„Aš savo kelionę užsisakiau dar šių metų vasario mėnesį per agentūrą „Tez Tur“, – pasakojo buvęs premjeras.

– Informaciją, kad prasidėjo gaisrai Rode, jūs gavote iš savo kelionių agentūros ar kitais būdais ji jus pasiekė?

– Ši informacija pasiekė mane per agentūros darbuotoją Lietuvoje. Tačiau, kiek pastebiu, daugelis turistų iki šios dienos nėra gavę jokios informacijos iš turizmo agentūrų darbuotojų, kurie dirba čia, Rodo saloje. Aš asmeniškai kol kas nematau jokių grėsmių, nes aš gyvenu šiaurės vakarų Rodos salos dalyje. Aišku, vakare stebėjau visus tarptautinius televizijos kanalus, kurie tikrai labai operatyviai teikia informacija, maždaug kas 30–40 minučių. Tačiau esu labai nustebęs dėl dviejų dalykų. Pirma, kad daugelis turistų negauna jokios informacijos. Antras dalykas, šeštadienį, atvykęs į oro uostą, pastebėjau, kad kai kurie turistai buvo vežami į tas salos regiono dalis, kur jau vyko gaisrai, keliai buvo uždaryti. Kitas dar toks momentas įstrigo dėl blogo Graikijos Rodo salos administracijos darbuotojų darbo organizavimo. Žinote, aš manau, kad iš viešbučių turėjo būti pasirūpinta transporto priemonėmis išvežant tiek turistus, tiek vietos gyventojus ir vėliau susodinant, jeigu reikia, į jūros keltus. Tikrai, aš manau, kad tai jokių problemų neturėjo sudaryti organizuojant šitą darbą, bet per televiziją mačiau vaizdus, kaip žmonės bėga jūros paplūdimiais daug kilometrų, o jūros paplūdimiai yra akmenuoti. Taigi daugiau mane nustebino kitų žmonių, kurie atvyko čia ilsėtis, patirtis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar teko kalbėtis su kitais lietuviais, esančiais Rodo saloje?

– Ne, su kitais lietuviais tikrai neteko. Viešbutyje, kuriame gyvenu, tikrai nemačiau nė vieno lietuvio. Tačiau ir vakar vakare, ir šiandien ryte kalbėjausi su darbuotojais, kurie dirba viešbutyje, registratūroje. Tiesiog ryte paklausiau, koks atstumas nuo šito viešbučio iki tos vietovės, kur vyksta gaisrai, atsakė, kad yra 30 kilometrų ir kad po truputį gaisras yra suvaldomas. Tik tiek man pavyko pasikalbėti.

Esu labai nustebęs dėl dviejų dalykų.

– Ar koreguojate savo poilsinės kelionės planus? Galbūt planuojate anksčiau išvykti ar kur persikelti? Ar kol kas nieko keisti neplanuojate?

– Turiu pasakyti, kad mano agentė, kuri dirba Lietuvoje, „Tez Tur“ agentūroje, parašė labai išsamų laišką. Tame laiške aiškiai pabrėžta, kad gaisrai, kurie vyksta Rodo salos tam tikruose regionuose (jie buvo įvardyti), jau yra valdomi ir agentūra nesiruošia dabar stabdyti turistų atvykimo į Rodo salą ar imtis planų evakuoti turistus iš čia. Pabrėžia ir tai, kad tie turistai, kurie buvo apsigyvenę pietinėje salos dalyje, šiuo metu yra perkelti į šiaurinę salos dalį ir apgyvendinti viešbučiuose. Jų manymu ir pagal pateiktą man informaciją, galima suprasti, kad šitą problemą jie yra išsprendę. Tačiau, kai skaitau portaluose kitų lietuvių atsiliepimus, tai suprantu, kad jie jau yra oro uostuose, ieško bilietų, kaip sugrįžti į Lietuvą.

Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

„Jeigu mes kalbame apie individualią veiklą labai plačiai, tai gal išskirkime tam tikras ekonomines veiklas, kur nebetaikykime individualios veiklos statuso, ypač tos veiklos, kurios tikrai generuoja didžiules pajamas, tikriausiai ir nekiltų ginčų“, – antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

A. Butkevičius sako, kad 35 tūkst. eurų per metus nėra didelės pajamos.

„Dėl 35 tūkstančių metinių pajamų – tai čia nėra didelės pajamos. Žiūrėkime, vidutinis darbo užmokestis kaip sparčiai auga, ir jeigu 35 tūkstančius padalinsime iš dvylikos mėnesių ir matysime, kad pajamos nėra jau tokios didelės“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus pristatytas antradienį.

Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Ji šiuo metu siekia 273,16 euro.

Pensiją skiria Ministrų kabinetas, gavęs Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. 

A. Butkevičius gimė 1958 metais lapkričio 19-ąją, premjero pareigas 64-erių politikas ėjo 2012–2016 metais, kai vadovavo šešioliktajai Vyriausybei.

Šiuo metu politikas eina Seimo nario pareigas, priklauso Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.

Šis siūlymas bus svarstomas kitą savaitę per Vyriausybės posėdį.

SADM teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Siūloma pensiją A. Butkevičiui mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.

A. Butkevičius ministro pirmininko pareigas ėjo 2012–2016 metais, prieš tai yra vadovavęs Susisiekimo ir Finansų ministerijoms. Nuo 1996 metų jis renkamas Seimo nariu, dabar priklauso Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai.

Komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė mano, kad naujausius siūlymus būtų galima priimti.

„Pasiūlymas yra optimalus galimybėms šiame politiniame laikotarpyje rasti sprendimus ir sutarimus. (...) Noras, kad pajamos būtų sąžiningiau apmokestinamos, bet mokestinė našta būtų adekvati, teisingesnė, bet labiau paliestų tuos, kas gauna didesnes pajamas, tai šiuo išgryninimu tikslas dar labiau pasiekiamas“, – pirmadienį LRT teigė jis. 

Tuo metu opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad korekcijos yra nedidelės. Jis teigiamai vertino siūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo augimo palaipsniui dirbantiems individualiai.

„Jeigu kalbame apie progresyvumo atsiradimą tiems žmonėms, kurie verčiasi individualia veikla ir per mėnesį uždirba apie 3 tūkst. ir daugiau eurų, tai jiems nuo 2026 metų gyventojų pajamų mokestis bus taikomas 20 proc. Tai teisinga“, – teigė parlamentaras.

Tačiau A. Butkevičius nepritarė nekilnojamojo turto mokesčio siūlomam variantui, nes, jo teigimu, pasitaikys atvejų, kai „Turniškėse gyvenantys sumokės mažiau negu daugiabutyje“. 

Valdančiųjų koalicijos partnerės Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad Finansų ministerija įsiklausė tik į dalį pastabų.

„Atrodo, kad Finansų ministerija įsiklausė į dalį argumentų ir sumažinimas imtiems žmonių, kuriems neblogėja individualios veiklos sąlygos, yra tinkamas sprendimas. Klausimas lieka pats pagrindinis: ar beveik sulyginimas individualios veiklos mokesčių su darbo santykiuose esančių žmonių mokesčiais yra teisingas turint omeny, kad nors ir socialinės garantijos yra panašios, bet veiklos pobūdis gali būti visiškai skirtingas: individualią veiklą vykdantys asmenys yra ar nuo sezoniškumo priklausantys, ar esantys kelyje į kažkokį savo verslą“, – LRT radijui sakė V. Mitalas.

„Mes dabar iš esmės šią (individualios – BNS) veiklos formą siekiame arba panaikinti, ar palikti kaip papildomą tais atvejais, kai žmogus turi pagrindinę veiklą“ – tvirtino parlamentaras. 

Sulaukus beveik 70 pasiūlymų iš įvairių institucijų ir organizacijų, Finansų ministerija pirmadienį pasiūlė kiek koreguoti anksčiau pasiūlytą mokesčių reformos paketą. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, patobulintais projektais siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Jo pavaduotojais tapo Laima Nagienė ir Tomas Tomilinas, pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Opoziciniai demokratai frakcijos vadovybę rotacijos būdu keičia kiekvieną sesiją. Iki šiol frakcijai vadovavo Lukas Savickas.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi 16 Seimo narių frakciją.

„Mūsų santuokai – 42-eji! Sako, svarbiausia gyvenime – teisingi pasirinkimai. Ši diena – mums ypatinga, nes 1980-ųjų rugpjūčio 9-ąją padarėme patį geriausią pasirinkimą. Švenčiam“, – feisbuke rašė politikas.

A. Butkevičius pasidalijo ir jaukia nuotrauka, kurioje įsiamžinęs su žmona.

A. Butkevičiaus feisbuko nuotr.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad opozicija tokių priemonių, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar akcizų kurui mažinimo niekada nesiūlė priiminėti augančios valstybės skolos sąskaita.

Anot jo, projekte, kuriuo siūlyta sumažinti akcizus, buvo numatyta kuro kainos dalies kompensaciją taikyti iš infliacinių pajamų, kurių į biudžetą surenkama daug daugiau būtent dėl išaugusių degalų kainų.

„Opozicija niekada nesiūlė, kad reikia papildomai skolintis. Mano projekte buvo paruošta, kad antiinfliacinės priemonės, kurioms reikalingas finansavimas, būtų naudojamos infliacinės, ciklinės pajamos. Ne per fiskalinę politiką, bet pavyzdžiui, diskontuojant kuro kainas. Kompensuojant pabrangusią elektrą ir dujas, gaunant infliacines pajamas siūlyta skirti atskirą priemoką“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras pabrėžia, kad visą laiką buvo drausmingos fiskalinės politikos šalininkas, todėl „antiinfliacinių“ priemonių taikymo skolintomis lėšomis nepalaikytų. Pasak jo, tokios opozicijos iniciatyvos, kaip PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams kainuotų apie 450 mln. eurų, o turint papildomų infliacinių pajamų, daugiau skolintis nereikėtų.

„Dabar nepriimčiau nei vienos išlaidų didinimo priemonės skolintomis lėšomis. Praėjusiais metais turėjome virš 1 mlrd. eurų infliacinių pajamų, o šiemet, aš manau, jų taip pat turėsime“, – sakė jis.

Parlamentaras akcentuoja, kad valstybės skolinimosi kaštai šiemet jau išaugo nuo 0 iki maždaug 3 proc., todėl papildomas deficito auginimas reikštų, jog vis didesnę biudžeto dalį tektų skirti skolos administravimui.

„Šiuo metu skolinimosi kaina yra didėjanti. Tai sudarys tam tikras problemas, kai mums reikės refinansuoti paskolas, kurios yra paimtos su neigiamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad mes turėsime numatyti didesnę sumą skolinimosi aptarnavimo išlaidose naujoms paskoloms“, – kalbėjo A. Butkevičius.

R. Budbergytė: mąstymas, kad gyvenimo kokybę reikėtų matuoti pagal valstybės skolą – „baustinas“

Tačiau socialdemokratė R. Budbergytė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.

„Ne skolinimasis apsprendžia žmonių gyvenimą. Jeigu mes turime valstybės skolą, kuria dar galime pasididžiuoti, kad ji yra pakankamai normali palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis... tai aš manau, kad esant tokiai infliacijai ir dideliam neapibrėžtumui, tuo matuoti gyvenimo negalima. Tai yra tiesiog baustina“, – mano ji.

Tai yra tiesiog baustina.

„Tik ekonomistai, sėdintys bankuose gali taip sakyti, kad palaukime, neskubėkime“, – pridūrė R. Budbergyte.

Politikė atkreipia dėmesį, kad maisto produktų infliacija Lietuvoje sudaro 24 proc., kai kaimyninėje Lenkijoje ji siekia dvigubai mažiau – 12 proc. Todėl, jos vertinimu, tokios laikinos priemonės, kaip PVM lengvata maistui, yra būtinos priemonės.

„Laikina PVM lengvata maisto produktams, mano supratimu, turėtų būti pakeliama našta valstybės biudžetui. Mes taip pat esame registravę šildymo lengvatas elektrai ir dujoms. Mes jau šiandien turime projektuoti ir galvoti, kaip mes pasitiksime žiemą“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.

Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.

Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.

„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.

Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.

„Atsižvelgiant į tai, kad atskleista informacija nebuvo susijusi su jokiais pareiškėjo asmeniniais klausimais ir nesant jokių sunkių individualių pasekmių, bet koks pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimas buvo proporcingas“, – skelbia EŽTT.

Teismas motyvavo, jog jeigu „reputacijai tarp kolegų turėjo įtakos pokalbio telefonu atskleidimas, nėra jokio faktinio pagrindo, juolab įrodymų, kurį jis pateikė ir kuris rodytų, kad toks poveikis buvo toks didelis, kad buvo neproporcingas jo teisių, garantuojamų Konvencijos 8 straipsnyje, pažeidimas“.

Pirmieji apie tai paskelbė „15min“.

Įrašinėjo pokalbius

Kauno apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 metais atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje dėl galimos politinės korupcijos, susijusios su saugomų teritorijų statuso panaikinimo kai kurioms teritorijoms.

Šio tyrimo metu teismas leido įrašyti Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbius. Vienas jų buvo su premjeru. Telefoninių pokalbių metu buvo aptartas Vyriausybės svarstomas nutarimas dėl kurortų statuso.

Prokuroras 2016 metų vasarį nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, jog nebuvo atlikti veiksmai, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip nusikaltimą.  Prokuroro nutarime buvo pridėtos telefoninio pokalbio stenogramos.

Tą pačią dieną prokuroras, vykdydamas ankstesnį Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą, išsiuntė komisijai nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą kopiją. Prokuroro spausdintame motyvaciniame laiške, adresuotame komisijai, nebuvo nurodyta, kad medžiaga negalėjo būti atskleista visuomenei.

Seimo Antikorupcijos komisija surengtame viešame posėdyje dalyvavo apie dvidešimt žurnalistų. Komisija aptarė ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tos pačios dienos vakarą interneto naujienų portalas paskelbė publikaciją, kurioje paviešintos minėto ir kitų pokalbių ištraukos.

Straipsnyje buvo aptartos Vyriausybės nutarimo aplinkybės, taip pat Vijūnėlės dvaro istorija, kuri, anot EŽTT, vėliau leido atskleisti galimus etikos pažeidimus, piktnaudžiavimą valdžia, valstybės tarnautojų padarytus pažeidimus.

Vėliau portalo paskelbtą informaciją paviešino kiti šalies naujienų portalai, taip pat transliavo televizijos kanalai.

Kreipėsi į teisėsaugą

Tuometis premjeras A. Butkevičius po pokalbių paviešinimo pateikė skundą Generaliniam prokurorui, prašydamas, kad asmenys, atsakingi už riboto naudojimo informacijos atskleidimą žiniasklaidai, būtų patraukti atsakomybėn.

Teismo nuomone, tai suteikia svarbos Vyriausybės argumentui, kad spauda turėjo teisę sužinoti apie galimą pažeidimą ir apie jį pranešti.

Teismų sprendimai buvo nepalankūs tuomečiam premjerui. Vilniaus apygardos teismas 2017 metų kovą galutine nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, jog paskelbta informacija buvo susijusi su valstybės pareigūno profesine veikla. Pareiškėjas buvo viešas asmuo, nes tuo metu ėjo ministro pirmininko pareigas.

Nurodyta, jog atskleista informacija susijusi su tam tikru įvykiu – Vyriausybės nutarimu, susijusiu su teritorijų planavimu, priėmimu ir tam tikrų valstybės pareigūnų veiksmais. Ši informacija, sulaukusi didelio visuomenės susidomėjimo, nebuvo privati, o jos atskleidimas negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Pateikdamas peticiją EŽTT parlamentaras tvirtino, kad paviešinti pokalbiai darė poveikį jo dalyvavimui politiniame gyvenime, rinkimuose.

EŽTT: spauda turėjo teisę paskelbti

Sprendimą priėmęs EŽTT nurodo, jog minimo pokalbio paviešinimas nelėmė pareiškėjo atleidimo iš ministro pirmininko pareigų, teisinių pasekmių ar kitokių jam pritaikytų sankcijų.

EŽTT teigimu, teismas pripažįsta politiko argumentą, kad jo pokalbio telefonu paskelbimas į viešumą turėjo įtakos jo reputacijai, neginčija jo teiginių, kad jis patyrė neigiamų išgyvenimų stenogramą paviešinus žiniasklaidai.

Teismas atsižvelgė ir į Vyriausybės argumentą, kad minimas nutarimas buvo panaikintas, todėl visi su tuo susiję Lietuvos teisės sistemos trūkumai buvo pašalinti.

„Teismo nuomone, tai suteikia svarbos Vyriausybės argumentui, kad spauda turėjo teisę sužinoti apie galimą pažeidimą ir apie jį pranešti“, – skelbia EŽTT.

Neseniai EŽTT atmetė Vijūnėlės dvaro savininko Žilvino Povilonio skundą, kuriame jis motyvavo, kad Lietuvos teismų sprendimas nugriauti objektą pažeidė jo nuosavybės teises.

Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės „dvaras“ buvo nugriautas 2019 metų spalį.

A. Butkevičius premjero pareigas ėjo 2012-2016 metais.

Nors tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius palaiko iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet koks mokesčių didinimas nebūtų tinkamas žingsnis.

„Toks modelis socialinio teisingumo požiūriu yra teisingesnis, bet šiandien, manau, opozicijos netenkins jokių naujų mokesčių įvedimas. Visiškai netinkamas laikas. Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija.

Pasak frakcijos „Vardan Lietuvos“ politiko, vietoje visuotinio mokesčio įvedimo būtų galima svarstyti dabartinio NT mokesčio modelio pakeitimus, kuriais apmokestinamo turto vertė būtų nustatoma tiksliau, atspindint realią jo kainą rinkoje bei bendrai skaičiuojant pastato ir žemės vertę.

„Nekilnojamojo turto mokestis, kuris šiuo metu veikia Lietuvoje, bet nėra visuotinis, jį reikia tobulinti“, – pridūrė A. Butkevičius.

Tačiau socialdemokratas A. Sysas sako nepritariantis ekspremjero požiūriui. Jo įsitikinimu, norint didinti perskirstymo nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kuri vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos lygio, mokestinių pakeitimų imtis būtina.

„Per 30 metų negirdėjau, kad atėjo laikas, kada reikia mokėti. Būna tai per daug gerai, tai per daug blogai. Dažniausiai mokesčių sistema keičiama būtent per krizes. Nemanau, kad 10 eurų per metus mokestis nuvarys elgetauti šimtus tūkstančių žmonių“, – tikino jis.

Parlamentaras taip pat sako palaikantis Finansų ministerijos siūlymą visas iš NT mokesčio surenkamas lėšas skirti pačioms savivaldybėms.

„Taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tada jis yra tikslesnis, savivalda žymiai geriau sukontroliuoja, sužiūri. Jeigu mokesčiai eina savivaldai, tai tada tas lėšas galima panaudoti tų pačių gyventojų gerovei“, – aiškino A. Sysas.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.

Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.