyvena antrą gyvenimą, kuomet klausytojai ieško „Discoteque“. Tai, kad „On Fire“ tapo klausomiausia daina „Spotify“, rodo, jog klausytojai mūsų muzikos ieško, ją atranda ir tikrai klausosi. Dėkojame jiems už tai“, – džiaugiasi grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.

Grojamiausia radijo stočių daina 2020 metais buvo grupės „Sisters On Wire“ daina „Taip jau gavosi“.

„Džiaugiamės tokiu pripažinimu. Bet kokiam muzikantui yra miela, kai jo kūryba yra priimama. Tai mūsų pirma lietuviška daina, tad leisdami ją labai bijojome, bet pasirodo, kad lietuviškai kurti taip pat galime. Dėkojame visiems mūsų besiklausantiems“, – pasiekimu džiaugiasi grupės „Sisters On Wire“ vokalistas, dainos autorius Olegas Jerochinas.

„Youtube“ platformoje 2020 metais populiariausiu lietuvišku kūriniu tapo visame pasaulyje Lietuvos vardą garsinančio prodiuserio „Dynoro“ kartu su „Fumaratto“ įrašyta daina „Me Provocas“.

„Sony Music“, „B1 Recordings“, „Lithuania HQ“ ir „Dynoro“ vardu norime padėkoti už šį pripažinimą. „Me Provocas“ yra šokių muzikos hitas, keliantis tik geras emocijas, kurių mums taip reikia šiais sunkiais laikais. Jei kam nors, klausiantis šio hito, prašviesėjo diena, mums pavyko. Mums labai svarbu, kad kūrėjas yra stipriai palaikomas savo namų bazėje Lietuvoje. Nuoširdžiai tikimės, kad artimiausiu metu galėsime gyvai kartu švęsti šį pripažinimą ir bendrą „Dynoro“ sėkmę. Ačiū“, – sako „Sony Music“ atstovė Suomijoje ir Baltijos šalyse Kaisu Pulli.

Klausomiausiu įrašu lietuviškos muzikos platformoje „Pakartot.lt“ 2020 metais tapo Manto Jankavičiaus ir Kasteto kūrinys „Proto komitetas“.

„Maloni žinia, kad „Proto komitetas“ yra klausoma! Juk tam daina ir buvo parašyta, kad jos klausytųsi! Norėčiau, kad žmonės žinotų, jog daugybė žmonių dirbo ir įdėjo daug savo laiko ir talento tam, kad girdėtumėte dainą „Proto komitetas“. Todėl šią malonią žinią trokštu perduoti ir Kastetui, kuris be galo ryškiai prisidėjo prie šios dainos. Taip pat muzikantams, aranžuotojams, garso režisieriams ir t.t. Na, ir tada truputėli save „pasiglostau“ Jūsų rankomis. Ačiū!“ – džiaugiasi Mantas Jankavičius.

„Nepaisant pandemijos, kūrėjai Lietuvoje net ir sunkiomis sąlygomis toliau kūrė ir darė įrašus. „Muzikos salė“ po vienu stogu kiekvienais metais sukviesdavo visą muzikos industriją. Tradiciją išlaikysime ir visi muzikos mylėtojai šiemet sulauks „Muzikos salės“, o kokios – sužinosite artimiausiu metu“, – sako AGATA Tarybos pirmininkas Domantas Razauskas.

Jo teigimu, šiuo metu asociacija ieško naujų priemonių ir būdų, kuriais būtų galima gaivinti muzikos rinką, tačiau kartu pabrėžia, kad gyvų koncertų negalintiems rengti muzikantams ne ką mažiau yra svarbus ir klausytojų palaikymas.

„Nors gyvi koncertai nevyksta, klausytojai savo mėgstamus atlikėjus gali palaikyti, klausydamiesi jų legaliose platformose. Muzikantams dabar tai vienas iš esminių būdų gauti pajamų už savo kūrybą, tad palaikymas yra kaip niekada svarbus“, – sako D. Razauskas.

Siekdama skatinti kūrėjus, asociacija AGATA 2021 metams turi ir daugiau planų. Muzikos mylėtojų laukia virtualių koncertų serija, renginiai Vilniuje, netrukus bus pristatytos ir kitos priemonės, skirtos sugrąžinti Lietuvos muzikos industriją į kiek įmanoma įprastas vėžes.

Asociacija teigia, kad paramą bus galima gauti keliais būdais, o pasinaudojus visomis priemonėmis, suma teksianti vienam nariui gali siekti keletą tūkstančių eurų. Finansinių išmokų bus galima sulaukti nuo gegužės.

„Peržiūrėjome įvairias galimybes – kai kuriuos procesus paspartinome, kai kuriems suteikėme naujas formas. Taip pat drauge su Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba atradome mechanizmą, kuris šiame etape suteiks galimybes perskirstyti tam tikras esamas lėšas bei panaudoti jas tiesioginei paramai“, – pranešime sako AGATA direktorės pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė.

Asociacija vienija daugiau nei devynis tūkst. muzikos atlikėjų, aktorių bei muzikos leidėjų visoje Lietuvoje.

Trečiadienį muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“ paskelbtame grojaraštyje – 35 įvairaus stiliaus dainos, skambėjusios prieš 30 metų, tarp jų – Baltijos šalių himnu vadinama trikalbė „Bunda jau Baltija!“, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko.

Čia taip pat įtrauktos Vytauto Kernagio, Gyčio Paškevičiaus, Marijono Mikutavičiaus, Ievos Narkutės, „Foje“, „Anties“ bei kitų grupių ir atlikėjų dainos.

Iniciatyvos autorius, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pabrėžia, kad grojaraštyje yra ne tik dainos, prieš 30-metį budinusios šalių laisvės siekį, bet ir vėlesnės, apimančios tėvynės, patriotiškumo temas.

„Dauguma grojaraščio kūrinių dabartiniams trisdešimtmečiams suteiks galimybę susipažinti su to laikotarpio muzika ir jos dvasia, skatins branginti laisvę, puoselėti ją“, – pranešime cituojamas M. Gurskas.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai.

Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

Reikalaudami dar šioje Seimo sesijoje priimti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus, kurie įpareigotų interneto tiekėjus blokuoti nelegaliai kūrinius platinančias svetaines, susirinkusieji pasirašė simbolinę peticiją, kurią įteikė Kultūros ministerijos atstovams. Būtent nuo šios ministerijos priklauso, ar 2018 m. Seimo pavasario sesija spės priimti šį beveik 2 metus rengtą įstatymą.

Tarp peticiją pasirašiusių buvo ir legendinis kompozitorius Teisutis Makačinas, prodiuseris ir kompozitorius Gediminas Zujus, kompozitorius Vytautas Bikus, muzikos vadybininkas Martynas Tyla, dainininkas Aleksandras Makejevas, grafikė Birutė Zokaitytė, kino kūrėjų bei platintojų atstovai.

Autoriai ir jų teises saugančios asociacijos nerimauja, kad įstatymo priėmimas, nors ir numatytas šioje Seimo sesijoje, įmanomas tik sutelkus visų įstatymą rengiančių šalių pajėgas konstruktyviam darbui. Pasak AGATA vadovės Agnės Begetės, autorių ir gretutines teises ginantis įstatymas šiuo metu yra šlifuojamas Kultūros ministerijoje.

Jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių.

„Tikimės greitų derinimo procedūrų kelyje iki Seimo, nes dėl šio įstatymo reikalingumo sutaria visi – nuo teisių turėtojų iki interneto paslaugų teikėjų, kurie nori aktyviai savo vartotojams pasiūlyti legalų turinį“, – sako ji.

Renginio organizatorių duomenimis, šiandien kūrinius Lietuvos žmonėms nelegaliai platina per 350 svetainių, kurių pajamos viršija 15 mln. eurų per metus ir yra neapmokestintos. Taigi žala daroma ne tik autoriams, bet ir valstybei. Renginio metu šį skaičių simbolizavo didžiulis pinigų maišas, ant kurio ilsėjosi ir viską stebėjo iniciatyvą palaikančios kampanijos „Biški“ vagis nebūna“ veikėjas Erikas.

Lietuvos įstatymai ir teisėsauga gana griežtai baudžia už materialaus turto vagystes, tačiau intelektinė nuosavybė mūsų šalyje įstatymais vis dar nėra deramai saugoma. Dar 2016 m. rugsėjį buvo pradėti rengti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, įpareigojantys blokuoti neteisėtai kūrinius platinančias svetaines. Šio įstatymo projekto tikslas – sukurti galimybę kūrėjams efektyviai ginti savo teises internetinėje erdvėje. Teisių turėtojai galėtų kreiptis į valstybinę instituciją – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją – su prašymu interneto paslaugų teikėjams blokuoti piratines interneto svetaines, kuriose be kūrėjų sutikimo talpinami jų darbai.

„Jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių“, – pasakojo AGATA vadovė.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, juos paskirstyti norėtų pačios organizacijos, nes tai - ne valstybės biudžeto pinigai. Tačiau Kultūros ministerija su tuo nesutinka.

Nuo 2012 metų pradėjus rinkti vadinamąjį tuščios laikmenos mokestį (jį sumoka visi pirkėjai, įsigydami elektronines laikmenas), 25 proc. surinktų lėšų skiriama Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai. Šios lėšos būdavo paskirstomos kasmet pavasarį - dažniausiai kovą - kūrybinėms organizacijoms, leidėjams ir renginių organizatoriams, pateikusiems paraiškas Kultūros ministerijai. Tačiau šiemet jų nesulaukta iki šiol.

Šiemet ministerija šių pinigų skirstymo funkciją sugalvojo perleisti Kultūros tarybai.

Kultūros ministerija aiškina siekainti skaidraus lėšų paskirstymo ir aktyviai diskutuojanti su autorių teisių organizacijomis dėl autoriams paskirstomo kompensacinio atlyginimo, surenkamo už parduotas tuščias laikmenas. Tačiau vieningo sutarimo dėl šių lėšų administravimo modelio kol kas nerasta. Ministreija taip pat nurodė, kad jau pirmadienį teiksianti Vyriausybei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektą.

Asociacijos AGATA jau ketvirtus metus Prezidentūros kiemelyje švenčiama Tarptautinė muzikos diena šiemet suintrigavo rekordinį vilniečių ir po Senamiestį klaidžiojusių turistų skaičių. Susirinkusieji taip pat išgirdo autorinę „AGATA Langai“ programą ir Kauno akademinio choro minimalizmu persmelktas kompozicijas.

„Tai vienas unikaliausių pabandymų visoje grupės istorijoje: pirmas džiazo muzikantų ir mūsų bendras darbas. Kūriniai peraranžuoti visiškai kitaip. Reikia atsilošti, klausytis ir mėgautis“, – sakė Giedrius Širka iš „Golden Parazyth“ .

Bendram projektui su „AGATA Langais“ „parazitai“ pasirinko kūrinius „Game of Love“ ir „Owner of My Life“. Klausytojai išgirdo tikrai neįprastas šių dviejų garsių kūrinių versijas, kurios aiškiai parodė, kad muzika – plati ir neaprėpiama, o vienos dainos versijų gali būti daugybė ir pačių netikėčiausių.

Koncerte taip pat skambėjo „AGATA Langai“ kūriniai:„Kursiu laisvę“,„Namų šviesa“,“...po ir prieš 20 metų“, emigravusiems programos dalyviams skirtas kūrinys „Airiškų rožių dienos“. Koncertą baigė kompozicija neįptastu pavadinimu „Kuo didesnis miestas, tuo didesnis kaimas“.

Tarptautinės muzikos dienos koncertą tiesiogiai transliuos LRT kultūra kanalas. Projektas „AGATA Langai“ yra vykdomas asociacijos AGATA iniciatyva ir iš dalies finansuojamas iš Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos programos lėšų.

Atlyginimas už muzikos panaudojimą viešojoje erdvėje, radijuje, televizijoje bei kompensacinis atlygis priskaičiuotas per 60 tūkst. Lietuvos ir užsienio dainininkų, muzikantų, aktorių, muzikos leidėjų.

Monika Linkytė (dainininkė): „Mane AGATA atlyginimas visada džiugina, ypač smagu gauti pinigus vasarą per atostogas. Pastebėjau, kad kuo daugiau reiškiuosi muzikoje, tuo didesnį atlygį gaunu, taigi paskirstymo sistema veikia logiškai. Džiaugiuosi, kad yra AGATA, kuri pasirūpina mano, kaip atlikėjos, gretutinėmis teisėmis“.

Palyginus su praėjusių metų paskirstymu, šiemet bendras atlyginimas išaugo beveik 4 procentais. Atlygio augimą labiausiai lėmė taikos sutartimi baigta byla su vienu kabelinės televizijos operatorių. (Sėkminga bylos baigtis leido teisių turėtojams paskirstyti daugiau nei 115 000 eur). Taip pat atlygis augo dėl palankių derybų su kabelinių televizijų operatoriais ir išaugusio atlygio iš kitų TV transliuotojų.

AGATA džiaugiasi, kad per 17 gyvavimo metų gretutinių teisių apsaugos srityje pavyko nuveikti didelius darbus. „Verslininkai naudojantys muziką viešose vietose jau daug geriau supranta, kas yra gretutinės teisės, kodėl už muziką reikia mokėti ir kaip geriausiai panaudoti muzikos galią savo veikloje. Galime tik pasidžiaugti, kad net po trijų metų derybų mums pavyko susitarti ir pasirašyti sutartis su kabelinės TV operatoriais. Taip pat geranoriškai išsprendėme konfliktą su pajūrio verslininkais ir pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su smulkiaisiais Palangos apgyvendinimo paslaugų tiekėjais“, – sakė AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

AGATA užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad net 79 proc. Lietuvos gyventojų viešose vietose skambanti muzika yra labai svarbi. Dauguma žmonių pirmenybę teikia nacionaliniam turiniui, todėl AGATA Lietuvos verslui sukūrė ypač paprastą galimybę naudotis Lietuvos atlikėjų kūriniais. „Mūsų sukurta nacionalinės muzikos platforma „Pakartot.lt“ ypač išpopuliarėjo ne tik tarp muzikos gerbėjų, bet ir tarp atlygį už muzikos panaudojimą mokančių verslininkų. Kiekvienas norintis gali nesunkiai naudotis „Pakartot.lt“ muzikos baze, kurioje, galima sakyti, yra visa Lietuvos muzika“, – sako A. Masalskytė.

AGATOS atlikti tyrimai taip pat rodo, kad žmonėms yra svarbu ir kokios muzikos jie klausosi. „Dauguma žmonių teigia, kad nori girdėti jų mylimų dainininkų kūrinius, o ne bet kokią neįsimintiną foninę muziką. Tai supranta ir verslo atstovai. Tarkim viename iš didžiausių prekybos centrų tinklų 50 proc. skambančios muzikos - populiarių Lietuvos atlikėjų hitai. Tai ne tik muzika, kurios pageidauja klientas, bet ir tiesioginis lietuviškos muzikos palaikymas. Pagal naudotojų pateikiamus grojaraščius paskirstoma suma tiesiogiai pasiekia atlikėjus“, – sakė muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis.

AGATA atlyginimą skirsto du kartus per metus: sausio mėn. per mažąjį paskirstymą už 2015 m. I pusmetį buvo paskirstyta 794 095 Eur, liepos mėn. už 2015 metų II pusmetį – 2 453 306 Eur.