„Džiugu, kad nuo 2012 m. mūsų klinikoje akušeriams patikėjus daugiau savarankiškumo, jie išaugo žiniomis, įgūdžiais ir pasitikėjimu. Sėkmingai savarankiškai prižiūri mažos rizikos nėščiąsias, padeda ir priima gimdymus bei vykdo pagimdžiusių moterų priežiūrą, – sako prof. M. Kliučinskas. – Kadangi studijų metu teko dirbti akušeriu, gerai suprantu, kokį didelį darbą jie atlieka ir kiek dar daug galėtų daryti. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems akušeriams, sąžiningai vykdžiusiems ir vykdantiems savo pareigą padėti nėščiosioms ir gimdyvėms.“

Gegužės 5 dieną minima Tarptautinė akušerių diena. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vyr. akušerė-slaugos administratorė Virginija Stankevičiūtė ir Moterų konsultacijos akušerė Ernesta Sakalauskienė pasakoja apie akušerių darbo svarbą ir vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.

– Kuo svarbus akušerio vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje?

E. S.: Nėštumo laikotarpiu moterys tampa ypatingai jautrios ir nuolat nerimauja dėl savo bei vaisiaus būklės. Todėl labai svarbu, kad kiekviena moteris nuo pat nėštumo pradžios žinotų, kad akušeriai iki nėštumo ir visą nėštumo laikotarpį gali pakonsultuoti įvairiais klausimais, padėti pasiruošti gimdymui ir žindymui, įveikti šiuo svarbiu gyvenimo laikotarpiu kylančias baimes. Nuo pat pirmųjų akimirkų, kai moteris atvyksta su žinia apie nėštumą, akušeris yra vienas iš komandos narių, prisidedančių prie atsakomybės ne tik už prižiūrimą nėščiąją, bet ir už būsimą kūdikį. Labai svarbu, kad jau pirmojo vizito metu visa informacija, susijusi su nėštumu, būtų pateikiama aiškiai, konkrečiai ir tinkamu laiku. Taip nėštumo eigoje yra išvengiama įvairių nesusipratimų, sumažinamas nėščiosios ir jos artimųjų nerimas įvairiose situacijose. Akušerio vaidmuo yra ypatingas kiekviename moters gyvenimo ir šeimos planavimo etape ir padeda užtikrinti saugumo jausmą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

Kiekviena diena akušerijoje yra iššūkis, nes nėra nė vieno vienodo nėštumo, nei vieno vienodo gimdymo, kaip ir nėra vienodų besilaukiančių moterų ar jų artimųjų.

V. S.: Akušerijos sritis unikali, nes mes slaugome ir prižiūrime iš karto dviejų žmonių gyvybes ir jų sveikatą. Mes rūpinamės tiek mamos, tiek dar gimsiančio kūdikio sveikata. Atėjusios nėščiosios į gydymo įstaigą, turi daug vilties, tačiau ir daug baimių. Esant sklandžiai nėštumo eigai, nesusidūrus su patologijomis, moterys būna nusiteikusios optimistiškai. Tačiau Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika yra Perinatologijos centro dalis, trečio lygio gydymo paslaugas teikianti įstaiga, todėl dažniau čia atvyksta nėščiosios ir gimdyvės, kurioms nustatyta moters ar vaisiaus patologija. Pacientės baiminasi tiek dėl savo, tiek dėl gimsiančio naujagimio sveikatos. Su šiomis moterimis daugiausiai laiko praleidžiantys akušeriai turi daug dėmesio skirti bendravimui, nuraminimui bei paguodai. Šiai profesijai reikalingas pašaukimas. Akušeriai turi pasižymėti emociniu stabilumu, greita reakcija ir ryžtu, empatija bei turėti stiprią vidinę motyvaciją.

– Kaip akušerių vaidmuo pasikeitė pandemijos laikotarpiu?

V. S.:  Pandemijos laikotarpis pareikalavo iš akušerių dar didesnio susitelkimo, empatijos. Pandemijos pradžioje, kai dar tik susidūrėme su virusu, lydinčio asmens palatoje kartu su gimdyve nebuvo, todėl akušeris tapo vieninteliu žmogumi, palaikančiu moterį svarbiausią jos gyvenimo akimirką. Vėliau, leidus su gimdyve būti ir lydinčiam asmeniui, dirbti tapo lengviau, tačiau dažnai moterys bijodavo viruso grėsmės, todėl dar daugiau laiko skirdavome bendravimui ir nuraminimui.

E. S.: Akušerio vaidmuo pandemijos laikotarpiu įgavo dar daugiau prasmės šių dienų sveikatos priežiūros sistemoje. Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterims yra ypač svarbus artimųjų buvimas kartu, palaikymas ir pagalba. Pandemijos laikotarpiu daugeliu atvejų pacientei artimųjų buvimą šalia ir visokeriopą pagalbą pakeitė ir užtikrino akušeriai. Ši pandemija tik dar kartą patvirtino, koks akušerio vaidmuo moteriai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu yra svarbus ir reikalingas.

Kiekvienoje situacijoje, tiek džiaugsmo, tiek nerimo ar jaučiant baimės ir nežinomybės jausmą, akušeris yra ir buvo tas asmuo, kuris kartu su moterimi išgyvena kiekvieną jos emociją, komunikuoja, palaiko, nuramina ir sprendžia iškilusius klausimus. Profesionalūs akušeriai geba ne tik prižiūrėti nėštumą, priimti gimdymą, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas moteriai ir naujagimiui po gimdymo, bet ir puikiai išmano bendravimo ypatumus, kiekvienoje situacijoje atranda tinkamą sprendimą, o prireikus organizuoja kitų specialistų pagalbą.

– Su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria akušeriai savo darbe?

E.S.: Kiekviena diena akušerijoje yra iššūkis, nes nėra nė vieno vienodo nėštumo, nei vieno vienodo gimdymo, kaip ir nėra vienodų besilaukiančių moterų ar jų artimųjų. Visos jos skirtingos, o siekiant sklandžios nėštumo ir gimdymo eigos, ypatingai svarbus yra tarpusavio ryšys tarp akušerio ir nėščiosios, abipusis įsiklausymas ir noras bendradarbiauti. Tad kiekviena nauja pažintis, kiekvienas siekis užmegzti ryšį su moterimi bei jos artimaisiais, kurie yra neatsiejama šio proceso dalis – iššūkis, su kuriuo akušeriams tenka susidurti kasdien. Manau, kad nuo to priklauso nemaža dalis sklandžios nėštumo ir gimdymo eigos sėkmės.

V. S.: Manau, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nėra neįveikiamų iššūkių, nes visada jaučiame stiprų palaikymą tiek iš ligoninės, tiek iš klinikos administracijos, skyrių vadovų, gydytojų. Dėl supratingumo ir pagalbos galime savarankiškai dirbti su mažą riziką turinčiomis nėščiosiomis bei gimdyvėmis. Tai stiprina ir suteikia galimybę greta praktinės veiklos atlikti ir mokytojo funkciją: didelę darbo patirtį turintys akušeriai moko studentes bei jaunuosius, vos tik pradėjusius dirbti akušerius, kaip dirbti su nėščiosiomis ir gimdyvėmis. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti klinikos darbo tęstinumą ir kokybišką pagalbą pacientėms.

– Kokią pagalbą gali suteikti akušeriai?

E. S.: Akušeriai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu siekia užtikrinti, kaip įmanoma geresnius rezultatus bei motyvuoti moterį, suteikti žinių ir įgūdžių, kurie gali turėti ypatingos reikšmės nėštumo eigoje, gimdymo metu ir po gimdymo. Akušeriai moterims teikia informaciją šeimos planavimo klausimais, apie nėštumo eigą, atliekamus tyrimus ir jų poreikį, padeda pasiruošti gimdymui, konsultuoja gyvensenos, žindymo ir naujagimio priežiūros klausimais.

V. S.: Didelę laiko dalį akušeriai skiria prevencijai. Jie nėščiosioms suteikia žinias apie nėštumo eigą, pasiruošimą gimdymui, mitybą, fizinį aktyvumą. Esant mažai rizikai nėštumo metu, jie dirba savarankiškai, o atsiradus ar nustačius didelę riziką, konsultuojasi ir dirba komandoje su gydytoju, kad rastų geriausią sprendimą bei teiktų saugią ir maksimaliai kokybišką pagalbą pacientėms.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Perinatologijos centruose teikiama aukščiausio – trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno Perinatologijos centras – didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Jame gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Čia kiekvienais metais gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų – apie 500 neišnešiotų. 2021 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3098 moterys, gimė 3230 naujagimių.

Gyventojų nuomonės neklausė

Remiantis 2019 m. redakcijos Vyriausybės nutarimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos tos stacionarinės akušerijos paslaugos, kai bent vienais iš dvejų paeiliui einančių metų toje gydymo įstaigoje priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų; kai atstumas iki kitos artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines akušerijos paslaugas, viršija 50 km arba gydymo įstaiga gauna paramą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

Ši bendradarbiavimo programa Kėdainių ligoninėje baigiama įgyvendinti balandžio 30 d., o nuo gegužės 1 d. akušerijos paslaugos čia nebebus teikiamos. Mat gimdymų šioje ligoninėje priimama mažiau, nei reikalaujama.

„Uždarius Kėdainių ligoninės akušerijos skyrių, stacionarines aktyvaus gydymo akušerijos paslaugas Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonoje teiks Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, Jonavos ligoninė, Raseinių ligoninė, Marijampolės ligoninė“, – informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Vis dėlto galimybė gimdyti Raseiniuose bus vos mėnesiu ilgiau – nuo birželio 1 d. akušerijos paslaugos nebebus teikiamos ir šioje gydymo įstaigoje. Artimiausia Kėdainiams gimdyves priimsianti ligoninė yra Jonavoje – už 38 km. Toliau rikiuojasi dvi Kauno ligoninės – Kauno klinikos ir LSMU Kauno ligoninė, įsikūrusios maždaug už 50 km nuo Kėdainių.

Vis dėlto nemažai kėdainiečių sprendimas naikinti akušerijos paslaugas jų mieste atrodo nepagrįstas.

Kai nebelieka galimybės gimdyti Vilkaviškyje, mūsų rajonas tampa mažiau patrauklus jaunoms šeimoms.

Viena jų – Lina Kalinienė. „Aš pati abu vaikus gimdžiau Kėdainių ligoninėje, viskas praėjo sklandžiai, personalui – tik geriausi žodžiai. Dabar tas skyrius sutvarkytas, daug investuota, supirkta medicininė įranga, įrengtos šiuolaikiškos palatos, ir štai – uždaroma“, – stebėjosi moteris.

L.Kalinienei neatrodo įtikinamas reikalavimas, kad ligoninėje per metus būtų priimama ne mažiau kaip 300 gimdymų. „Tai kam mes mokame socialinio draudimo mokesčius, jei nebegalime pasirinkti, kur gimdyti?“ – svarstė ji.

Pasak moters, negalima sakyti, kad visoms Kėdainių krašto gimdyvėms iki Kauno bus vos 50 km, kuriuos, nesant transporto kamščių, galima įveikti per 45–50 min. „Iš Kėdainių rajono kaimų į Raseinių pusę, kur atstumas nuo Kauno – apie 70–80 km, ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. Žiemą kelionė dar ilgesnė. Tą pusę puikiai žinau – pati esu iš ten kilusi. Ten būna labai sudėtingos eismo sąlygos, nes kaimuose beveik nevalo kelių, slidu. Greitai nepavažiuosi“, – moters teigimu, darant ligoninių pertvarkas, reikėtų atsižvelgti ir į tokias sąlygas, kaip ir į vietos gyventojų nuomonę.

L.Kalinienės teigimu, nelikus galimybės gimdyti Kėdainiuose, daugelis moterų iš čia vyks gimdyti ne į Jonavą, o į Kauną.

Vadina pagrįstu sprendimu

Visiškai kitaip nei kalbinta kėdainietė susiklosčiusią situaciją vertino Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė. Pasak jos, sprendimas šioje ligoninėje nebeteikti akušerijos paslaugų yra pagrįstas.

„Kiekvienas žmogus nori gauti greitai pasiekiamą paslaugą, teikiamą šalia namų. Tačiau valstybė ne visais atvejais gali tai garantuoti. Gimdyvė gali pavažiuoti ir į kažkiek toliau esančią įstaigą, nes gimdymas neįvyksta per pusvalandį, jis vyksta žymiai ilgiau“, – sakė E.Vaškevičienė.

Ji pripažino, kad Kėdainių ligoninė jau kuris laikas neatitiko reikalaujamo priimtų gimdymų skaičiaus. „Pastaruosius penkerius metus Kėdainiuose gimdydavo tik po 200 pacienčių per metus. Tačiau mes dalyvavome Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Dabar, kai ji baigiama įgyvendinti, akušerijos paslaugos nebebus apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų (TLK), ir mes šių paslaugų nebeteiksime“, – situaciją aiškino direktorė.

Ji skaičiavo, kad per Lietuvos ir Šveicarijos vykdytą bendradarbiavimo programą į Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių buvo investuota 770 tūkst. eurų (2011 m. – 295 tūkst. eurų įrangai, 2014 m. – 475 tūkst. eurų patalpoms remontuoti.

„Nedidelę dalį per šią programą įgytos medicininės įrangos ir priemonių mes perduosime SAM, o visa kita lieka. Ministerija spręs, kas liks išliekančiame ginekologijos skyriuje, kas bus perduota kitoms ligoninėms. Pvz., kūdikių lovyčių mums tikrai nereikės – jas perduosime“, – teigė E.Vaškevičienė.

Pasak jos, dėl to, kad ligoninėje nebebus teikiamos akušerijos paslaugos, tenka atleisti šešis kitur pirmaeiles pareigas einančius, Kėdainių ligoninėje mažais darbo krūviais dirbusius gydytojus akušerius ginekologus: „Jie atvažiuodavo į budėjimus. Nebelieka stacionarių, 24 val. per parą teikiamų akušerijos paslaugų, gimdymai nebus priimami. Ginekologinės paslaugos lieka. Dėl to lieka ir dalis gydytojų.“

Kėdainių ligoninės direktorė pripažino, kad Akušerijos ir ginekologijos skyrius buvo nuostolingas.

„Negaliu šio skyriaus uždarymu labai džiaugtis, bet, žiūrint į įstaigos finansinę padėtį, ji dabar pagerės. Kituose ligoninės skyriuose yra labai daug pacientų, gydytojų krūviai dideli. Tačiau gydytojų atlyginimai šiuose skyriuose ir Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, net jei gimdyvių būdavo mažai, iki šiol buvo tokie patys. Dabar galėsime užtikrinti geresnį kitų įstaigos skyrių finansavimą“, – teigė E.Vaškevičienė.

Mažėja ir Jonavoje

Nuo gegužės 1 d. Akušerijos skyrius uždaromas ir Ukmergės ligoninėje. Šios gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė skaičiavo, kad 2020 m. čia buvo priimti 157 gimdymai, o pernai – tik 77. „2021m. gimdymų skaičius žymiai mažesnis, nes turėjome laikinai uždaryti Akušerijos skyrių, kurio patalpos buvo naudojamos teikti paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams“, – sakė M.Švedienė.

Negaliu šio skyriaus uždarymu labai džiaugtis, bet, žiūrint į įstaigos finansinę padėtį, ji dabar pagerės.

Pasak jos, dabar Ukmergės gimdyvės bus siunčiamos į Jonavos ligoninę ir Santaros klinikas.

„Galvojant apie Ukmergės rajono gyventojus, skyrius reikalingas, tačiau, mažėjant gimdymų skaičiui, susiduriame su finansinėmis problemomis,  aktualu tampa išlaikyti specialistų kompetenciją“, – pripažino Ukmergės ligoninės atstovė.

Kaip praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK), Ukmergės ligoninėje nebeteikiant akušerijos paslaugų, arčiausiai stacionarines aktyvaus gydymo akušerijos paslaugos pacientėms bus prieinamos Kauno TLK, Panevėžio TLK ir Vilniaus TLK veiklos zonose veikiančiose gydymo įstaigose.

Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis tvirtino, kad jie yra pasiruošę priimti gimdyves ne tik iš Jonavos ir Kėdainių – ir iš Ukmergės, Kaišiadorių, jeigu reikėtų – iš Kauno. „Būna, kad pas mus atvažiuoja moterys ir iš Vilniaus pusės gimdyti. Esame atviri visoms gimdyvėms iš bet kurio regiono, – moterų teisę pasirinkti, kur gimdyti, priminė V.Kačiušis. – Turime nuolat funkcionuojantį skyrių su pakankamu skaičiumi gydytojų, akušerių ir kito pagalbinio personalo.“

Vis dėlto ir šios ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius balansuoja ant išlikimo ribos. Iki 2019 m. čia per metus buvo priimama per 300 gimdymų, 2020 m. priimta 301. „Pernai gimdymų buvo šiek tiek mažiau nei 300. Priežastys – demografinės, prisidėjo ir pandemija“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.

Reikalaus 600 gimdymų?

Kitoje Kauno apskrities pusėje esančio Vilkaviškio ligoninėje iki šiol veikęs Akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos skyrius nuo gegužės pertvarkomas į Ginekologijos skyrių. Dėl to teks atleisti ne vieną darbuotoją. „Akušerių nelieka, bet dvi iš mūsų akušerių jau įgijo slaugytojų licencijas. Mano žiniomis, viena akušerė išeina dirbti į Marijampolės ligoninę, viena – į pensiją, dvi važinėjančios iš Kauno lieka Kaune. Trys gydytojai lieka Ginekologijos skyriuje, o atvažiuojantys gydytojai bus atleisti“, – apie personalo pokyčius pasakojo Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis.

Gimdymų skaičius jo vadovaujamoje ligoninėje mažėjo palaipsniui. „Anksčiau tas skaičius sukosi apie 300, paskui mažėjo: buvo ir 250, ir 200. Pernai – 153. Dabar vilkaviškietės turės važiuoti gimdyti kitur. Praktika rodo, kad egzistuoja dvi pagrindinės kryptys. Viena kryptis – į artimiausią ligoninę Marijampolėje, kur kol kas išlieka gimdymo skyrius. Kita – į Kauną. Jos ir išliks“, – pastebėjo L.Blažaitis.

Vilkaviškį nuo Marijampolės skiria 30 km atstumas, nuo Kauno – 75 km. Tačiau, pašnekovo žodžiais, šiais laikais toks atstumo skirtumas nevaidina lemiamo vaidmens.

L.Blažaičio teigimu, akušerijos paslaugų panaikinimas atsilieps šio rajono demografijai. „Kai nebelieka galimybės gimdyti Vilkaviškyje, mūsų rajonas tampa mažiau patrauklus jaunoms šeimoms. Tai sukurs ilgalaikius blogas padarinius, bus sunku į Vilkaviškį pritraukti jaunų šeimų. Įgijusios išsilavinimą jos mieliau rinksis vietą, kur galima ir pagimdyti, ir vaiką į darželį, mokyklą nuvesti“, – prognozavo Vilkaviškio ligoninės vadovas.

Jam nuostabą kelia ir pastaruoju metu viešumoje pasigirdę VLK atstovų teiginiai, kad ateityje būtų siūloma nebeteikti akušerijos paslaugų ligoninėse, kur per metus priimama mažiau kaip 600 gimdymų. „Toks modelis būtų panašus į sovietinių laikų. Būtų panašiai kaip 1970–1980 m., kaip matome per TV: suguldyta šalia keliolika vaikučių ir jie visi verkia“, – tokio modelio efektyvumu abejojo L.Blažaitis.

Naikina aštuoniose ligoninėse

Akušerijos paslaugos šiemet naikinamos aštuoniose Lietuvos ligoninėse. VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė priminė, kad, vadovaujantis 2019 m. redakcijos Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtintas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašas, nuo gegužės 1 d. teritorinės ligonių kasos nesudarys sutarčių dėl akušerijos paslaugų apmokėjimo su Vilkaviškio, Kėdainių, Ukmergės, Kretingos ir Trakų ligoninėmis. „Raseinių ligoninė akušerijos paslaugų planuoja nebeteikti savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2022 m. birželio 1 d. Taip pat informuojame, kad Visagino ligoninėje ir Pasvalio ligoninėje akušerijos paslaugos neteikiamos jau nuo šių metų pradžios“, – rašoma V.Lyskoitienės atsiųstuose VLK atsakymuose.

Iš kaimų ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. Žiemą kelionė dar ilgesnė.

„Pabrėžiame, kad, nebeteikiant akušerijos paslaugų minėtose sveikatos priežiūros įstaigose, akušerijos paslaugų teikimas yra ir bus užtikrintas kitose šias paslaugas teikiančiose Lietuvos gydymo įstaigose. Primename, kad pacientai dėl PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų gali kreiptis į bet kurią šalies gydymo įstaigą, su kuria TLK yra sudariusi sutartį“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstuose atsakymuose.

Kaip praneša VLK, po gegužės 1-osios Kauno TLK toliau finansuos akušerijos paslaugas šiose Kauno regiono ligoninėse: Kauno klinikose, LSMU Kauno ligoninėje, Jonavos ligoninėje ir Marijampolės ligoninėje.

SAM atstovų teigimu, naikinant akušerijos paslaugas vienose regiono ligoninėse, daugiau vietų joms teikti kitose ligoninėse sukurti nereikia.

„Vertinant demografinę situaciją Lietuvoje ir atsižvelgiant į vidutinį akušerijos vienos lovos funkcionavimo rodiklį Kauno regiono gydymo įstaigose, kuris yra mažesnis nei 300 dienų per metus, prognozuojama, kad esamas lovų skaičius užtikrins akušerijos paslaugų teikimą padidėjus pacienčių srautams. Todėl šiuo metu papildomų vietų gydymo įstaigose poreikis neaktualus“, – rašoma SAM atsiųstame komentare.

Uždarius situacija nepablogėjo

„Esame pasiruošę jau šiandien priimti daugiau gimdyvių į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką“, – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas.

Pasak jo, dar 2009–2010 m. buvo aiškiai išsikelti kriterijai, kokiose ligoninėse galėtų būti saugiai teikiama stacionarinė akušerinė pagalba. Vienas iš kriterijų buvo įvardytas ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus. „Tai pirmiausia siejama su paslaugų kokybe ir saugumu. Kuo mažiau teikiama paslaugų, tuo labiau silpsta kompetencijos, ypač ištikus retai, labai grėsmingai komplikacijai“, – sakė M.Kliučinskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jau anksčiau nustojus priimti gimdymus nemažai Lietuvos ligoninių (Jurbarko, Šakių, Šilutės, Rokiškio ir kt.), bendra situacija nepablogėjo. „Svarbu, kad būtų lengvai prieinama kokybiška ambulatorinė priežiūra nėštumo metu, moterys žinotų, kur joms vykti prasidėjus gimdymui, būtų užtikrintas gimdyvių ir naujagimių saugus ir savalaikis transportavimas į atitinkamas paslaugas teikiančias gydymo įstaigas“, – teigė M.Kliučinskas.

Jis vylėsi, kad, uždarant akušerijos skyrius kai kuriose ligoninėse, bus užtikrinta galimybė gimdyves laiku nuvežti į reikiamo lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas. „Suprantu, kad pradžioje tai gali kelti nerimo nėščiosioms, jų artimiesiems. Jau keleri metai stebime daugėjantį gimdančių moterų skaičių iš tų miestų, kuriuose planuojama uždaryti akušerijos skyrius. Todėl tikrai tikiu, kad dabar kylantis nerimas labai greitai išnyks“, – teigė klinikos vadovas.

Profesorius užsiminė, kad gausiausi gimdymais Kauno klinikose buvo 2008–2010 m., kai per metus čia pagimdydavo 3 500–3 600 moterų. Dabar per metus šioje universitetinėje ligoninėje gimdo apie 3 000 moterų. „Sutrumpinę pogimdyminio pasilikimo stacionare laiką, gimdančių moterų galėtume priimti dar daugiau“, – įsitikinęs profesorius.

Gimdyvių iš tų miestų, kur gimdymai nebebus priimami, laukia ir LSMU Kauno ligoninė. „Nors dirbame pakankamu krūviu, atsiradus poreikiui, nesunkiai galėsime priimti daugiau gimdyvių“, – tikino LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė.

Ligoninės atstovų teigimu, atstumas šiais laikais negąsdina – ši gydymo įstaiga yra sulaukusi gimdyvių ir iš Klaipėdos.

Baltų plytelių nebėra

Palatos, skirtos moterims po gimdymo, gimdyklos savo jaukumu prilygsta namų aplinkai, o greta – visi medicinos specialistai, ne vien tik akušeriai ginekologai, tad ar verta rizikuoti ir gimdyti namuose?

„Seniai praeityje tie laikai, kai gimdykloje buvo būtinos baltos sienų plytelės, medikai – būtinai baltais chalatais, o naujagimis atskiriamas nuo mamos“, – ranka mosteli Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė Ilona Joneliūnienė.

Ji, čia dirbanti jau 28-erius metus, ir nebe pirmą kadenciją išrinkta Lietuvos akušerių sąjungos prezidente, puikiai žino, kad gimdančioms moterims labai svarbi ne tik artimųjų moralinė parama, medikų profesionalumas bei nuoširdumas, bet ir aplinka.

„Įprasta manyti, kad didelėje gydymo įstaigoje galima užtikrinti platesnį paslaugų spektrą ir pacientų saugumą, bet mažiau jauku. Kauno klinikinė ligoninė keičia šį stereotipą: po baigtos Akušerijos ginekologijos skyriaus renovacijos jame viskas atnaujinta iš pagrindų, bet maksimaliai išsaugotas ir netgi padidintas gimdyvės bei jos šeimos privatumas“, – pristato I.Joneliūnienė.

Palatose prie lovų yra įranga, kad moteris išsikviestų medicinos personalą tada, kai to nori. Taip saugoma šeimos ramybė.

Komercinių palatų nėra

Kaip galima jaustis izoliuotam, tarsi tarp keturių namų sienų, vienoje didžiausių Kauno regiono ligoninių? Tačiau ši akivaizdi atskirtis ir visų sričių medicinos specialistai, jų prireikus, greta yra didžiausias pranašumas bei komfortas gimdyvėms ir jų šeimoms.

Čia nėra nė vienos palatos, kurioje būtų galima įkurdinti dvi gimdyves. Kiekvienai jų – atskiras kambarys su plačia lova, kūdikio vystymo stalu, spintomis, veidrodžiais, kitomis namų interjero detalėmis, kur šalia mamos su naujagimiu visą laiką kartu gali būti jos šeimos nariai. Greta – vonia, dušas, tualetas. Nuolatinį gryno oro srautą patalpose neatidarius langų užtikrina rekuperacinė ventiliacijos sistema. Visa tai – nemokamai absoliučiai visiems. Užrašo „komercinės palatos“ čia nerasi.

Dar daugiau: prireikus medicinos pagalbos naujagimiui ar jam gimus neišnešiotam, jis neatskiriamas nuo mamos. Kiekvienai jų suteikiama galimybė būti šalia savo vaiko jai skirtoje palatoje Naujagimių skyriuje. Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gali gimdyti moterys, kurios vaisių išnešiojo ne mažiau kaip 34 savaites.

Kiekvieno gimdymo metu, pasikeitus situacijai, suteikti pagalbą gimdyvei ir jos naujagimiui būna pasirengusi akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų, anesteziologų bei neonatologų komanda.

„Po renovacijos atnaujintos ne tik palatos, bet ir gimdyklos, operacinės, sumontuota nauja moderni medicinos įranga“, – galimybes maksimaliai suteikti visokeriopą pagalbą gimdyvėms įvardija Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė.

Į skyriaus renovaciją iš viso investuota beveik 2 mln. eurų, dalį jų dengė Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo fondas.

Kiekviena nėščioji – karalienė

„Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moteriai. Tai visų pirma didelis džiaugsmas, bet organizme vykstančios fiziologinės permainos moterį padaro jautresnę kvapams, keičia skonį, itin dažnai – nuotaiką. Stipriai padidėja reiklumas aplinkai, norisi komforto“, – žino vyresnioji akušerė I.Joneliūnienė.

Ji pastebi, kad dabar gimdyvės yra daug reiklesnės nei prieš porą dešimtmečių. Antra vertus, jos turi galimybių rinktis, kur gimdys, suteikiama daugiau paslaugų nėštumo laikotarpiu. Siekiant sukurti kuo didesnį psichologinį komfortą gimdymo metu, skyriuje sudaryta galimybė iš anksto pasirinkti pageidaujamą gydytoją ar akušerę, kurie priimtų gimdymą. Ši paslauga irgi sparčiai populiarėja“, – pasakoja I.Joneliūnienė.

Esant mažos rizikos gimdymui, moterį, jos pageidavimu, gali prižiūrėti tik akušerė, o tai dar labiau priartina gimdymo sąlygas prie namų aplinkos. Kiekvieno gimdymo metu, pasikeitus situacijai, suteikti pagalbą gimdyvei ir jos naujagimiui būna pasirengusi akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų, anesteziologų bei neonatologų komanda. Jei moteriai nėštumo metu išsivysto komplikacijos ar ji suserga ligomis, nesusijusiomis su nėštumu, ligonė ištiriama, stebima ir gydoma nėštumo patologijos padalinyje.

Kviečia Mamų svetainė

Nėštumo metu įvairiausių klausimų kyla net ir toms moterims, kurios gimdo ne pirmą kartą.

„Gyvename interneto amžiuje, yra daug įvairiausios informacijos, tačiau visada atsiranda individualių, specifinių klausimų. Dėl to kiekvieną ketvirtadienį 12 val. rengiame nemokamas paskaitėles nėščiosioms. Jų metu moteris supažindinama su nėštumo, gimdymo, laikotarpio po gimdymo eiga, atsakome į joms kilusius klausimus. Atskiri užsiėmimai skiriami pasiruošimui žindyti naujagimį“, – vardija I.Joneliūnienė.

Taisyklingas žindymas yra labai svarbu ir jaunajai mamai, ir naujagimiui. Kauno klinikinė ligoninė nusipelnė Palankios naujagimiui ligoninės statuso, todėl medikai neapsiriboja formaliomis konsultacijomis, o betarpiškai bendrauja su pacientėmis.

„Mūsų ligoninė – viena iš nedaugelio šalyje, kur yra žindymo specialistai. Pas mus dirbanti akušerė Valerija Perminaitė padėjo daugybei moterų užtikrinti savo vaikui natūralų maitinimą. Labai džiaugiamės, kad beveik visi mūsų skyriuje gimę naujagimiai namo išvyksta maitinami tik mamos pienu“, – pasakoja I.Joneliūnienė.

Moterims išvykus į namus konsultacijos tęsiamos telefonu ar joms atvykus į priėmimo kambarį. Prieš kelerius metus ligoninėje įkurta Mamų svetainė, kur mielai renkasi jaunos mamos ir bendrauja su personalu bei tarpusavyje, dalijasi patyrimu, keičiasi naujagimių drabužėliais. Susitikimai vyksta kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį 15 val.

Susipažinti su skyriaus aplinka jaunos šeimos, būsimieji tėveliai kviečiami kiekvieną dieną, jiems patogiu laiku. Visa informacija apie skyriaus darbą ir paslaugas teikiama tel.: (8 37) 306 062, 8 655 19 296.

„Nuo 1926 metų, kai žymus prieškario ginekologas Isaakas Levitanas įkūrė privačią ligoninę, teikusią akušerijos ir ginekologijos paslaugas, čia gimė apie 100 tūkstančių vaikučių. Gimdymas būtent šiuose gimdymo namuose kai kuriose šeimose jau tapo tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Moterys pasakoja, kad čia gimdė jų mamos, močiutės ir net promočiutės“, – sako Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Virgilijus Rudzinskas.

Nors per 90 metų daug kas pasikeitė, medicina Lietuvoje tapo europinio lygio, akušerių ir ginekologų darbo principas liko toks pats – saugoti žmogaus gyvybę nuo pat jos pradėjimo, sudaryti vaikučiui kuo geresnes sąlygas gimti. Siekti šių tikslų medikams padeda Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos parama.

„Mums labai pasisekė, kad dalyvaujame šioje programoje, nes už 350 tūkstančių eurų jau gavome ir dar gausime modernios medicinos įrangos – echoskopą, gimdymo lovų, naujagimių gaivinimo stalelių, vaisiaus būklės stebėjimo monitorių, inkubatorių naujagimiams. Kitaip tariant visko, kad kūdikis gimtų saugiai, o jo mama jaustųsi patogiai. Be to, už programos lėšas jau pakeitėme ir apšiltinome klinikos stogą, įrengėme modernią ventiliacijos sistemą, pakeitėme vamzdynus ir elektros instaliaciją. Personalo ir mūsų pacientų buities sąlygos ženkliai pagerėjo“, – šveicarų teikiamos paramos nauda džiaugiasi V. Rudzinskas.

Nuo 2012 metų įgyvendinamos Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektuose dalyvauja kelios dešimtys po visą Lietuvą išsidėsčiusių ligoninių, teikiančių paslaugas nėščiosioms gimdyvėms ir naujagimiams, o projektų įgyvendinimui skirta 53,6 mln. Šveicarijos frankų (t. y. apie 48,7 mln. eurų). 41,4 mln. eurų Šveicarijos žmonės Lietuvai skyrė referendumu, o Lietuvą prisidėjo 7,3 mln. eurų,  skirdama lėšas iš Valstybės biudžeto.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov pastebi, kad geriausiai dvišalė partnerystė atsispindi būtent kūdikių ir naujagimių išgyvenimo rodikliuose. „Šveicarų parama ypač svarbi, nes leis kiekvienai mamai ir kūdikiui suteikti kokybiškas ir modernias paslaugas, nesvarbu kur jie gyvena – sostinėje ar mažame miestelyje. Tikimės, kad gerėjančios nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos paskatins šeimas susilaukti daugiau vaikų. Pats nuo 2004 m. turėjau galimybę matyti kaip keitėsi Vilniaus ligoninės. Čia gimė visi trys mano vaikai. Ir kasmet sąlygos gerėjo, o teikiamų paslaugų kokybė augo“, – sako viceministras.

Pagrindinis programos tikslas – nėščiųjų, naujagimių ir gimdyvių sveikatos priežiūros gerinimas. Pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą 24 Lietuvos ligoninėse yra gerinama pastatų infrastruktūra, diegiant energiją tausojančias priemones (t. y. keičiami langai ir lauko durys, apšiltinamos ligoninių sienos bei stogai, modernizuojamos šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo sistemos, įrengiamos suspausto oro, deguonies tiekimo sistemos taip pat įrengiamos saulės kolektorių ir fotoelektrinių jėgainių sistemos), kurios daro ligonines šiltesnes, šviesesnes, jaukesnes pacientams ir personalui. 27 Lietuvos ligoninės aprūpinamos modernia medicinos įranga, kuri jau kilstelėjo mūsų akušeriją į daug aukštesnį lygį. Ligoninėms pristatyta ir parengta naudoti 87 pavadinimų naujausia medicinos įranga už daugiau kaip 15,8 mln. Eurų.

Medikai jau įsitikino, kad su šia įranga galima atlikti unikalias operacijas. Pavyzdys – metų pradžioje Kauno klinikose gimusi mergaitė, kuriai dar motinos įsčiose ultragarso aparato pagalba buvo net 5 kartus perpiltas kraujas. Ligoninių aprūpinimas įranga, kurios kaimyninių šalių medikai gali tik pavydėti, tęsis iki šių metų pabaigos. Taip pat programos dėka ligoninių specialistai turi puikią galimybę tobulintis ir kelti kvalifikaciją. Pernai mokymuose dalyvavo per 2 tūkstančius medikų, kurie tobulino savo žinias konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais, naujagimių gaivinimo, akušerinės pagalbos teikimo ir kt. srityse. Šiemet ketinama apmokyti dar 1500.

Pasak mero, gimdyvėms paslaugos bus teikiamos ir toliau, už Akušerijos skyriaus išlaikymą mokės savivaldybė.

„Sutartis pasirašyta - nebegalime nepasirašinėti, nes mums nebemoka pinigų. Aišku, kad jie akivaizdžiai diktuoja sąlygas. Mūsų pusę privertė pasirašyti“, - BNS sakė meras.

Anot jo, ligoninės vadovas jį informavo, kad protokole įrašyta, jog įstaiga nesutinka, jog akušerijos skyrius būtų panaikintas.

A.Margelis sako, jog šiuo metu rengiamasi kreiptis į teismą, kad ligonių kasos tęstų finansavimą akušerijos paslaugoms.

„Mūsų advokatai žino, kad yra KT nutarimas, kuris aiškiai nurodo, kad įstatymai prieštarauja Konstitucijai, kad paslaugų „kvotavimas“ yra neteisėtas. Turiu omeny, kad 300 gimdimų kvotos neturi būti (...). Jei ligoninė turi licenciją, atitinka visus reikalavimus, tai jos reikalas teikti paslaugas, o ligonių kasos turi apmokėti, nesvarbu, kiek paslaugų bebūtų“, - poziciją dėstė Lazdijų savivaldybės vadovas.

Anot jo, balandžio pradžioje tarybos skirtų 50 tūkst. eurų turėtų pakakti skyriaus išlaikymui apie pusmetį, vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio paslaugų finansavimo iš savivaldybės biudžeto.

Lazdijų ligoninė šiemet atlyginimams išmokėti ir vaistams pirkti jau paėmė 100 tūkstančių eurų paskolą, anksčiau skelbė savivaldybė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa sprendimą Lazdijų ligoninei nebemokėti už akušerijos paslaugas aiškino tuo, kad ši gydymo įstaiga neatitinka nustatytų kriterijų – priima mažiau kaip 300 gimdymų per metus, o artimiausia tokias paslaugas teikianti įstaiga yra ne toliau kaip už 50 kilometrų. Pernai Lazdijų ligoninėje priimti 183 gimdymai.

Kaip skelbia delfi.lt, nuo metų pradžios Lazdijų ligoninė gimdyvėms suteikė paslaugų už 25 tūkst. eurų. Ši suma bus dengiama iš įstaigai skirtos Lazdijų savivaldybės paramos.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba penktadienį skyrė 50 tūkst. eurų miesto ligoninei, kuri nesutinka atsisakyti akušerijos paslaugų, nors jų teikimo šioje įstaigoje nebefinansuoja Valstybinė ligonių kasa.

Tarybos sprendime nurodoma, kad skyrus 50 tūkst. eurų „Lazdijų ligoninės“ Akušerijos- ginekologijos skyriaus išlaikymo išlaidų apmokėjimui, šia suma sumažinami savivaldybės administracijai asignavimai daugiatiksliams plėtros projektams.

Lazdijų meras Artūras Margelis BNS sakė, kad savivaldybė nusiteikusi dėl akušerijos paslaugų išsaugojimo kreiptis į teismą.

„Skirti pinigai leis išlaikyti Akušerijos skyrių, kol mes eisime į teismus ginčyti Vyriausybės nutarimo dėl kvotų akušerijos paslaugoms (...). Kvotų negali būti medicinoje“, - įsitikinęs A.Margelis.

Lazdijų ligoninė mėnesio pradžioje atlyginimams išmokėti ir vaistams pirkti jau paėmė 100 tūkstančių eurų paskolą, anksčiau skelbė savivaldybė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa sprendimą Lazdijų ligoninei nebemokėti už akušerijos paslaugas aiškino tuo, kad ši gydymo įstaiga neatitinka nustatytų kriterijų – priima mažiau kaip 300 gimdymų per metus, o artimiausia tokias paslaugas teikianti įstaiga yra ne toliau kaip už 50 kilometrų. Pernai Lazdijų ligoninėje priimti 183 gimdymai.

Savivaldybės taryba, pasak mero, taip pat atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovės Alytaus apskrityje reikalavimą pertvarkyti ligoninę.

„Ji praeitame posėdyje pateikė reikalavimą panaikinti Akušerijos skyrių, neva jis prieštarauja kažkokiems teisės aktams. Mūsų juristai tokių teisės aktų nerado. Atmetėme jos teikimą ir viskas. Dabar pagal įstatymą ji gali kreiptis į teismą. Lauksim, kol mus paduos į teismą“, - aiškino meras.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus BNS ketvirtadienį sakė, kad Lazdijų ligoninei yra siūloma kompromisinė sutartis dėl didesnių įkainių už kitas paslaugas be galimybės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų už akušerijos paslaugas, tačiau ligoninė sutarties nepasirašo.

„Jokių teorinių galimybių nėra (Lazdijų ligoninei) gauti apmokėjimą iš PSDF už akušeriją (...). Atsižvelgdami į Lazdijų ligoninės specifiką, kad nebesudarome su jais sutarties dėl akušerijos ir sumažėja biudžetas iš mūsų, norėdami šiek tiek tai kompensuoti, derybose pasiūlėme jiems didesnę sutartinę sumą ambulatorinėms paslaugoms, slaugai“, - aiškino V.Mockus.

Jo teigimu, atsisakiusi akušerijos paslaugų Lazdijų ligoninė viena vertus gautų mažesnį finansavimą iš PSDF, tačiau mažėtų ir nuostoliai, nes akušerijos paslaugos įstaigai neatsiperka.

Šešiose šalies ligoninėse artimiausiu metu bus uždaromi akušerijos-ginekologijos skyriai, patvirtino Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Salaševičiūtė.

Kaip rašo „Lietuvos žinios", ministrė apie sprendimą pranešė susitikusi su Rokiškio rajono savivaldybės vadovais - Rokiškio ligoninės akušerijos skyrius taps vienas iš šešių, kuriuos planuojama naikinti. R.Šalaševičiūtės teigimu, pernai šiame skyriuje gimdė 115 moterų, todėl esą akivaizdu, kad skyriaus veikla „labai neracionali“,

„Esant tokiai situacijai išlaikyti šiuos skyrius yra labai brangu. Be to, neturėdami pakankamai darbo, mažai naujagimių priimantys akušeriai-ginekologai praranda kvalifikaciją, dėl to kyla grėsmė ir motinų, ir vaikų sveikatai", - argumentavo socialdemokratė.

R.Šalaševičiūtė neatskleidė, kurių dar gydymo įstaigų laukia šis likimas.

Tuo metu Rokiškio ligoninės atstovai tvirtina, kad jau anksčiau uždarius akušerijos skyrius aplinkinėse Zarasų, Biržų ir Kupiškio ligoninėse, gimdyvėms iš šio regiono iki artimiausių gydymo įstaigų teks vykti ir po keliasdešimt kilometrų.

Seimo Sveikatos reikalų pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas tikina, kad reorganizacija leidžia sukurti geresnes sąlygas gimdymo skyriuose, kuriuose gimdyvių pakanka. Pasak jo, vadovaujantis dar Algirdo Brazausko Vyriausybės priimtu nutarimu, jog akušerijos skyriai ligoninėse gali būti naikinami, jei juose per metus priimama mažiau nei 300 gimdymų, iš viso tokių skyrių nebeliko 10-yje šalies gydymo įstaigų.

Purpurine spalva šeštadienio vakarą nušvitusi Kauno rotušė bei verslo centras "1000" primena apie tai, kokia yra gyvybiškai svarbi pagalba neišnešiotiems naujagimiams ir jų tėvams, apie medicinos progresą ir visuomenės palaikymo reikšmę.

Neišnešiotų naujagimių dienos minėjimas prasidėjo švente Ryšių istorijos muziejaus salėje. Žvelgiant į ten dūkusius mažylius ir vyresnius vaikus sunku buvo patikėti, kad dauguma jų vos gimę turėjo gerokai pasistengti, kad išgyventų. Dėl jų gyvybės kovojo ir medikai, ir tėvai. Per anksti į pasaulį pasibeldęs mažylis dažnai negali savarankiškai kvėpuoti, reguliuoti kūno temperatūros, valgyti.

"Tokios šventės, renginiai, vienijantys tėvus, yra tikrai reikalingi, nes kitų patirtis, sėkmės istorijos suteikia vilties, tvirtybės", - kalbėjo neišnešiotų dvynukių prieš 2,5 metų susilaukusi Eglė Zelbienė. Ji pasakojo žinojusi, kad kūdikiai į pasaulį gali pasibelsti anksčiau laiko, bet nesitikėjo, kad tai atsitiks jau 31 nėštumo savaitę - net 9 savaitėmis per anksti.

Viena dukrytė gimė sverdama 1,8 kg, kita - 2 kg. Abi kartais pamiršdavo kvėpuoti, nemokėjo žįsti, sunkiai įsisavino maistą. "Kamavo baimė ir nežinomybė. Esu medikė, žinau visas galimas komplikacijas. Dėl to buvo dar baisiau", - prisiminė jauna mama, už rankos laikydama vieną savo dukryčių. Kita greta žaidė su savo tėčiu.

Iš savo patirties anksčiau laiko mažylių susilaukusiems tėvams ji patartų nepamiršti, kad mamos pienas - kūdikio sveikatos pagrindas. "Baimė surakina ir neleidžia džiaugtis vaikais. Kai mama ramesnė, ramesni ir vaikai. Mamos nuotaikos jiems labai greitai persiduoda", - pastebėjo E.Zelbienė, skubiosios medicinos pagalbos rezidentė.  

Nepaisant mokslo pažangos, neišnešiotų naujagimių gimsta vis daugiau. Antrus metus iš eilės pasaulinės Neišnešiotų naujagimių dienos minėjimą, padedant moterų klubui „Ad Astra“, Kaune organizuojanti asociacija "Padedu augti" pateikia statistiką: neišnešiotų naujagimių kiekvienais metais 15 mln. pasaulyje, pusė milijono Europoje, 1,4 tūkst. kasdien, 60 per valandą, vienas per minutę.

Neišnešiotų naujagimių diena, minima lapkričio 17 d., į kalendorių įtraukta norint tėvams suteikti vilties ir specifinių žinių, nes pirmąkart išvydus per anksti gimusį vaikelį, kuris kartais būna 3 ar 4 kartus mažesnis nei gimusieji laiku, apima baimė, sukausto nežinomybė ir bejėgiškumas.

"Dažnai mūsų visuomenė smerkia anksčiau laiko pagimdžiusias mamas, nes vyrauja nuomonė, jog anksčiau laiko pagimdo moterys iš asocialių šeimų, turinčios blogus įpročius (alkoholis, narkotikai ir kt.). Mamos, pagimdžiusios anksčiau laiko jaučia ne tik savo kaltę, bet ir aplinkinių smerkimą. Tačiau smerkia tie, kurie apie priešlaikinius gimdymus nieko nenutuokia, nes priešlaikinių gimdymo priežasčių yra labai įvairių, ir, dažnai, net nepriklausančių nuo mamos įpročių, norų ir pan.", - pabrėžė asociacijos "Padedu augti" vadovė Inga Budrienė, pati susilaukusi neišnešioto vaikelio.

Prieš purpurine spalva sužimbant Kauno pastatams šventės dalyviams koncertavo grupė "16Hz", asociacijos vadovė ir kitos neišnešiotų vaikelių susilaukusios moterys dalijosi savo patirtimi ir kartu su medikais skleidė viltį sėkmės istorijomis.

Renginio metu vyko аsociacijos "Padedu augti" ir Kauno klinikų Kraujo centro projektas "Kaunieti, būk dosnus!". Kasmet pasaulyje dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų miršta daugiau nei pusė milijono moterų. Viena dažniausių mirties priežasčių - kraujavimas. Taip pat kraujo komponentų perpylimo prireikia ir naujagimiams.

Varšuvos merė atleido gimdymo namų vadovą, dėl asmeninių įsitikinimų atsisakiusį atlikti arba išprovokuoti abortą moteriai, kurios vaisius turėjo didelių raidos sutrikimų.

Neseniai gimęs kūdikis dėl rimtos smegenų ir kaukolės deformacijos yra paguldytas į intensyvios slaugos skyrių .

Lenkijos sostinės merė Hanna Gronkiewicz-Waltz (Hana Gronkevič Valc) trečiadienį sakė, kad dėl šio atvejo atleido akušerį Bogdaną Chazaną, kuris skelbiasi esąs katalikas.

Pasak merės, B.Chazanas atsisakė atlikti abortą ir nepatarė, kur jis galėtų būti padarytas nesibaigus leistinam terminui.

Pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus, sunkiais vaisiaus raidos sutrikimo atvejais nėštumas gali būti nutrauktas iki 24 nėštumo savaitės. Medikas gali atsisakyti atlikti šią procedūrą dėl asmeninių įsitikinimų, tačiau tokiu atveju jis privalo nukreipti pacientę pas kitą gydytoją.