Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ daugiau nei tūkstantyje išsiųstų anketų V. Landsbergį, kaip reikšmingiausią asmenybę, paminėjo 412 apklaustųjų. 403 apklaustieji minėjo prezidentą V. Adamkų, 379 – amžiną atilsį prezidentą Algirdą Brazauską, 363 – prezidentę Dalią Grybauskaitę, 310 – krepšininką Arvydą Sabonį.

Reikšmingiausia 30-mečio asmenybe apklaustųjų išrinktas V. Landsbergis portalui neslėpė nuostabos dėl tokio įvertinimo ir džiaugėsi regįs visuomenę, kuri, pasak jo, yra atspari į jo pusę mėtomai „pykčio sėklai“.

„Matyti – nekentėjams ne visai sekasi. Ir tai yra geras ženklas. Tai yra geras ženklas apskritai, o ne todėl, kad aš asmeniškai labai džiaugiuosi, dirbame toliau“, – komentuodamas jam skirtą įvertinimą, sakė V. Landsbergis.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas ateities politikams linkėjo galvoti apie Lietuvos, kaip valstybės ir visuomenės, kūrybą, tobulinimą ir ugdymą, o ne tik apie savo asmeninius vaidmenis ir laimėjimus.

„Iš tokio požiūrio gimsta tuščios, kartais pražūtingos varžybos“, – sakė V. Landsbergis.

Savo ruožtu kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kaip rašo portalas, išgirdęs apie rezultatus, pirmiausia pasidžiaugė V. Landsbergio įvertinimu.

„Man įdomu ir malonu girdėti apie pasirinkimą. Aš galvoju, kad jis yra labai teisingas, kalbant apie pirmąją vietą. Kad ir kaip ten būtų, ponas Landsbergis įvertintas tikrai tinkamai istorijos kontekste. Kitaip ir negali būti, nes jis buvo Sąjūdžio dvasia. Tikrai sveikinu pono Landsbergio pripažinimą ir džiaugiuosi juo“, – sakė V. Adamkus.

Buvęs šalies vadovas kartu padėkojo žmonėms už tai, kad jie jį prisiminė, taip pat – ir darbo momentus, kurie jį atvedė į tokią aukštą poziciją.

Ateities politikų kartoms kadenciją baigęs prezidentas linkėjo brandinti kultūros lygį Lietuvoje.

„Šitoje vietoje mums dar yra vietos paūgėti. Linkiu, kad naujoji politikų karta pasisemtų stiprybės iš tautos atgimimo laikotarpiu nuveiktų darbų, o pati pakelta galva pasiektų visos Europos politinės kultūros lygį“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.

Žurnalas „Reitingai“ išsiuntė daugiau nei 1000 anketų politikams, valstybės tarnautojams, verslininkams, žurnalistams ir paprašė iš 300 asmenybių sąrašo išrinkti trisdešimt reikšmingiausių 1990–2020 m. asmenybių, kurios turėjo didžiausios teigiamos įtakos Lietuvos pažangai ir raidai per pastaruosius 30 metų. Apklaustieji, neradę kokios nors asmenybės, turėjo galimybę patys įrašyti norimą pavardę į laukelį „kita“. Iš viso buvo įrašytos 56 papildomos asmenybės.

Sudaryto reikšmingiausių asmenybių sąrašo pirmajame dešimtuke – ryškiausi Lietuvos kultūros veikėjai, kurių jau nebėra tarp gyvųjų: filosofas Leonidas Donskis (sulaukė 289 balsų), rašytojas Justinas Marcinkevičius (282 balsai), dainininkas Vytautas Kernagis (260 balsų). Anketas gavusieji prie reikšmingiausių Lietuvos asmenybių taip pat priskyrė europarlamentarą ir ekspremjerą Andrių Kubilių (258 balsai) bei dainininką Andrių Mamontovą (227 balsai).

„Kas galėtų patikėti, kad Almos žodis – paskutinis?“ – atskleis diplomuota žurnalistė, projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė Agnė Zuokienė, kurios sūnaus Domanto krikšto tėvai – Valdas ir Alma Adamkai.

„Fenomenalios atminties žmogus, vienintelis Lietuvos prezidentas, net bobutes provincijoje šokdindavęs. Jis mylėjo moteris ir buvo džentelmenas“, – teigs žurnalistas Vilius Kavaliauskas, parašęs knygą apie prezidentą Algirdą Brazauską.

„Slystelėjo ant drėgnos medienos, ir, žiūriu, krenta Brazauskas žemyn galva iš medžioklinio bokštelio“, – pasakos buvęs lenktynininkas, verslininkas Stasys Brundza. Vyras papasakos ir apie kelionę automobiliu po Europą su prezidentu, kurioje Algirdas Brazauskas keliavo ne vienas, o su žmona vėliau tapusia Kristina.

Kodėl graudinosi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, dėl ko reitingus ir įvaizdį paaukojo A. Brazauskas? Pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ jau šį ketvirtadienio vakarą, 20.00 val., tik per LNK.

Lietuva turi naują Prezidentą ir po ilgos pertraukos pirmąją šalies ponią. Po 10 metų D. Grybauskaitės šeimininkavimo į Prezidentūrą įžengė ekonomistas Gitanas Nausėda.

Laidoje „Valanda su Rūta“ – netikėti pasakojimai apie Lietuvos vadovus bei tai, kas vyksta už kadro. Kokie mūsų prezidentai, kai jų niekas nemato?

„Su manimi bus sunku, bet įdomu“, – taip sakė D. Grybauskaitė savo komandai, kai buvo išrinkta pirmąja Lietuvos istorijoje Prezidente moterimi. Prezidentės patarėja viešų ryšių klausimais Daiva Ulbinaitė su D. Grybauskaite dirbo visas dvi kadencijas ir parašė knygą „Nustokim krūpčioti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“. D. Ulbinaitė pasakos, kad kantrybę Prezidentė ugdė jaunystėje skaičiuodama grikius ir puikiai sutarė su vaikais.

„Brazauskas sykį išgelbėjo mane paskolinęs vairuotoją ir automobilį tam, kad grįžčiau greitai namo ir pasiimčiau pamirštą blicą, be kurio tuomet padaryti nuotraukų buvo neįmanoma“, – laidoje sakys LRT fotoarchyvo specialistas fotografas Paulius Lileikis. Jis pasakos buvęs beveik visų prezidentų stebėtojas, jų darbo ir gyvenimo akimirkų įamžintojas. Fotografas prisimins, kaip Prezidentas Rolandas Paksas sykį skraidino lėktuvu taip, kad jį supykino.

Kam Prezidentei D. Grybauskaitei prireikė guminių aulinių, kurie skubiai buvo perkami Rietavo turguje, ir kokį veiksmą atlikus pavyko apginti padėjėją nuo pareigūno, norėjusio atimti fotoaparatą tuomet, kai lankė badaujančią Juliją Tymošenko, – pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Su knyga „Žmogus, jungęs epochas. Algirdo Brazausko politinė biografija“ supažindino du istorikai knygos autoriai dr. Mindaugas Tamošaitis iš Lietuvos edukologijos universiteto ir dr. Saulius Grybkauskas iš Lietuvos istorijos instituto.

S. Grybkausko teigimu, šią knygą rašyti nebuvo lengva, nes Lietuvoje nėra politinės biografijos rašymo tradicijų. Buvo siekta per A. Brazausko asmenybės prizmę istoriškai patyrinėti visą epochą, kurioje jis gyveno. Tyrimas esą atskleidė įdomių dalykų, parodė, kokiomis aplinkybėmis A. Brazauskas augo kaip politikas.

„Svarbiausias dalykas buvo kontekstualizuoti, per jį atskleisti visą kartą, parodyti, kad A. Brazauskas visiems labai gerai žinomas, bet jis neatsirado iš niekur ir pradėjo staiga veikti. Tikslas buvo parodyti tą sudėtingą laikotarpį, tą pirmosios kartos sovietizaciją, tolesnę jos plėtrą. Tikslas buvo ne tik pristatyti biografiją, bet ir sudėtingiau atskleisti kontekstą. Norint rašyti iš vertybinių pozicijų, ar A. Brazauskas pasielgė gerai ar blogai, reikia pirma suprasti istorinį kontekstą“, - sakė S. Grybkauskas.

M. Tamošaitis, tyrinėjęs A. Brazausko veiklą po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pabrėžė, kad imtis šios veiklos jį įkvėpė iki šiol nerimstančios aistros dėl A. Brazausko istorinio vaidmens.

„Atsirado galimybė, noras ir smalsumas patyrinėti šią asmenybę, į tą laikmetį pažiūrėti iš kitos pusės. Viešojoje erdvėje ir šiais laikais vyrauja toks apskritai negatyvus požiūris į sovietmetį. Sakoma ten išvis nieko gero nebuvo, viskas buvo blogai. Aš knygoje jokiu būdu nereabilituoju sovietmečio. Sakyčiau, sunku buvo tiems, kuriems reikėjo tada gyventi, neduok, Dieve. Vis dėlto aš priėjau prie teigiamybių - ta karta, kuri gyveno, brendo sovietmečiu, nebuvo beviltiška. Ji atkūrė Lietuvos nepriklausomybę“, - sakė M. Tamošaitis.

Knygos pristatyme dalyvavęs A. Brazausko bendražygis, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas pabrėžė, kad knygoje nėra asmenybės garbinimo.

„Kaip veikė Brazauskas ir kaip tas veikimas parodytas knygoje? Man atrodo, kad parodyta visapusiškai. Ir kas labai svarbu šioje mokslinėje studijoje - Brazausko veikimas tiek anais laikais, tiek šiais laikais parodytas iš kritinės pusės, nėra vien adoracijos. Parodyti ir tie dalykai, dėl kurių tada kilo abejonių ir dėl kurių kai kas ir šiandien abejoja ir jam reiškia priekaištų“, - sakė Č. Juršėnas.

Renginyje taip pat dalyvavo buvęs prezidento A. Brazausko bendražygis Justas Vincas Paleckis.

Knygą „Žmogus, jungęs epochas. Algirdo Brazausko politinė biografija“ išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

A. M. Brazauskas - pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas.

A. M. Brazauskas 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju - Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Šį postą jis užėmė iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992-1993 metais), išrinktas kadencijai Lietuvai vadovavo 1993-1998 metais. 2001-2006 metais A. M. Brazauskas buvo ministras pirmininkas.

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas Nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad, valdant A. Brazauskui, šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdine Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau - Lietuvos socialdemokratų partija.

Kristina Brazauskienė savivaldybei jo nei atiduoda, nei pateikia dokumentus, kad ji sutarties paveldėtoja.

Neringos valdžia kantri - sako rašanti našlei raštus, bet devintus metus neatgauna patalpų ir pinigų už nuomą neima.

K.Brazauskienė tikina, kad nidiškiai jos prastai ieško.

Garažas – prie pat buto

Vietiniai neringiškiai puikiai atsimena laikus, kai Nidoje dažnokai matydavo linksmai poilsiaujantį A.Brazauską su šeima.

Nidos jachtų uoste daug kas galėjo grožėtis ir medine A.Brazausko jachta "Tina", taip pavadinta mylimos žmonos Kristinos garbei.

"Oi, įspūdinga pora buvo. Visi pamena, kaip A.Brazauskas, išėjęs į pensiją, tiesiog švytėjo atostogaudamas Nidoje. Jie iš pradžių gyveno viename bute, po to persikraustė į Taikos gatvę. Kai A.Brazauskas nusipirko tojotą, matyt, prireikė ir garažiuko mašinai laikyti. Va, ir davė savivaldybė vieną savo garažų. Valdiškų garažų kompleksas buvo už pašto, tad Algirdui ir Kristinai – čia pat, labai netoli nuo jų buto", – prisiminimais dalijosi vietinė nidiškė, prašiusi jokiais būdais neskelbti jos pavardės, nes esą bijanti vietinės valdžios pykčio.

Iš tiesų pasitraukęs iš politikos A.Brazauskas buvo įsigijęs mėlynos spalvos "Toyota Camry". 1998 m. pagamintu automobiliu pora sukinėjosi ir kurorto gatvėmis.

Prezidentui mirus paaiškėjo, jog automobiliu spėta nuvažiuoti vos 70 tūkst. kilometrų.

Mašiną paveldėjo A.Brazausko dukra Laima Mertinienė, kuri nusprendė ją parduoti, o gautus pinigus investuoti į knygos apie tėvą leidybą.

Patalpos – miesto centre

Neringos savivaldybė Taikos gatvėje turi kelis garažus.

Taikos g. 13-uoju numeriu pažymėtame pastate, vidiniame kiemelyje, galima suskaičiuoti nemažai jų vartų.

Iš karto matyti, jog dvi patalpos skiriasi nuo visų kitų. Šalia garažo įrengtos durys į atskirą kambarėlį.

"Ten – mero ir vicemero garažai", – ranka mostelėjo garbaus amžiaus pašnekovė, iškart supratusi, ko klausiama.

Esą tokiais su poilsio kambarėliu, kuriame būtų televizorius ir vieta pailsėti, garažais siekta tenkinti privilegijuotų valdininkų poreikius.

"Kambariukas – vairuotojui, kad jis galėtų pailsėti laukdamas, kada teks merą vežti. Valdžia. Jai reikia visko", – skėstelėjo rankomis moteris.

Šalia savivaldybės vadovams priskirtų garažų matyti dar ketveri vartai.

Prie vienų jų vietiniai tikino anksčiau matę ir pačią K.Brazauskienę, nešančią buities rakandus į garažą.

Į kompaniją – tarybos narys

Šiuo metu K.Brazauskienės nematyti viešumoje, kalbama, kad moteris persikėlė gyventi į JAV, o Lietuvoje ji vieši tik retkarčiais.

Tikėtina, jog būtent dėl to dienraščio žurnalistams nepavyko susisiekti su žinoma ponia ir sužinoti, reikia jai ar nebereikia valstybinio garažiuko.

Neringiškiai liudija, jog pastaraisiais metais šios žinomos šviesiaplaukės kurorte nebemato.

Tačiau tuo metu, kai K.Brazauskienė dar vykdavo atostogauti į Nidą, savivaldybės darbuotojai prisimena ją, vis užsukančią kavutės į meriją.

O 2011-ųjų vasaros sezono atidarymo metu visą vakarą našle tapusiai K.Brazauskienei kompaniją palaikė tarybos narys Narūnas Lendraitis, dabar einantis vicemero pareigas.

Anuomet savivaldybės darbuotojai žurnalistams atviravo, esą tam, kad K.Brazauskienė nesijaustų vieniša kurortiniame šurmulyje, vietinė valdžia N.Lendraičiui davė nurodymą visą vakarą palaikyti kompaniją garsiajai našlei.

Tą patį vakarą žurnalistai K.Brazauskienę stebėjo ir vietinės nomenklatūros palapinėje, kur prie vaišių stalo sėdėjo ir dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Prie gėrimais nukrauto stalo tąkart K.Brazauskienė plačiai šypsojosi keldama vyno taurę.

Į laiškus neatsako

Paaiškėjo, jog Neringos valdžia, net ir raginama savivaldybės kontrolieriaus Valdo Antano Sakalausko, iki šiol nėra nutraukusi garažo nuomos sutarties, kuri pasirašyta su mirusiu žmogumi – prezidentu A.Brazausku.

Savivaldybės kontrolierius konstatavo, jog inventorinėje byloje šis turtas pažymėtas 12-uoju numeriu, o realiai garažas žymimas kaip 13-asis.

Negyvenamosios garažo patalpos sudaro 18,56 kv. m bendrojo ploto.

"Viskas labai seniai buvo, gal apie 1998-uosius. Žinoma tiek, kad sutartis buvo sudaryta 25-eriems metams. Tuo metu garažų netrūko, o ir mes visi ne tiek daug tų automobilių turėjome. Buvo statomas garažų kompleksas, va, ir skyrė prezidentui", – garažiuko istoriją prisiminė savivaldybės kontrolierius.

Mirus A.Brazauskui, o tai įvyko 2010-ųjų vasarą, Neringos valdžia devintus metus neįstengia nutraukti arba perrašyti garažo nuomos sutarties.

Sutartis pasirašyta juk su A.Brazausku. Nieko ji nemoka.

"Siuntėme raštus K.Brazauskienei, bet ji neatsako. Neperskambina net telefonu. Ir į Turniškes rašėme. Ji turi turto ir Nidoje, ten taip pat siuntėme laiškus. Neaišku, ar K.Brazauskienė yra sutarties paveldėtoja. Sutartis pasirašyta juk su A.Brazausku. Nieko ji nemoka", – aiškino V.A.Sakalauskas.

Siūlomų pinigų neėmė

Tiesa, prieš kurį laiką K.Brazauskienė pati pasisiūlė susimokėti už valdiško garažiuko nuomą, bet Neringos valdžia pademonstravo neįtikėtiną dosnumą – pinigus našlei grąžino. Buvo tik paprašyta pateikti paveldėjimo dokumentus sutarčiai.

Išeitų, jog devintus metus vietinė valdžia nemokamai ir be jokio teisinio pagrindo leidžia kažkam disponuoti savivaldybės turtu?

"Kodėl? Na, kaip imsi pinigus be jokios sutarties? Paskui dar apkaltins kuo nors. Išeitų, jog sutarties tąsa būtų, o sutartis nepasirašoma", – stebėjosi V.A.Sakalauskas.

Neringos savivaldybės kontrolierius dūsavo, jog išlaužti garažo vartų niekas nedrįsta, nes bijo kaltinimų.

"Negali išplėšti ir atidaryti. O jei koks turtas dings? Aišku, kad nieko ten nėra, bet tuomet tikrai bus pasakyta, kad kas nors dingo", – nuogąstavo kontrolierius.

Panašu, jog Neringos valdžiai tokie būgštavimai kur kas svarbesni, nei prievolė tinkamai disponuoti savivaldybės, vadinasi, ir visų mokesčių mokėtojų turtu.

"Ji turi atsiliepti, gal tuo ir žaidžiama, negaliu pasakyti. Kas naudos turi iš to? Nežinau. Yra, kaip yra. Administracijos reikia klausti. Neatsako ji, ir viskas, daryk ką nori", – rankomis skėsčiojo V.A.Sakalauskas.

Per ketvirtį – 33 eurai

Lietuvos prezidento pareigas A.Brazauskas ėjo 1993–1998 m., o 2001–2006-aisiais buvo Vyriausybės vadovas.

Turbūt daugeliui kiltų klausimas, kodėl Socialdemokratų partijos patriarcho našlei Neringos valdžia tokia dosni?

Neringos savivaldybei vadovauja absoliučią daugumą rinkimuose gavusios Lietuvos socialdemokratų partijos nariai.

Neringos meras Darius Jasaitis yra šios partijos Neringos skyriaus pirmininkas.

Atsakydamas į dienraščio klausimus, Neringos vadovas D.Jasaitis pabrėžė, jog ne jis, o ankstesnis meras, tai yra Stasys Mikelis, miręs 2006 m., pasirašė garažo nuomos sutartį.

"1998-aisiais negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su LR prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku (sutartyje būtent ir įvardijama, kad sutartis sudaroma su LR prezidentu). Sutartis buvo patvirtinta Neringos miesto savivaldybės valdybos, kuriai pirmininkavo tuo metu mero pareigas ėjęs gerbiamas Stasys Mikelis. Kokios aplinkybės nulėmė tokios sutarties sudarymą, šiandien mums nėra žinoma", – aiškino D.Jasaitis.

Sutartyje pažymėta, kad nuomos sandoris sudaromas nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. 25-eriems metams, bet ne ilgiau, kaip iki garažo patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

D.Jasaitis neslėpė, kokiomis sąlygomis nuomojamas savivaldybės turtas.

"Numatytas nuomos mokestis – kas ketvirtį 113, 91 Lt (apie 33 eurus – A.A.)", – pažymėjo meras.

Tačiau savivaldybės vadovas neįvardijo, kiek iš viso prezidentinė šeima yra sumokėjusi už patalpų nuomą savivaldybės biudžetui.

"Mero pareigas pradėjau eiti 2013-ųjų sausio pabaigoje ir jau šių metų lapkritį Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į gerbiamą K.Brazauskienę prašydama atlaisvinti garažo patalpas", – aiškino meras.

Siekia atgauti turtą

Dienraštis klausė mero, ar šioje savivaldybėje yra daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriais disponuoja kiti asmenys, neturintys jokių ryšių su savivaldybės funkcijomis?

"Prieš du dešimtmečius buvo sudarytos trys sutartys, dėl kurių neturėjome galimybės naudoti savivaldybės turto pagal paskirtį ar poreikį. Be jau minėtos sutarties, 1999-aisiais Neringos savivaldybė sudarė panaudos sutartį su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis – 25 metams panaudos būdu atiduotas naudoti pastatas-bendrabutis. Šis pastatas turi ypatingą istorinę vertę, priklausė vokiečių ekspresionistui Ernstui Mollenhaueriui, ir šiandien kartu su miesto kultūros bendruomene norime pastatą grąžinti visuomenei ir, panaudojant ES lėšas, čia įkurti ekspoziciją bei tarptautinę menininkų rezidenciją, susijusią su Nidos dailininkų kolonijos palikimu", – aiškino D.Jasaitis.

Neringos meras įtikinėjo, jog tokių patalpų Neringai labai trūksta.

"Dėl to esame žengę žingsnius siekdami sutartį nutraukti. Praėjusiais metais abiejų pusių sutarimu buvo nutraukta taip pat 1999-aisiais sudaryta sutartis, ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba Neringos savivaldybei geranoriškai grąžino patalpas, esančias Juodkrantės bendruomenės namuose. Neringos savivaldybė jau parengė šių patalpų tvarkybos projektą, savivaldybės tarybai bus siūloma jas perduoti Liudviko Rėzos kultūros centrui", – papildė D.Jasaitis.

Apsistojo "Crowne Plaza"

Išaiškėjus šiai istorijai, galėtų kilti teorinis klausimas, ar pats Neringos meras D.Jasaitis neturėjo asmeninės naudos?

Ar dėl baikštaus valdininkų elgesio atgaunant savivaldybei priklausantį turtą, mainais galėjo Neringos valdžia naudotis K.Brazauskienei priklausančio viešbučio "Crowne Plaza Vilnius" paslaugomis?

"Netiesa, iš šio sandorio asmeninės naudos gavęs nesu. Taip, šiame viešbutyje lankęsis esu komandiruotės į Vilnių metu, kai buvau kviečiamas į Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, kuriame J.E. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą (2017 metais). Savivaldybės administracija rezervavo jame kambarį, kai viešbutis, su kuriuo administracija turi sudariusi apgyvendinimo paslaugų sutartį, dėl užimtumo rezervacijos nepriėmė. Už nakvynę mokėjo savivaldybės administracija", – patikino D.Jasaitis.

Paklaustas, kodėl Neringos valdininkai devintus metus neįstengia atgauti savivaldybei priklausančių patalpų, D.Jasaitis aiškino, jo visą tą laiką stebėjo žinomos našlės mūšį už prezidentinę rezidenciją Turniškėse.

Stebėdami situaciją dėl rezidencijos Turniškėse bei atsižvelgdami į tai, kad sutartis yra išskirtinė – sudaryta su LR prezidentu, nusprendėme palaukti, kol teismas suformuos praktiką.

"Neringos savivaldybės administracija su prašymu atlaisvinti minimas garažo patalpas kreipėsi į gerbiamą K.Brazauskienę 2013 metais. Stebėdami situaciją dėl rezidencijos Turniškėse bei atsižvelgdami į tai, kad sutartis yra išskirtinė – sudaryta su LR prezidentu, nusprendėme palaukti, kol teismas suformuos praktiką. Neringos savivaldybės administracijai yra duota užduotis atnaujinti veiksmus dėl garažo patalpų atlaisvinimo", – akcentavo D.Jasaitis.

Komentaras

Rugilė Trumpytė

Viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė

Situacija verčia sunerimti. Kaip rodo Lietuvos korupcijos žemėlapis, gyventojai nepasitiki savivaldybėmis, mano, kad jos korumpuotos, o jų įmonės valdomos netinkamai. Jūsų minima istorija kelia klausimą, kiek efektyviai ir pagrįstai dirba Neringos savivaldybė, kuo grindžiant ji nuomoja jai priklausantį turtą? Neramu, kad savivaldybė gali taikyti dvejopą standartą ir palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas pasirinktiems žmonėms. Tai, be abejo, būtų nepriimtina, ir savivaldybė turėtų tai paaiškinti gyventojams. Taip pat būtų svarbu suprasti, kaip konkrečiai Neringos savivaldybė siekia išvengti korupcijos savo veikloje ir kokių žingsnių imasi. Tam, kad būtų galima keisti gyventojų požiūrį į savivaldybes, būtina kurti geruosius pavyzdžius ir nepriimti nepagrįstų sprendimų. Kol kas neatrodytų, kad Neringos miesto savivaldybė to imtųsi.

Bet pati paroda skirta ne medžioklei, ir ne Brazauskui, o Lietuvos ir Lenkijos poetui Adomui Mickevičiui, informavo LNK žinių tarnyba.

Muziejininkai sumanė parodą paįvairinti lokio iškamša.

A. Brazausko sumedžiotą lokį Valdovų rūmai pasiskolino iš Medininkų pilies. Šioje pilyje saugomi ir kiti A. Brazausko medžioklių trofėjai.

Su A. Brazausko medžiodavęs jo žentas Algirdas Usonis atskleidė, kur prezidentas šį lokį nutykojo.

Šis lokys buvo sumedžiotas Estijoje maždaug prieš penkiolika metų.

1993 m. vasario 25 d. išrinktasis prezidentas A.M. Brazauskas prisiekė valstybei ir pradėjo eiti pareigas. Rinkimuose už prezidentą balsavo daugiau nei 1,2 mln. Lietuvos gyventojų.

Iškilmių konferencinėje dalyje kalbės LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, šio partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas, garbės narys Justas Vincas Paleckis, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius, naujos knygos „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ vienas autorių, Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Saulius Grybkauskas.

Svečiams bus demonstruojamas režisieriaus Sauliaus Vosyliaus trumpametražis filmas apie prezidentą A. M. Brazauską „Žingsnis po žingsnio“, muzikinę dalį atliks tenoras Paulius Bagdonavičius ir pianistė Gražina Zalatorienė.

Prieš minėjimą Seimo LSDP frakcijos nariai A. M. Brazausko atminimą pagerbė ir Antakalnio kapinėse, kur prezidentas yra palaidotas.

Anot premjero, A. M. Brazauskas buvo tautos lyderis, strateginio mąstymo vadovas, kuris nuosekliai ir užtikrintai vykdydamas savo pareigas stengėsi įtvirtinti Lietuvos laisvę ir vesti valstybę klestėjimo keliu, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

„Algirdas Mykolas Brazauskas buvo valstybės stabilumo garantas, vienybės ir tvirtybės simbolis, suvaidinęs lemiamą vaidmenį  lūžiniu Lietuvos istorijos momentu. Jis esmingai paveikė Lietuvos valstybingumo atkūrimą, valstybės gyvenimo organizavimą, demokratijos pamatų kūrimą ir  tarptautinį Lietuvos pripažinimą“, – teigė S. Skvernelis.

Renginyje taip pat dalyvavo A. M. Brazausko artimieji: dukros Laima Mertinienė, Audronė Usonienė bei žentas Algirdas Usonis.

„Jis mums visada pabrėždavo, kad labai myli Lietuvą ir nori padaryti, kad jos žmonėms ir valstybei būtų lengviau“, – prisiminimais dalijosi dukra Aė. Usonienė ir palinkėjo visiems dirbti Lietuvai, kad nuveiktus darbus prisimintų ateities kartos.

Rugsėjo 20–22 dienomis vyriausybės rūmuose bus eksponuojama fotoparoda, skirta A. M. Brazausko 85-osios gimimo metinėms.

A. M. Brazauskas buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, XII ir XIII vyriausybių vadovas.