Buvęs finansų ministras, 62 metų A. Kudrinas, Maskvoje pagarsėjęs kaip liberalios ekonomikos šalininkas, Rusijos politikoje dalyvauja nuo 1990 metų.

A. Kudrinas teigė „paliekantis Audito rūmų pirmininko postą“ po „maždaug 25 metų darbo viešajame sektoriuje“.

„Dabar norėtųsi orientuotis į didelius projektus, kurie yra susiję su privačių iniciatyvų plėtra plačiąja prasme, bet kartu turi didelę įtaką žmonėms“, – pažymėjo jis.

Audito rūmų pirmininko pareigas A. Kudrinas ėjo nuo 2018 metų, kai buvo paskirtas V. Putinui tapus prezidentu ketvirtąjį kartą.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad A. Kudrinui iki Naujųjų metų bus suteiktos aukštos pareigos bendrovėje „Yandex“.

„Sprendimas yra priimtas“, – TASS pacitavo savo šaltinį.

„Yandex“ – dažnai vadinama „rusiškąja Google“ – turi paieškos sistemą, taip pat teikia taksi ir maisto pristatymo paslaugas Rusijoje.

Bendrovė yra registruota Nyderlanduose ir turi patronuojamąsias įmones Europoje, JK ir JAV, tačiau didžioji jos verslo dalis yra Rusijoje ir rusakalbėse šalyse.

Praėjusią savaitę direktorių valdyba pareiškė, kad „atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę aplinką, bus svarstomos galimybės pertvarkyti grupės nuosavybę ir valdymą“.

Pasak pranešimo, tai gali apimti kai kurių bendrovės paslaugų, įskaitant autonominio vairavimo technologijų, debesų kompiuterijos ir duomenų ženklinimo paslaugas, vystymą „nepriklausomai nuo Rusijos“.

Taip pat priduriama, kad bendrovė „numato“ galimybę „atėjus laikui pakeisti pavadinimą“.

„Yandex“ teigė galinti „perleisti visų kitų „Yandex“ grupės verslų, tokių kaip reklama, elektroninė prekyba ir maisto pristatymas, nuosavybės teises ir kontrolę.

Šią vasarą „Yandex“ pranešė parduodanti savo paieškos variklį – didžiausią paieškos variklį rusų kalba internete – vyriausybės kontroliuojamai VK grupei, kuriai priklauso didžiausias šalyje socialinis tinklas „VKontakte“.

„Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas.

„Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Pasak A. Kudrino, jau dabar šalyje sparčiai auganti infliacija iki šių metų pabaigos gali pasiekti 20 proc. lygį.

Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos ekonomikai pavyko atlaikyti beprecedentę bangą sankcijų, įvestų Kremliui vasario 24 dieną pasiuntus pajėgas į Ukrainą.

Tačiau ekonomistai mano, kad didžiausias sankcijų poveikis ekonomikai – dar ateityje. Prognozuojama, kad Rusija, labai priklaususi nuo užsienietiškos gamybos įrangos ir plataus vartojimo prekių importo, nugrims į gilų nuosmukį.

„Viena pagrindinių grėsmių šiandien yra ekonomikos susitraukimas dėl, viena vertus, logistikos apribojimų, kita vertus, likvidumo trūkumo“, – Rusijos aukštiesiems parlamento rūmams, Federacijos Tarybai, sakė vicepremjeras Andrejus Belousovas.

Pasak A. Belousovo, pramonės ir prekybos sektoriai dėl sankcijų susitraukė 11 procentų.

Vicepremjeras pridūrė, kad siekiant paremti ekonomiką, pirmąjį šių metų ketvirtį, valstybės biudžeto išlaidos buvo padidintos penktadaliu, palyginti su ankstesniais metais.

Rusijos vyriausybė dar nepaskelbė augimo prognozės 2022 metams, tačiau Pasaulio bankas skaičiavimais, šalies BVP sumažės 11,2 procento.

Tai, kaip po Sovietų Sąjungos žlugimo Kremliuje vyksta politinės valdžios dalybos, pasak rašinio autorės, primena žaidimą su muzika ir kėdėmis. Faktotumai vis atsiranda ir išnyksta, paskui vėl atsiranda ir vėl išnyksta. Viskas priklauso nuo vieno žaidimui vadovaujančio asmens valios. O tas asmuo Rusijoje – Vladimiras Putinas.

Vienas naujausių jo sumanymų – buvusio šalies finansų ministro Aleksejaus Kudrino skyrimas Rusijos Federacijos audito rūmų pirmininku. Sprendimas į šį postą paskirti būtent A. Kudriną verste verčia prisiminti buvusį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną ir jo pastangas susirasti sau įpėdinį – tokį, kuris gebėtų išlaikyti jo nustatytą tvarką ir apsaugotų jo šeimą bei nuosavybę nuo bet kokių negandų.

Atėjo laikas pasiieškoti ramybės sergėtojo

Prezidentaudamas B. Jelcinas sukaupė turto už maždaug 15 milijonų dolerių. Siekdamas apsaugoti savo vaikus ir pinigus, ir, suprantama, išvengti belangės, jis savo patikėtiniu pasirinko buvusį KGB pareigūną V. Putiną. Žinoma, B. Jelcino užgyventa skalsa, palyginti su V. Putino santaupomis (skaičiuojama, kad asmeninis jo turtas dabar vertas 70 milijardų dolerių; tiek jam pavyko sukaupti iš Kremliaus mokamos algos, kurios per metus jis gauna 8,9 mln. rublių arba 137 tūkst. dolerių), dabar atrodo ganėtinai juokingai.

Po 18 metų valdžioje (prezidento ir ministro pirmininko poste) atėjo laikas ir pačiam V. Putinui pasirūpinti, kas ilgainiui puoselės jo ilgus metus kurtą tvarką ir sergės nuosavybę. V. Putinas tikisi išsaugoti ne tik savo sukauptą asmeninį turtą, bet ir paternalistinę valdymo sistemą bei vertikalią valdžios struktūrą, kruopščiai šlifuotą beveik du dešimtmečius.

2008 m. V. Putinas apėjo konstitucinį apribojimą, draudžiantį prezidentauti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, užleisdamas savo šiltą vietą laikinai pasaugoti nuolankiam, klusniam ir niekuo nepasižymėjusiam tuomečiam ministro pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Medvedevui – kol galės vėl grįžti kaip prezidentas 2012-aisiais.

N. Chruščiovos teigimu, kur kas kompetentingesnis šioje vietoje būtų buvęs Sergejus Ivanovas, tačiau jo laipsnis, kaip tyčia, buvo gerokai aukštesnis už V. Putino: kur pulkininkas, o kur – generolas. Kadangi S. Ivanovas kėlė akivaizdžią grėsmę V. Putino galios išlaikymui, prie rimtesnių reikalų jo nuspręsta neprileisti. Maža to, jis buvo pažemintas iki „vyriausiojo Rusijos botaniko“ pareigų, pavedant jam rūpintis ekologija ir transportu.

Turės informacijos, kuria galės tikslingai pasinaudoti

Gegužės pradžioje eilinį sykį įvyko iškilminga V. Putino inauguracijos (o gal greičiau – karūnavimo) ceremonija. D. Medvedevui ir vėl atiteko paklusniojo ministro pirmininko vaidmuo. Deja, nežiūrint į tai, kad ne vienus metus vadovavo šaliai, pastarasis iki šiol labiau žinomas dėl pomėgio ryšėti brangius kaklaraiščius ir segėti prabangius laikrodžius, o ne dėl kokių nors politinių veiksmų.

Šiaip ar taip, paties D. Medvedevo korupciniai ryšiai daugeliui rusų anaiptol nepatinka. Po to, kai savo „YouTube“ kanale opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas jam paskyrė visą seriją siužetų, įvairiuose šalies miestuose dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves protestuoti. D. Medvedevas įrodė, kad yra absoliučiai nekompetentingas sprendžiant Rusijos ekonominius ir socialinius reikalus, todėl akivaizdu, kad vienintelė jo užduotis – saugoti V. Putino palikimą, rašo apžvalgininkė.

A. Kudrinas, kuris netrukus pakeis iki šiol Audito rūmų pirmininko pareigas ėjusią Tatjaną Golikovą (ji buvo klusni, tačiau jai nepakako svorio), yra savotiška atsvara D. Medvedevui. 2011-aisiais A. Kudrinas atsistatydino iš finansų ministro pareigų viešai pareiškęs, kad D. Medvedevas – nekompetentingas ir kvailas žmogus. Sprendimas skirti A. Kudriną svarbiausiu Rusijos auditoriumi svarbus todėl, kad tai leis jam, vadinasi – ir V. Putinui, susidaryti išsamesnį paveikslą apie korupciją. Turėdamas šią informaciją, V. Putinas galės lengvai manipuliuoti bet kuriuo asmeniu, kuris ateityje galbūt puoselėtų planus tapti šalies prezidentu. Tai V. Putinui būtų naudinga ir tuo atveju, jei po 2024-ųjų jis savo postą vėl nuspręstų kuriam laikui perleisti D. Medvedevui.

Stengiasi išlaikyti silovikus prie savęs

Audito rūmų užduotis – akylai stebėti viską ir visur. A. Kudrinas jau yra davęs pažadą teikti ataskaitas apie ministrų, ministerijų, o ypač – kariuomenės (nes būtent jos padedamas V. Putinas siekia įtvirtinti savo, kaip didžiosios imperijos lyderio, poziciją) veiklą. Kariuomenės reikalams V. Putinas skyrė kone trečdalį savo kovo mėnesį sakytos metinės kalbos, pademonstruodamas, kokių ginklų Rusija turi, kokias raketines sistemas yra įsirengusi ir kokiomis neriboto nuotolio raketomis, galinčiomis nešti branduolinį ginklą, disponuoja.

V. Putinas visada jautė didelį prielankumą vadinamiesiems silovikams – buvusiems sovietų armijos ir žvalgybos pareigūnams.

V. Putinas visada jautė didelį prielankumą vadinamiesiems silovikams – buvusiems sovietų armijos ir žvalgybos pareigūnams. Jie dabar sudaro jo kabineto branduolį, o jų paskirtis – užtikrinti, kad Kremlius turėtų neribotas galias Rusijos politiniame gyvenime. Palaikydamas šalies karinį pramoninį kompleksą, V. Putinas užsitikrina, kad silovikai nuolat turėtų darbo, ir taip išlaiko juos savo pašonėje. Šiuo tikslu jis net atgaivino Antrojo pasaulinio karo pergalei paminėti skirtus paradus, kurių B. Jelcino eroje buvo atsisakyta. Kasmet šie minėjimai – vis ištaigingesni ir vis grandioziškesni.

Vis dėlto pastarojo meto duomenys rodo, kad Rusijos karinis pasirengimas yra labiau fikcija negu faktas, rašo N. Chruščiova. „Nenumušamos raketos“, kuriomis V. Putinas taip gyrėsi, atliekant bandymus nukrito, taigi tai, pasak rašinio autorės, tėra karinė propaganda. Po tokių nesėkmių išvada peršasi tik viena: kažkas Gynybos ministerijoje vagia. Jokio kito pagrįsto paaiškinimo, kodėl tokie ginklai, kokius užsakė V. Putinas, nepagaminti, – nėra.

Gelbėtojas gali būti tik vienas

Kaip parodė vienas neseniai atliktas tyrimas, Rusijos gynybos ir žvalgybos ministerijos – vienos labiausiai korumpuotų šalies institucijų. 2017 m. jos buvo įsipainiojusios į 1 300 iš 12 tūkst. korupcijos bylų, t. y. į vieną iš devynių. Tokiomis aplinkybėmis visiškai aišku, kad A. Kudrinas reikalingas tam, kad užtikrintų, jog iš patikimų žmonių sudarytas šalies saugumo aparatas būtų tikrai patikimas.

Negana to, Kremliaus taikiklyje dabar atsidūrė ir dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Visuomenėje jis išpopuliarėjo prieš maždaug dešimt metų, kai vadovavo šalies Nepaprastųjų situacijų ministerijai. Nuo tada karinę uniformą vilkintis S. Šoigu laikomas didžiu šalies gelbėtoju ir išties įstabiai žiūrisi karinių paradų priešakyje.

Priešingai negu daugelio pajuokiamas D. Medvedevas, S. Šoigu sudaro kompetentingo vadovo įspūdį. O tai jau kelia problemų V. Putinui, kuris pats nori būti visos Rusijos gynėjas ir gelbėtojas. Juk lyderis, gelbstintis žmones nuo sibirinių tigrų ir skrodžiantis padanges kartu su nykstančiomis baltosiomis gervėmis, gali būti tik vienas.

Kaip anuomet dėl S. Ivanovo, taip ir dabar: V. Putinui neramu, kad eilinis silovikas vieną dieną gali užsigeisti jo posto. Nepaisant, kad dėl savo kilmės (Sibiro mongolų) S. Šoigu ir taip jau praktiškai neturi šansų pelnyti didžiosios dalies etninių rusų paramos, V. Putinas – ne iš tų, kurie rizikuoja. A. Kudrino skyrimas buvo palydėtas pranešimu, kad naujasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas nuo šiol bus atskaitingas tiesiogiai V. Putinui, o tai reiškia, kad S. Šoigu įgaliojimai tampa dar siauresni.

Jei iš saugumo aparato atėjęs varžovas užimtų prezidento postą, kiltų rizika, kad jis imsis formuoti savą, o ne paliks galioti ir puoselės V. Putino nustatytą tvarką. N. Chruščiovos įsitikinimu, D. Medvedevo ir A. Kudrino (civilių, kurių vidiniame V. Putino rate ne tiek jau daug) pareiga – pasirūpinti, kad taip nenutiktų.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Krymo prijungimas prie Rusijos bus šaliai ekonomiškai naudingas, nepaisant išorinio spaudimo.

Tuo tarpu buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas tvirtina, kad dėl Krymo aneksijos Rusija turės apie 200 mlrd. dolerių nuostolių.

„Krymas vėl susijungė su Rusija ir, žinoma, atsirado papildomų pajamų, kurios susijusios su teritorijos prieaugiu, dviejų stambių Rusijos Federacijos subjektų atsiradimu ir precedento neturinčiu išorės spaudimu, kuris, beje, dažnai prieštarauja sveikai logikai ir tarptautinėms normoms“, – kalbėjo D.Peskovas apskritojo stalo renginyje antradienį.

Buvęs Rusijos finansų ministras, dabartinis Pilietinių iniciatyvų komiteto vadovas A.Kudrinas tame renginyje, savo ruožtu pareiškė, kad netiesioginiai ir tiesioginiai nuostoliai dėl Krymo prijungimo prie Rusijos ir po to sekusių ekonominių sankcijų Rusijai bus didžiuliai.

„Krymo finansavimas kainuos maždaug po 6-7 mlrd. dolerių per metus, o visi netiesioginiai ir kiti nuostoliai, tarp jų ir kapitalo nutekėjimas, gali siekti 150-200 mlrd.dolerių. Tai labai apytikris vertinimas, bet maždaug taip ir bus“, – pasakė A.Kudrinas.

Jis dar paaiškino, kad esama „netiesioginių ir tiesioginių nuostolių, kurie tenka Rusijai“.

„Jie susiję ir tiesiogiai su sankcijomis, ir su kitokiu požiūriu, pasitikėjimu Rusijos ekonomika ir politika. Jei kalbėsime apie Rusijos rinką, tai jie labiau netiesioginiai“, – pažymėjo A.Kudrinas.

Jo nuomone, šiuo metu Rusijos valdžia prioritetą suteikia politiniams tikslams, o ekonomikos pasiekimus iš dalies aukoja. Buvęs ministras prognozuoja, kad 2015 metais investicijos mažės, ir Rusijos ekonomika artimiausius penkerius metus stagnuos.

Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui.

Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

Nors šalį krečia krizė, iš dalies nulemta staigaus naftos atpigimo ir Vakarų šalių paskelbtų sankcijų Maskvai, jie tikisi, kad Rusijai šiaip taip pavyks sudurti galus, jeigu naftos, kurios pardavimas šaliai atneša daugiausiai eksporto pajamų, kainos išsilaikys maždaug dabartiniame lygyje.

Tačiau netgi dabartinė naftos kaina (apie 60 JAV dolerių už barelį), yra beveik perpus mažesnė negu ta, kuri leistų Kremliui subalansuoti biudžetą, o valstybės lėšos sparčiai tirpsta.

Jeigu nebus imtasi radikalių veiksmų, pareigūnai kur kas menkiau įsitikinę, ar šaliai pavyks išsiversti 2016-2017 metais. Didelių problemų gali iškilti netgi anksčiau, jeigu pasaulinės naftos kainos nusmuks iki maždaug 40 dolerių už barelį.

Vienas aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė esantis susirūpinęs dėl nevaldomo išlaidų perviršio viename iš dviejų Rusijos fondų, įkurtų anksčiau uždirbtomis lėšomis iš naftos eksporto.

„Jeigu išlaidos nebus mažinamos, o grėsmės pajamoms išliks, turėsime 4 trln. rublių deficitą. Rezervo fondas bus išleistas per 18 mėnesių, – aiškino jis. – 2016 metais neturėsime išteklių vykdyti savo biudžeto įsipareigojimus – jau neminint 2017 metų.“

Pagal dabartinį kursą 4 trln. rublių atitinka 71 mlrd. JAV dolerių (apie 201 mlrd. litų), o ši suma artima dabartinėms Rezervo fondo lėšoms – 89 mlrd. JAV dolerių (253 mlrd. litų).

Sankcijas, kurias Rusijai paskelbė Europos Sąjunga (ES) ir JAV dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, dar labiau pagilino problemas: užsienio investicijos smarkiai sumažėjo, daugiau negu 100 mlrd. dolerių buvo išpumpuota į užsienį, Rusijos bendrovės ir bankai prarado galimybę naudotis tarptautinio kapitalo rinkomis, o privatizacijos planus teko sustabdyti.

Stabdydamas staigų rublio kurso nuosmukį, centrinis bankas turėjo išleisti nemažą dalį savo užsienio valiutos atsargų: nuo 2014 metų jos sumažėjo nuo 510 mlrd. dolerių iki mažiau negu 400 mlrd. dolerių.

Gynybos biudžeto skylė 

Valstybės išlaidos ateinančiais metais bus sumažintos 10 proc., bet finansų ministras Antonas Siluanovas praeitą savaitę sakė, kad to nepakaks biudžetui subalansuoti.

Daugiausiai lėšų reikalauja socialinių įsipareigojimų ir gynybos finansavimas, o V.Putinas karines investicijas iškėlė prioritetu dar prieš prasidedant konfrontacijai su Vakarų šalimis, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Bendrose viešosiose išlaidose, kurios 2014 metais siekė 13,96 trln. rublių (apie 704 mlrd. litų), socialinės išmokos sudarė per 33 proc., o išlaidos gynybai – 32,5 procento.

Ateinančiais metais karinės išlaidos padidės iki 35 proc. 15,51 trln. rublių biudžete. Tai reiškia, kad Rusija gynybai ir saugumui ketina išleisti apie 100 mlrd. dolerių (284 mlrd. litų) pagal dabartinį valiutos kursą.

Be to, silpnėjant rubliui ateinančiais metais padidės infliacija ir pabrangs importas, o tai gali tapti skaudžiu smūgiu V.Putino pastangoms apsaugoti šalies žmonių gyvenimo standartus.

Socialinių išmokų liūto dalį sudaro pensijos, o senstančioje visuomenėje ši biudžeto eilutė turės smarkiai padidėti – nebent vyriausybė imsis drastiškų priemonių ir padidins išėjimo į pensiją amžių, kuris šiuo metu moterims yra 55 metai, o vyrams – 60 metų.

„Neapkarpius karinių išlaidų ir nepadidinus išėjimo į pensiją amžiaus mes neišsiversime. Kokių turime išeičių? Didinti mokesčius ir spausdinti pinigus, o tai sukelia žemyn vedančią infliacijos ir didėjančių palūkanų spiralę“, – sakė minėtas šaltinis vyriausybėje.

Dramatiška padėtis

Trumpuoju laikotarpiu didžiausią grėsmę ekonomikai kels tolesnis naftos pigimas, net jeigu kainos neilgai trukus vėl staigiai patrauktų į viršų. Net jeigu nafta tik kelioms dienos atpigtų iki maždaug 40 dolerių už barelį, tai gali sukelti didelį psichologinį smūgį.

Anksčiau šį mėnesį rublis JAV dolerio atžvilgiu per vieną atpigo apie 20 proc., kai naftos kainos patraukė žemyn, o centrinis bankas staigiai padidino bazinę palūkanų normą. Pareigūnai buvo priversti imtis neoficialių kapitalo kontrolės priemonių, kad numalšintų paniką ir sumažintų iš šalies išsiunčiamų pinigų srautą.

V.Putinas sakė, kad oficialių kapitalo kontrolės priemonių įvesti nenumatoma. Pareigūnai baiminasi imtis tolių drastiškų veiksmų, nes jie gali padaryti ilgalaikę žalą Rusijos tarptautinei finansinei reputacijai: investuotojai nukreips savo pinigus į šalį tik tuo atvejus, jeigu bus įsitikinę, kad vėliau galės juos susigrąžinti ir dar uždirbs pelno.

„Neįvesime kapitalo kontrolės priemonių, nebent padėtis taptų dramatiška, – sakė aukšto rango šaltinis vyriausybėje. – Nežinau, ar 40 dolerių už barelį (naftos kaina) tai paskatintų. Mūsų šaliai tai būtų blogai – tai būtų tragedija. Bet ar tai paskatintų įvesti kapitalo kontrolę, ar ne – aš tiesiog nežinau.“

2008 metų gruodį per pasaulinę finansų krizę nafta buvo atpigusi iki maždaug 36 dolerių už barelį, bet Rusija netgi tuomet nesiėmė riboti kapitalo atsitraukimo.

„Ši krizė yra labiau psichologinė, labiau emocinė negu patirtos praeityje. Tačiau iš principo padėtis nelabai skiriasi nuo 2008-ųjų. Visuomet galime pereiti prie priemonių, kurias panaudojome 2009-aisiais“, – pažymėjo tas pats šaltinis, įvardydamas kaip galimas išeitis valstybės garantijų suteikimą ir į sunkią padėtį patekusių įmonių tiesioginį finansavimą.

Tačiau buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas sakė, kad ši krizė skiriasi nuo ankstesnių, nes šįkart Rusijai yra taikomos sankcijos.

„Kad išbristų iš krizės, vyriausybė ir prezidentas turėtų išspręsti konfliktą su galingosiomis šalimis – visų pirma Europa ir Jungtinėmis Valstijomis“, – jis pareiškė praeitą savaitę.

Tačiau aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė neturintis didelių vilčių, kad priešprieša su Vašingtonu atlėgs.

„Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis tebėra įšaldyti“, – pabrėžė jis.