Prasidėjus pandemijai Agnė virto grožio specialiste, plaukų stiliste ir Kaune įkūrė grožio saloną.  O taip pat ėmė siūti veido kaukes, kurios, prasidėjus koronavirusui, išgelbėjo jos grožio verslą.

„Tuo metu, kai veido kaukes visi pardavinėjo po 10 eurų, mes už jas prašėme tik po 3 eurus. Sūnus suorganizavo specialios medžiagos, dukra gamino valgyti, o aš po 14 valandų per parą sėdėdavau prie siuvimo mašinos. Užsakymų buvo tiek, kad sūnaus telefonas išsikraudavo po 10 kartų, bet anšlagas truko tik... penkias dienas. Paskui kaukių bado nebebuvo. Bet tos dienos mums padėjo nebadauti, išmaitinti savo gyvūnus“, – šį vakarą 19.30 val. LNK „KK2 penktadienyje“ atvirai pasakos praeityje garsi cirko artistė.

Agnė atvirai prabils ir apie savo gyvenimą po skyrybų, kurios įvyko tik iš ketvirto karto. Moteris sako likusi plika basa, vyrui atiteko net jos lengvasis automobilis. Nepaisant to, širdyje ji jautė pakilimą. Norėdama stabilesnio gyvenimo, ėmė kirpti ne pudelius, o moteris. Darbas su klientėmis jai labai patinka, be to būti žmonių kirpėja kur kas lengviau nei kirpti šunis. „Nors kirpti šuniukus mokiausi net Maskvoje, vis tiek atsirasdavo klientų, kurie už ne vietoje gulintį šuns plaukutį pakeldavo skandalą“, – pasakoja Agnė.

Žada išsikapstyti

Lietuvoje turbūt nerasime garsios poros, kuri daugybę kartų viešai drabstėsi purvais, kaltino vienas kitą vagystėmis, muštynėmis, šmeižtu, neištikimybe, tris kartus skyrėsi, bet nuolat taikėsi, kartu gyveno, švytėjo, žarstėsi komplimentais, suprato vienas kitą darbe ir svajojo.

Šioje dramatiškoje ir romantiškoje istorijoje padėtas taškas. Balandžio 19 d. Mykolas ir Agnė Zobovai išsiskyrė.

Jai turbūt nukrito akmuo nuo širdies ir bent viešai Agnė tikina dabar esanti laiminga.

Jo širdį užslėgė didelis luitas. Tačiau nors ir sunkiai slėpdamas nuoskaudą, nesusitaikydamas su pokyčiais, jis laikosi.

"Esu išgyvenęs ne vieną duobę. Išsikapstysiu, – įsitaisęs ant medinių laiptų atsinešto suoliuko, prie uždarytos cirko kasos, atsiduso Mykolas. – Na, išėjo Agnė pas jaunesnį. Laimės jai. Aš turiu savo gyvenimą, ji – savo, aš turiu savo cirką, ji dabar turi savo. Gerai pasakė liūtus ir tigrus atvežęs cirko meistras čekas Liudvikas: turėjote šeimą, verslą, cirką – viską, o dabar lengvai sugriovėte, o Agnė išėjo pas kažką dirbti."

Labai sunki žiema

Mažos ir siauros Mykolo akys per akinius žvelgia į tolį. Meškų dresuotojas ir cirko įkūrėjas vėl atsidūsta.

"Buvo liūdna ir skaudu, kad per Tėvo dieną nepasveikino vaikai – nei Lukas, nei Marija. Pasveikino tik 29 metų sūnus iš pirmosios santuokos, – M.Zobovas nutyla. – Nieko, išgyvensime. Buvo gyvenime kelios duobės. Su Agne skyrėmės tris kartus. Na, taip, esu skolingas, žinau. Bet gyvenime ne visada būna tik juoda. Yra ir balta. Turiu labai gerų draugų, kurie padeda, stengiasi mane ištempti. O žiūrovai į cirką neina. Lietuvoje devyni cirkai važinėja. Nors esame ES šalis, tačiau į kitas šalis mums nepavyksta nuvažiuoti – "suvalgys", o jie atvažiuoti gali."

Sunkiausia jam buvo išgyventi žiemą. Per ją vyras numetė 11 kg.

Pavargusiu nuo vienatvės, malkų kapojimo, nuolatinės išgyvenimo dietos –  bulvių, košių, makaronų – jo veidu riedėjo ir ašaros.

Mykolui skaudu kalbėti ir apie turto dalybas.

"Mano norai buvo vienokie, jos – kitokie. Taip, liko man dvaras Rokiškio rajone, Kraštų kaime. Liko cirkas. Tačiau už dvarą turiu sumokėti 73 tūkst. eurų. Dar 18 tūkst. skola ir dar 11 tūkst. delspinigiai, – dūsauja M.Zobovas. – Jai liko namas. Turėjau butą P.Višinskio gatvėje, pardaviau, prisidėjau prie namo statybos, gerovės..."

Pastebėjus, kad širdyje jis Agnės dar nepaleido, jaučia nuoskaudą, Mykolas susimąstė: "Ne, pykčio jai nejaučiu. Laimės linkiu. Nusiraminau. Na, skauda, taip, bet nusiraminau, jau susitaikiau."

Laisvė ir gyvūnai

Kaip jis reaguoja į pastebėjimą, kad gal aukštesnės jėgos jam smogia neatsitiktinai?

Gal reikia peržiūrėti savo vertybes, gal viskas grįžta už kažkokius poelgius, gal – už gyvūnų kankinimą, nes jiems vieta laisvėje, o ne aptvaruose ir ne tenkinant žmogaus ego?

"Jei nemylėčiau gyvūnų – nedirbčiau su jais. Prisiminkite, ar Lietuvoje dar gyvena meškos? Paskutinė nušauta, atrodo, 1892 m. Guduose, Mažeikių rajone, – emocingai kalba. – Iššaudome gyvūnus. Nekalbu apie iš Baltarusijos atbėgusią atsitiktinę mešką. Pas mus vaikai pamato gyvą mešką, gyvūnus. Juos prižiūrime ir tokių galimybių neturi net Zoologijos sodas. Savo dvare ant lyno paleidžiu – greta ežeriukas, didelis plotas, gamta."

Mykolas meta akmenį šunų mylėtojų link ir retoriškai klausia, kiek žmonių jiems nuoširdžiai skiria laiko?

"Dauguma išveda pasivaikščioti anksti ryte ir grįžę vėlai vakare po darbų. Ir palieka visą dieną bute tarp keturių sienų. Po to garsiai deklaruoja meilę gyvūnams, – teigė M.Zobovas. – Taip, dabar Lietuvoje kyla banga prieš gyvūnus cirke. Ir ką? Nutraukiau pasirodymą Kaune su tigrais ir liūtais. Jie grįžta į Čekiją. Bus šunys, naminiai gyvūnai, poniai. Išvykstu į Telšius."

Ar jam patiktų, kad jam kažkas nurodinėtų, laikytų už grandinės ar lyno, nustatytų taisykles, kada valgyti, kada gerti, kada būti scenoje?

"Žmonės irgi turi ribas, rėmus. Jūs manote, kad mes laisvi? – nusijuokia cirko meistras. – Nuolatiniai tikrinimai, taisyklės, įstatymai, ribos, sienos, privačios valdos. Mes net be vizos negalime išvažiuoti į kai kurias kitas šalis."

Didžiuojasi vyriškumu

Mykolas savęs nelinkęs giliai analizuoti. Tik prisipažįsta, kad žmonos Agnės išėjimas jam buvo smūgis. Netikėtas.

"Išėjo su mūsų cirko auklėtiniu. Jaunu. Kai statai, beveik užkopi į kalną, viršūnė – tik ranką ištiesti... Jau buvau parengęs siurprizą – kelionę į Vietnamą. O ji prieš pusantrų metų planavo išeiti ir sausį žinojo, kad pas ją atvažiuoja cirko programa."

Pabrėžus, kad negalima kaltinti žmogaus, kuris nenori būti kartu, nes mes vienam kitam nesame daiktai, nuosavybė ir turime teisę eiti savo keliu, Mykolas atsiduso.

"Bet taip gyveno mūsų tėvai, – tarė jis. – Mano tėvas mylėjo iki pabaigos. Šiuolaikinis jaunimas nori būti savaip laisvas, bet po 15–20 metų tai turės katastrofiškų padarinių. Mes – ne gyvulių banda. Bet net ir kai kurie gyvūnai ištikimi iki gyvenimo pabaigos."

Mykolas pabrėžia – jis nerūko, nevartoja alkoholio, dėl diktatūros – melas. Jis nėra diktatorius, jo pomėgiai ir darbas sutampa.

"O kaip vyras... Neužleisčiau vietos jaunesniems. Manęs gali nepatenkinti, bet ne aš..." – didžiuojasi savo vyriškumu.

Gimė ir mirs cirke

O gal reikia tik atleisti, atsiprašyti, palinkėti meilės, priimti savo netobulą tobulumą?

"Per daug ją mylėjau. Blogai. Pernelyg pataikavau, pernelyg daug dėmesio – tai mano blogybė, – įsitikinęs Mykolas. – Vis dar susijaudinu apie ją kalbėdamas. bet jau rimstu ir linkiu sėkmės. Pagal galimybes atiduodu ir skolas. Žiemą gyvenau labai sunkiai: miškas, priekaba, pjūklas, malkos, turgus, bandymas išgyventi. Draugai net maisto kartais atveždavo. Didelis ačiū Mindaugui Vėlyviui ir Lorenui Vainauskui. Jie man labai padeda išgyventi."

Tiesa, jis pasidžiaugė, kad dabar su Agne atšilo jo santykiai bendraujant telefonu. Aštuoniolikos metų sūnus Lukas padeda jam cirke, pagerėjo santykiai ir su trylikos metų dukra Marija.

"Nežinau, už ką turiu atsiprašyti Agnės, nežinau. Ji protinga moteris, turi puikią atmintį, – vėl atsidusta. – Norėjo jauno kūno? Tikiu, kad praėjus kažkiek metų, ji supras, kad kūnas dar ne viskas. Kas pradėta statyti, lengviausia sugriauti. Bet galima kažką keisti, koreguoti ir statyti toliau. Juk ir cirko aš nenusinešiu į kapus. Matau Luką, matau, kaip jis gyvas cirku ir be jo jau negali gyventi."

Ar Mykolas galėtų sutramdyti ego, parduoti cirką, dvarą ir pradėti viską nuo nulio?

25 ha žemės ploto jis neparduoda, o kas jos labai nori, kainą mažina itin smarkiai.

"Dvaras? Ten laikau gyvūnus. Jiems reikia ploto, ten jiems puikios sąlygos, – įsitikinęs Mykolas. – Parduoti ir juos? Na, neee! Cirke gimiau, cirką sukūriau, cirke ir mirsiu... Laikysiuosi iki paskutinio atodūsio."

Pasiteiravus, kaip situaciją vertina A.Zobovienė, buvusi M.Zobovo žmona, atsakė trumpai: "Nenoriu kalbėti šia tema. Tačiau Mykolui linkiu sėkmės ir noriu, kad jam viskas klostytųsi tik gerai. Kad ir kas būtų, jis yra mano vaikų tėvas."

„Skyrėmės tris kartus, labai tikiuosi, kad ketvirtas bus lemtingas ir aš daugiau niekada negrįšiu pas vyrą, kuris norėjo mane nužudyti“, – atvira buvo cirko artistė, cirko „Alex“ vadovė Agnė Zobovienė.

„Kantrybės turi tiek, kiek myli žmogų“, – visiškai tikra vienas skyrybas išgyvenusi ir su pirmuoju vyru puikiai sutarianti Eglė Kernagytė-Dambrauskė (33).

„Be proto džiaugiuosi, kad mano pirmasis vyras Deivydas Zvonkus sukūrė puikią šeimą, kad surado Katažyną. Aš jau irgi buvau ištekėjusi, turėjau sūnų, Deivydas kartais atvažiuodavo pas mus pavakarieniauti. Kartą jam skambina Katažyna, klausia: kur esi? Pas Nataliją. Gerai, sako, aš irgi atvažiuoju. Atvažiavo su pica, buteliu vyno, mes smagiai pavakarojome ir ji suprato, kad tarp mūsų yra likę draugiški santykiai, kuriuos reikia branginti. Nuo tada visi draugaujame, – pasakojo Natalija ir piktinosi tomis moterimis ir vyrais, kurie asmeninius santykius sprendžia manipuliuodami vaikais. – Nieko baisiau už tai būti negali.“

Tris kartus nesėkmingai su 28 metais vyresniu cirko artistu Mykolu Zobovu skyrusis A. Zobovienė tikisi, kad ketvirtas bus lemtingas. „Vyrai nesikeičia, kad ir kokius gražius žodžius kalbėtų, – patyrė ji. Labiausiai Agnei gaila vaikų, kurie nebenori bendrauti su jų mamą skaudinusiu tėvu. – Vaikai vyrams reikalingi tol, kol myli jų mamą.“

Atvažiavo su pica, buteliu vyno, mes smagiai pavakarojome ir ji suprato, kad tarp mūsų yra likę draugiški santykiai, kuriuos reikia branginti.

Šviesaus atminimo maestro Vytauto Kernagio dukra E. Kernagytė-Dambrauskė neabejoja, kad žmonės ir patys dažnai susikuria aplinkybių, kurios priverčia juos kentėti. „Žvelkime į viską paprasčiau“, – kalbėjo Eglė, antrą kartą sukūrusi laimingą šeimą ir nuoširdžiai bendraujanti su pirmojo savo sūnaus tėčiu.

Eglė nepaprastai dėkinga pirmojo vyro tėvams, kurie ir po jaunos šeimos skyrybų puoselėjo santykį su anūku ir nauja Eglės šeima. „Jie labai šviesūs žmonės, – pripažįsta. – Rugsėjo 1-ąją turime tradiciją susirinkti visi kartu: mano pirmasis vyras, jo tėvai, visa dabartinė šeima, mano vyro tėvai, mano mama ir brolis. Nuostabus jausmas, puiki bendrystė, o ir vaikai mato gražų pavyzdį.“

Kodėl A. Zobovienė grįžo pas vyrą, kuris planavo ją nužudyti? Kodėl išeidama jam palieka dvarą ir pinigų sąskaitoje? Kaip antrasis E. Kernagytės-Dambrauskės vyras priima jos buvusįjį? Ar pasiryš Eglė plaukti su savo vyru aplink pasaulį? Kodėl santuoka yra darbas ir kaip ją reikia saugoti? Skirtingos, bet labai pamokančios skirtingų moterų istorijos ir garsios skyrybų advokatės V. Gražulytės patarimai, kaip išsiskirti solidžiai, – tik laidoje „Moterų balsas“ jau šį trečiadienį 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

"Tik neišsigąskit!". Toks elektroninis laiškas atskriejo šiuo metu Plungėje su "VIP Cirkas" po Lietuvą gastroliuojančiai Agnei ir Mykolui Zobovams. Po dviem žodžiais buvo prisegtos dvi nuotraukos: ant cirko artistų dvaro stogo karstėsi jų ožkos.

Elektroninį laišką iš Rokiškio rajone Zobovų dvarą ir ūkį prižiūrinčio ūkvedžio pirmadienį gavusi Agnė nusijuokė: "Tai buvo linksmas siurprizas".

Obelių seniūnijoje, Kraštų kaime seną dvarą įsigiję Zobovai turi ir savo ūkį: karvių, vištų ir septynias ožkas.

Kaip ožkos galėjo užsikarti ant dvaro stogo?

"Ožkos mūsų teritorijoje vaikščioja palaidos. Dvaro laiptais jos gali užlipti į antrą aukštą. Bet iš ten jos turi praeiti kambariuką, po to siaurais, senais, patrūnijusiais balkiais tapu tapu ir į balkoną. O iš ten kažkaip užsikabaroti ant stogo, – juokėsi Plungėje, o vėliau Šilalėje su cirko programa gastroliuojanti Agnė. – Kitaip – neįmanoma. Juk ne ateiviai jas užkėlė ant stogo."

Agnė ir Mykolas Zobovai neseniai įsigijo 1892 metais Juozo Tupalskio statytą dvarą, iš kurio dabar likusios tik sienos.

Tačiau po kelerių metų senas pastatas atgims naujam gyvenimui, o aplinkui esančioje teritorijoje, tarp medžių ir griovių, Zobovai ketina įrengti įspūdingą žvėrių safari.

Cirko artistė Agnė Zobovienė negali pakęsti laidų, kuriose demonstruojamas smurtas, pyktis, blogis. Ji taip pat perjungia televizijos kanalą, išvydusi Jurijų Smoriginą ar Vytenį Pauliukaitį.

– Kas jums yra televizija?

– Labai galingas ginklas, kuris gali manipuliuoti žmonėmis, jų mintimis, nuomonėmis (gudriai šypsosi).

– Tačiau televizorių žiūrite. Kokias laidas būtent?

– Laidas, kuriose nėra smurto, blogio, kurios neapkrauna blogais įvykiais ir slogiomis nuotaikomis. Taip pat, kai turiu laisvo laiko, žiūriu ir smegenų neapkraunančią gerą melodramą.

– Yra laidų, kurių labai laukiate?

– Dabar žiūrime tik lietuviškus kanalus. Šiuo metu mūsų šeimoje taupymo programa – atsisakėme visų "viasatų" ir televizijos kanalų paketų. Daugiausia žiūrime laidas šeštadienio ir sekmadienio rytais apie gyvūnus. Tai įdomu ir naudinga.

– Jūs, patyrusi įvairių peripetijų gyvenime, turbūt mėgstate meksikietiškas, venesuelietiškas ar turkiškas muilo operas?

– Nežiūriu. Paskutinis įstrigęs filmas – "Vanduo drambliams". Jis atspindi vyro ir moters santykius. Be to, labai įdomu, kad tai filmas apie cirką. Atskleidžiama tamsioji jo pusė, kuri daugeliui cirko artistų yra labai skaudi. Deja, kažkada tokia buvo cirko realybė. Žinoma, patinka filmai apie meilę. Ypač, jei baigiasi laimingai.

– Ko trūksta lietuviškiems televizijos kanalams?

– Pas mus pernelyg daug tamsių, niūrių, juodų, blogį propaguojančių laidų. "24 valandos", "Patruliai", "Farai"... Jau neįmanoma to kentėti. Tragedija! Ir taip blogio, pesimizmo Lietuvoje labai daug. Televizija turi didelę įtaką, todėl jauni žmonės, matydami tokias ar panašias laidas, pradeda kopijuoti.

Jei mes matytume ir girdėtume, net per informacines laidas, daugiau teigiamų dalykų, mumyse būtų daugiau džiaugsmo ir noro daryti gerus darbus. O dabar – pesimizmas, blogis, smurtas. Kaip viename anekdote: žmona sako vyrui: "Petrai, įjunk žinias, pažiūrėsime pas ką blogiau nei pas mus."

Taip pat labai nepatinka laidos apie burtus, magiją, ekstrasensus.

– Kodėl?

– Esu krikščioniškos valstybės atstovė. Ir pagal krikščionybę, Dievo žodį burtai, visokie ekstrasensai yra nuodėmė – tai kažkokių velnio jėgų garbinimas. Geriau įsijungiu visai kitokio turinio laidą.

– Kokių laidų mums reikia?

– Jos dabar neturi reitingų. Bet kuo daugiau propaguotume teigiamas laidas, tuo labiau jos taptų žiūrimesnės. Man įdomu geros, teigiamos istorijos. Pavyzdžiui, kaip režisierius sukūrė gerą filmą, kokia vieno ar kito šviesaus, garsaus žmogaus gyvenimo, sėkmės istorija. Įdomu, kai žmogus kažko siekė, ilgai dirbo dėl savo idėjos ir realizavo ją po ilgo, sunkaus darbo. Įdomu pokalbiai su garsiais, kažko pasiekusiais ir tikėjusiais savo idėja žmonėmis. Pavyzdžiui, neseniai Rygoje lankėsi garsus JAV investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas Robertas Kiyosaki. Būtų labai įdomu pamatyti tokį reportažą, sužinoti apie tokio žmogaus gyvenimą. Žiūrėjau filmą apie Arvydą Sabonį – puikus ir labai įdomus filmas.

– Galėtumėte įvardyti savo mėgstamiausią laidų vedėją?

– Hm.. Oi, tokio nėra. Tačiau galiu pasakyti, kurie televizijų veidai labai nepatinka. Tai J.Smoriginas ir V.Pauliukaitis. Pastarasis labai nepatinka dėl savo ilgų kalbų. Neretai net nesupranti, ką jis nori pasakyt. Dar labiau nepatinka Smorigino purkštavimai, neigiamos mintys, žodžiai. Nesąmonė! Jaunimas stebi, įsidėmi, kopijuoja – koks jis pavyzdys? Išvydusi juos, perjungiu televizijos kanalą.

Mano vyrui Mykolui geriausia laida "Info TV".

– Laida pagal A.Zobovienę. Apie ką ji būtų?

– Apie Lietuvos kultūrinį gyvenimą, įdomius suaugusiųjų ir vaikų renginius. Ir sėkmės istorijos. Pirmasis pašnekovas? Oi, sakau, kas dabar šovė į galvą – iliuzionistas Arvydas Stonys. Labai protingas žmogus, kuris ne tik dirba šou versle. Tai žmogus, kuris kartu užsiima ir kitokiais darbais, ko nors visada siekia, niekada nestovi vietoje. Jis turi daug mokinių ir nuolat juda į priekį.

Garsi cirko artistė Agnė Zobovienė, dar praėjusiame amžiuje užsukusi pažiūrėti į Kauną atvykusio cirko, iš jo taip ir neišėjo. Už gerokai vyresnio cirko direktoriaus Mykolo Zobovo ištekėjusi artistė pripažino, kad sutuoktinių gyvenime buvę visko: ir vaidų, ir skandalingų skyrybų. Dabar ir pati stebisi, kad jau ketvirti metai, kai ramu. "VIP cirkas" – šeimos projektas, kuriame numerius atlieka ir sutuoktinių vaikai. Agnė juokauja, esą "vieni keliauja su šunimis, o mes – su meškomis". Šiuo metu šeimyna gyvena atokioje Obelių seniūnijoje ir netrukus ten žada įrengti unikalų gyvūnų parką, kuriame žvėreliai nebus varžomi aptvarų ir grotų. Įspūdingą "VIP cirko" programą artistai atvežė ir į uostamiestį.

Nuo senovės Romos laikų

– Kaip žiūrovas ir pats cirkas keitėsi per savo gyvavimo dvidešimtmetį?

– Cirkas su visa savo didinga istorija gyvuoja nuo senovės Romos laikų ir gladiatorių kovų. Tai – nemirštanti kultūros dalis. Visą gyvenimą žmonėms reikėjo duonos ir reginių. Tiesa, keičiantis civilizacijai, keitėsi ir žiūrovas. Darosi sudėtinga nustebinti įprastais triukais. Per televiziją ar internetą matome gausybę specialiųjų efektų, žmogaus nesužavėsi paprastu špagatu ar salto. Todėl labai svarbu pateikimas ir šou elementai. Žiūrovas po darbų ir nuolatinio bėgimo turi pailsėti cirke, gauti gerų emocijų, o ne klausti: "Ko aš čia atėjau?" Tai mes ir stengiamės duoti.

– Kaip pati atsidūrėte cirke?

– Lietuvoje cirko pasirodymai pradėti rodyti dar 1991 m. kaip Ąžuolyno meškučių cirkas. Jo įkūrėjas – mano vyras M.Zobovas. Sužinojusi, kad jis atvyko į Kauną, iš karto nulėkiau pažiūrėti meškų, nes pati labai mėgstu gyvūnus. Ir šiek tiek užsibuvau. Mane priėmė padirbėti, išmokau žongliruoti, važiuoti vienračiu.

– O dabar ir visa šeima įsitraukusi į šią veiklą?

– Su šiuo nauju šeimos projektu – "VIP cirku" gastroliuojame jau trečius metus. Sūnui Lukui jau 16, o dukrai Marijai – 11 metų. Jie tikrąja to žodžio prasme derina mokslus su darbu cirke. Marija suka lankus nuo ketverių metukų, pernai praktikavosi su kačiukais. Pati ją mokau. Vakar radome senus vaizdo įrašus, kuriuose Lukas, dar nė metukų neturėdamas, scenoje atlieka pasirodymus su šimpanzėmis. Lukas – tikras ekstremalas, technikos mėgėjas, yra profesionalus garsintojas ir apšvietėjas, taip pat daug metų lankė gimnastiką. Atlieka įvairius triukus, pasirodymus su ugnimi – štai ką reiškia augti cirke.

– Nebijote, kai rizikuoja savi?

– Bijau. Bet pavojai tyko visur. Pavyzdžiui, sūnus nuvažiavo į vaikų stovyklą ir pirmą dieną nukritęs nuo batuto susilaužė du rankos kaulus. Jeigu triukas daromas ne pagal taisykles ir nesilaikant saugumo reikalavimų, tai yra galimybė susižaloti nukritus ir iš metro aukščio. Darbas cirke apskritai yra pavojingas, lygiai taip pat, kaip ir vairuotojo ar kurios nors kitos profesijos.

– Ko gero, tai niekada nepabosta?

– Cirkas – kaip liūnas ar vėžinis susirgimas. Jei mėgstamas darbas įtraukia, tu tiesiog negali jo palikti. Žinau įvairių kolegų istorijų, kai dresuotoją cirke sudraskė liūtai ir teko parduoti visus žvėris, net žmona jau buvo uždraudusi dirbti. Tačiau, neprabėgus nė metams, entuziastas vėl prisipirko žvėrių ir toliau sėkmingai tuo užsiima. Pati visko esu bandžiusi. Kai paskutinį kartą pykomės su vyru, dirbau nekilnojamojo turto agente, verčiausi gyvūnų prekėmis ir taip toliau. Tačiau jau ketvirti metai – ramu.

Įgriso pykčiai

– Ko nepasidalijote su vyru?

– Tai kad mes esame dideli karštakošiai. Kartais tiesiog sunku rasti kompromisą. Juk kartu ir dirbame, ir gyvename, todėl tai kartais kiša koją. Būna, kad užrėkiu: "Patylėk, man tavęs per daug". Bet jau atsibodo pyktis. Užtenka ir kitų vaidų. Skyrybos taip ir neįvyko.

– Net 28 metų skirtumas nekliudo santykiams?

– Žinoma, jaučiasi barjeras. Tos, kurios akcentuoja tik meilę, esą joms niekas daugiau nesvarbu, tegul "nekabina makaronų". Tarkime, jis nori miegoti, o aš – į šokius. Skiriasi skoniai. Jam patinka viena muzika, man – kita. Jam patinka viena televizija, man – kita.

– Kas nusileidžia?

– Jis taikosi prie manęs. Kai vyras mane išsirinko, buvau dar labai jauna, nežinojau, kur einu. Kadangi jis buvo patyręs, tai turėjo iš karto suvokti mūsų didelį amžiaus skirtumą ir viso to trūkumus. Jeigu jau pasiryžo gyventi su daug jaunesne moterimi, turi atlaikyti pasekmes. Tokia mano politika.

– Ar tiesa, kad esate diplomuota cirkininkė?

– Universitete baigiau verslo vadybą. Įgytos žinios tikrai praverčia, juk viskas kabo ant mano galvos: esu ir vadybininkė, ir finansininkė, ir administratorė. Daug laiko atima dokumentų, leidimų ruošimas, reklama, scenarijų kūrimas. Tuo pat metu esu ir psichologė. Vyrui palieku tvarkyti buitinius dalykus.

– Vienai verstis būtų sunku?

– Tai vyrui su manimi sunku. Vyrai nemėgsta tokių moterų, kaip aš. Jie nori protingų, bet švelnių, moteriškų, sėdinčių namuose ir, negana to, dar gražių. Bet taip nebūna. Arba – blondinė, namų šeimininkė, sėdinti prie puodų, arba visur lekianti, dirbanti, siekianti ir stipri asmenybė.

Planuose – gyvūnų parkas

– Kodėl nusprendėte iš Kauno persikelti į Obelių seniūniją?

– Įsigijome Kraštų dvaro sodybą. Mus spaudė miestas, mat savivaldybė privatizavo patalpas, kuriose rengdavome savo pasirodymus. Teko ieškoti kitų erdvių. Iš miesto į miestą keltis nesinorėjo, todėl sau ir gyvūnams nusprendėme įkurti ramybės oazę, kokios Lietuvoje, o gal net ir Baltijos šalyse dar nėra. Pirmiausia – tai labai graži ir strategiškai gera vieta – tarp Latvijos ir Lietuvos pasienio. Kaina palyginti nebuvo labai didelė. Net 40 hektarų žemės gyvūnams – ideali vieta, jie gali laisvai lakstyti. Nėra kaimynų. Tai nebus tipinis zoologijos sodas, norime atsisakyti grotų, voljerų, narvų. Žmonėms gyvūnai bus ranka pasiekiami, taip išlaikant ryšį su jais.

– Žiūrovas šiandien reiklus cirkui?

– Klaipėdos auditorija gera, tačiau labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog mūsų pasirodymai nesikartoja, atvežame vis naują programą. Kartais žmonės mums paskambinę sako: "Kokie brangūs bilietai", bet į tai visuomet atsakau – pigūs bilietai, pigus ir cirkas. Galima būtų palyginti su užsieniu – žmonės ten nenori atiduoti savo pinigų pigiai programai. Jie geriau sumokės daugiau, bet tai bus vertinga investicija. Mes nesame tokie turtingi, kad išleistume savo pinigus pigiems pasirodymams. Kultūros ir meno be pinigų nebus. Nė vienas save gerbiantis atlikėjas pigiai neparsiduoda.

– Kuo "VIP cirkas" išsiskiria iš kitų keturių Lietuvos keliaujančių cirkų?

– Kiekviena diena cirke – tarsi improvizacija. Žmogus cirke turi šypsotis, kartais užgniaužti kvapą, o iš jo išeiti pasikrovęs teigiamų emocijų. Su cirko palapine gastroles paprastai pradedame balandžio pradžioje ir baigiame spalį. Vėliau – kalėdiniai renginiai, tenka persikelti į šiltas sales. Pernai buvome atvežę į Lietuvą didelį renginį pavadinimu "Liūtų karalystė". Manieže vienu metu pasirodė septyni liūtai. Samdėme artistus iš Ukrainos. Praėjusiais metais "VIP cirke" buvo jūrų liūtai, ruoniai. Akcentuojame, kad mūsų cirkas yra skirtas visai šeimai. Mums labai svarbu, kad publika liktų patenkinta.

– Ką šiemet siūlote žiūrovui?

– Stengiamės nesikartoti, kruopščiai planuojame programą. Šiemet – daug moderno, išsiskiriame tematiniu požiūriu, personažų iš populiarių filmų gausa. Kiti cirkai, priešingai nei mūsų, yra labiau klasikiniai. Pas mus sujungiami visi pasirodymų elementai: muzika, šviesa, garsas, efektai. Siekiame žengti koja kojon su vaikų, jaunimo norais. Peršasi viena išvada – kas patinka vienam, tas nebūtinai patiks kitam. Tačiau kol bus vaikų, tol ir cirkas gyvuos.

Keliauja su meškomis

– Ar tenka sulaukti kritikos iš gyvūnų saugotojų?

– Mūsų gyvūnai – pamaitinti, sotūs, jie iš kartos į kartą yra gimę nelaisvėje. Jeigu dabar pat meškas mes paleistume į Lietuvos miškus, jos nudvėstų iš bado arba būtų nušautos medžiotojų. Vienos vyriausių mūsų cirko meškų – vienamžiai Ąžuolas ir Lukas, skaičiuojantys šešioliktus metus. Jauniausi – dvynukai, kuriems sukako dveji metai. Gamtoje meškos neišgyvena nė penkiolikos metų, o pas mus – net trisdešimt. Jie paskiepyti, prižiūrėti, valgyti gauna. Tiesa, kartais užpuola ligos. Viena buvo susirgusi kaulų retėjimu, todėl teko užmigdyti.

– Sunku prisijaukinti laukinį gyvūną?

– Šiemet pasirodys mūsų jaunosios kelerių metų meškutės. Kiekvieną gyvūną galima prisijaukinti ir rasti bendrą kalbą. Net ir su didžiausiu plėšrūnu. Mitas, kad juos galima suvaldyti  tik jėga. Viso to paslaptis – bendravimas nuo mažumės. Maitini jį ir faktiškai esi jo mama. Žinoma, praktikoje yra buvę įvairių incidentų. Plėšrūnas kovoja dėl vietos, natūralu, kad jis nori parodyti savo pranašumą.

Vizitinė kortelė

Gimė 1980 m. liepos 4 d. Kaune.

Baigė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnaziją.

Kauno technologijos universitete baigė verslo vadybą.

Įgijo buhalterio kvalifikacinį pažymėjimą, gyvūnų prižiūrėtojo specialybės diplomą.

Jau 20 metų yra profesionali cirko artistė.

Nuo 2013 m. gastroliuoja su "VIP cirku", yra šio projekto įgyvendintoja.

Vienišos merginos klajonės ieškant tikrojo pasaulio. Tokį intriguojantį siužetą siūlo ketvirtadienį į uostamiestį atvykstantis ir naująjį sezoną pradėjęs „VIP cirkas“. Pirmą kartą Lietuvos kilnojamojo cirko istorijoje žiūrovai išvys spalvingą cirko šou, persipynusį su opera.

Muzika ir akrobatika, operos vokalas ir iliuzija, spalvingos aprangos ir operetės elementai.

Gegužės 28 – birželio 21 dienomis Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos, uostamiesčio gyventojus ir svečius džiuginsiantis trečiasis „VIP cirko“ sezonas primins elitinio „Cirque du Soleil“ šou.

„Vieniša, pasiklydusi mergina, profesionali operos vokalistė ir oro akrobatė iš Latvijos ieškos tikrojo pasaulio. O garsių šeštos kartos Čekijos klounų dinastijos atstovas parodys jai tikrą, spalvingą nuotykį – cirko gyvenimą, – siužetą atskleidė „VIP cirko“ bendraturtė Agnė Zobovienė. – Ji sutiks ir supermeną, ir operos vaiduoklį, ir filmo „Neįmanoma misija“ bei įvairių pasakų herojus.“

Daug spalvų, įspūdingas apšvietimas, muzika, juokai, oro akrobatika, kvapą gniaužiantys triukai, daug pirotechnikos efektų ir operos dainos – tokio dviejų valandų trukmės reginio Lietuvos žiūrovai dar neregėjo.

Ir, žinoma, be trylikos tituluotų cirko artistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos, žiūrovai dar išvys ir daug gyvūnų.

Meškos Kvina ir Vipas, pudeliai Fina, Riksi, Liuksas, Mija, Džeko Raselo terjeras Nylė, taksai Buba, Fifa, Bonija, Šarlota, katinai Čiupa, Siemka, Ledi, Turbas, Naikas, dešimtys balandžių, ponis Žaibas Makvynas, su kuriuo pirmą kartą programą parengė Mykolo ir Agnės Zobovų sūnus Lukas.

O meilė? Nejau po pasaulį klajojanti mergina modernioje kilnojamojo cirko scenoje nepatirs meilės?

„Bus ir meilės, – šypsojosi Agnė. – Bus ir ekstremalių situacijų, ir itin retas, sudėtingas numeris – kamuolio žongliravimas kojomis, kylant iki cirko kupolo. Bus ir lagaminas su tiksinčia laikrodine bomba.“

Naują, kvapą gniaužiantį, linksmą, itin spalvingą reginį, kurį paįvairins profesionalios operos vokalistės bei akrobatės iš Latvijos dainos, pamatys 15 Lietuvos miestų žiūrovai: ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Raseinių, Pasvalio ir kitų.

„VIP cirkas“ pirmą kartą aplankys Šilutę ir Tauragę, užsuks į Telšius ir Mažeikius, o vienišos merginos klajones po pasaulį baigs spalio mėnesį Vilniuje.

Su cirko skrajute – akcija. Perkate du bilietus, o trečias – nemokamai.

Prieš "VIP Cirkas" gastroles Klaipėdoje cirko artistų Agnės ir Mykolo Zobovų sūnus Lukas privertė smarkiau plakti mamos širdį: šešiolikmetis be apsaugų užlipo į 12 metrų aukščio cirko konstrukciją ir kabojo žemyn galvą.

"Močiute, nežiūrėk", – įkėlusi nuotraukas į socialinį tinklapį, jau aprimus emocijoms, juokavo Agnė Zobovienė.

Tačiau pirmadienio popietę Agnė buvo šokiruota, pamačiusi, kaip šešiolikmetis sūnus, norėdamas perprogramuoti 12 metrų aukštyje užkabintą švieslentę, užlipo ant metalinių cirko konstrukcijų.

"Nėra labai aukštai, bet man baisu", – vėliau prisipažino Agnė, nors adrenaliną mėgstantis Lukas cirke nekart atliko aukštalipių darbą.

Tiesa, šįkart šešiolikmetis tai darė be apsaugų ir kabojo žemyn galva.

"Nebuvo baisu, nors iš pradžių atrodo labai aukštai, – teigė dėl ekstremalių sprendimų visada su tėčiu pasitariantis Lukas. Netoli "Švyturio" arenos apie 20 minučių 12 metrų aukštyje kabojęs cirko artistas šyptelėjo: "Iš tokio aukščio visa Klaipėda atrodė nuostabiai."

Gastroles po Lietuvą Kaune pradėjusiame Agnės ir Mykolo Zobovų cirko manieže debiutavo ir jų sūnus – penkiolikametis Lukas.

Gegužės 2 d. savo 16-ąjį gimtadienį švęsiantis garsių Lietuvos cirko artistų sūnus dirba su dvejų metų poniu – Žaibu Makvynu.

"Žinojau, kad pirmą kartą bus sunku, nes ponis dar nepratęs prie žiūrovų, apšvietimo, garsų. Taigi iš pradžių arkliukas sutriko, – teigė garsus cirkininkas M.Zobovas. – Tačiau kai nėra žiūrovų, poniukas dirba gerai. Šiandien bus geriau, ryt – dar geriau."

"Mes labai vienas prie kito prisirišę, jis paskui mane bėgioja kaip šuniukas, – neatsidžiaugė dabar savo mylimiausiu gyvūnu Lukas. – Tiesa, debiuto dieną jis kartą net bandė man įspirti, o to nepasitaikė per kelis mėnesius trukusias repeticijas."

Kol kas Žaibas Makvynas bėga ratais, atsistoja ant bortelio, klaupiasi ant galinių kojų, ant vienos, atlieka piruetus.

"Tėtis mano norą dirbti su poniu vertino šiek tiek pesimistiškai, bet Žaibą Makvyną pavyko paklupdyti ant vienos kojos, – šyptelėjo Lukas. – Tiesa, tai nebuvo lengva. Arkliams įgimta klauptis ant galinių kojų, bet Žaibas Makvynas to daryti nenorėjo. Iš pradžių to pasiekti nepavyko net dešimt metų su žirgais dirbantiems dresuotojams. Vis dėlto po dviejų mėnesių repeticijų mums pavyko."

Kodėl vaikinukas nusprendė dresuoti gyvūnus? "Jam įgimta tai. Jis augo su gyvūnais. Juolab beždžionė Regina, su kuria mažas miegojo lovoje, buvo Luko auklė ir maitindavo jį iš buteliuko", – nusikvatojo Agnė Zobovienė.

"Ne, ne, mes vaikams patiems leidžiame pasirinkti savo kelią. Vienintelis dalykas, ką nusprendėme, – jei jie nori dirbti cirke, būtinai turi baigti aukštąjį mokslą", –  tikino Mykolas, kuris pats sulaukęs 21 metų dėl cirko metė medicinos mokslus ir pradėjo dirbti ledo balete su meškomis.

Iki trylikos metų Lukas nė nesvajojo apie darbą su gyvūnais, bet pamažu jam cirkas pradėjo patikti vis labiau ir labiau.

Susidraugavęs su Žaibu Makvynu, parengęs pirmąją programą ir gavęs adrenalino dozę, vaikinas jau svajoja apie karjerą cirke, artimiausiu metu – darbą su arkliais.
Kaip reikia suvaldyti ponį? Tik bendraujant, užmezgant ryšį. Gyvūnai viską jaučia.

"Jei nemylėsi gyvūnų, skriausi juos – dirbti su jais nepavyks. Jie labai jaučia energiją, blogį ir gėrį, – teigė penkiolikametis. – Kaip ir drambliai. Jei kartą dramblį nuskriausi, jis tavo draugu jau nebus."

Tiesa, patyręs dresuotojas, Luko tėvas Mykolas, šypsosi: "Kai  pradės dirbti su plėšrūnais, tada jį bus galima pavadinti tikru dresuotoju. O šuniukai, katytės, arkliukai – dar nėra tas lygis, nors Lukas jau stebi, kaip dirbu su meškomis."

"Man su meškomis dar šiek tiek per anksti, – nusijuokė Lukas. – Tigrais? Oi, ne. Su jais nedirbsiu – bijau. Bent kol kas taip galvoju. Tačiau jau dabar svajoju kada nors cirko manieže dirbti su drambliais."